- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-1812-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00444-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jorūnė Pukinskienė, Linas Zinkevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- A. B., V. G., R. J., I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jorūnės Pukinskienės ir Lino Zinkevičiaus, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams A. B., V. G., R. J. ir I. K. (I. K.) dėl nuosavybės bei paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, žalos atlyginimo, pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas:
1) pripažinti, kad ginčijamuose buvusios notarės Baltarusijos pil. Y. Y. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotuose 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nuosavybės teisės liudijime, not. reg. Nr. 2-3239 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nuosavybės teisės liudijime, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas turtas (½ dalis (pusė) nebaigto statyti pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas); ½ dalis (pusė) bendro 0,0718 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis (pusė) piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis, nurodytose AB SEB banko sąskaitose bei banko „Swedbank“, AB sąskaitose priklausė V. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;
2) pripažinti negaliojančiu buvusios notarės išduotą 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nuosavybės teisės liudijimą, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu buv. Notarės išduotą 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nuosavybės teisės liudijimą, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti negaliojančiu buv. notarės 2020 m. kovo 20 d. atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, not.reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paveldėjimo teisės liudijimas);
4) priteisti iš buv. notarės 2 653,10 Eur žalos atlyginimą;
5) pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 18 d. ¼ Žemės sklypo ir Pastato pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo R. J. ir pirkėjos V. G., not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį ieškovui M. J.;
6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Nuosavybės teisės liudijimai buvo išduoti nepagrįstai ir neteisėtai, nes juose nurodytas Pastatas, Žemės sklypas ir Piniginės lėšos buvo asmeninė mirusio tėvo V. K. J. nuosavybė, o buvusi notarė, nepatikrinusi mirusiojo vardu registruoto teisinio statuso, nepagrįstai turtą laikė esant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei neteisėtai išdavė Nuosavybės teisės liudijimus į ½ turto. Pažymėjo, kad Žemės sklypas buvo suteiktas V. K. J. neatlygintinai kaip tremtiniui ir jo asmeninei nuosavybei atiteko 1996 m. balandžio 2 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P25/96-659 pagrindu, už parduodamą Žemės sklypą pirkėjas V. K. J. atsiskaitė valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, kurios pripažįstamos asmeniniu turtu, todėl Žemės sklypas negalėjo būti laikomas santuokiniu turtu.
3. V. K. J. buvo sudaręs du testamentus – 1997 m. lapkričio 21 d. ir 2005 m. vasario 15 d. – iš kurių turinio aiškiai matyti, jog V. K. J. laikė, kad Žemės sklypas ir Pastatas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Be to, šeimos sutartimi J. J. atsisakė teisių į Žemės sklypą ir Pastatą bei pripažino, jog Žemės sklypas ir Pastatas yra jos sutuoktinio V. K. J. asmeninė nuosavybė. Piniginės lėšos priklausė V. K. J. asmeninės nuosavybės teise, nes buvo gautos pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus). Vertina, kad buvo pažeista ieškovo kaip bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria dalis parduodama, todėl pageidauja pasinaudoti savo pirmenybės teise ir įsigyti nuosavybėn atsakovo R. J. 2021 m. sausio 18 d. atsakovei V. G. perleistą nekilnojamą turtą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvusi notarė, nustačiusi, kad V. K. J. santuoka su J. J. buvo sudaryta 1970 m. vasario 28 d., t. y. V. K. J. mirė santuokoje, Žemės sklypas įgytas 1996 m. balandžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. esant santuokoje su J. J., Pastatas anksčiausiai galėjo būti įgytas, kai buvo pirktas Žemės sklypas – 1996 m. balandžio 2 d., t. y. esant santuokoje su J. J., V. K. J. mirties dieną, būdamas santuokoje, turėjo Piniginių lėšų, duomenų apie sudarytą vedybų sutartį nebuvo, todėl pagrįstai konstatavo, kad po V. K. J. mirties likęs turtas, kurio pagrindu ir buvo išduoti Nuosavybės teisės liudijimai, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne asmeninė V. K. J. nuosavybė. Be to, J. J. turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ji atitiko Konstitucinio įstatymo nuostatas, kurios leido jai įgyti nuosavybės teise žemę. Vertina, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, šiuo atveju ieškovas praleido sutrumpintą senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis). Prašė priteisti iš ieškovo atsakovės šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė V. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad notarė Nuosavybės teisės liudijimus išdavė pagrįstai ir teisėtai. Be to, atsisakymas nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galimas tik notarine tvarka. Pažymėjo, kad ši civilinė byla pradėta pagal ieškovo M. J. 2020 m. liepos 31 d. pradinį ieškinį, dabartinis atsakovas R. J. (ieškovo M. J. brolis) buvo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, todėl negalėjo veikti prieš ieškovo interesus, tačiau galėjo pateikti tam tikrus duomenis apie planuojamą turto dalies perleidimą – pateikiami duomenys apie susitarimo tarp R. J. ir V. G. vykdymą – 2020 m. birželio 1 d. V. G. atliktas sumokėjimas R. J. įrodo, jog jau tada buvo susitarta dėl R. J. priklausančios turto dalies pardavimo V. G. – mokėjimo dokumente nurodyta „avansas už nekilnojamą turtą pagal sutartį“. Vadinasi, dar iki kreipimosi į teismą ieškovas M. J. galėjo sužinoti apie savo brolio R. J. ketinimus perleisti jam priklausančią turto dalį kitam asmeniui. Mano, kad ieškovas M. J. žinojo apie galimybę įsigyti ginčo turto dalį, tačiau to nepadarė neturėdamas finansinių galimybių. Vertina, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti. Prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas R. J. savarankiško atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau atsakovės V. G. atsiliepime, kurį parengė abu atsakovus atstovaujantis tas pats advokatas H. M., nurodyta, kad atsakovas R. J. palaiko atsakovės V. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus ir motyvus, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas I. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su ieškovo teiginiu apie tai, kad ginčo namą V. K. J. pastatė asmeninėmis lėšomis, kurias gavo pardavęs žemę, nes žemės pardavimas buvo vykdomas gerokai vėliau po to, kai namas jau buvo pastatytas. Pats 1998 m. tame name atostogavo, pateikė tai patvirtinančią foto nuotrauką. Nurodė, kad jo patėvis V. K. J. ir mama J. J. kartu pragyveno 46 metus, gyveno darnoje, nuolat rūpinosi vienas kitu ir visu savo turtu, pats visus šiuos metus su V. K. J. palaikė šiltus santykius, tačiau jokių žinių apie šeimos turto padalijimo sutartį neturėjo. Nei jis, nei jo mama J. J. pinigų iš V. K. J. banko sąskaitų nebuvo paėmusi, nes visas banko korteles po V. K. J. mirties paėmė jo sūnūs. Sužinojęs apie palikimą, nusprendė perleisti paveldėjimo teises, bandė susisiekti su ieškovu M. J. dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio, tačiau jis neatsiliepė, vengė bendravimo. Atvykęs į Palangą, pateikti į namą negalėjo, nes ieškovas M. J. užblokavo lauko duris iš vidaus. Nurodė, kad gyvena karą patiriančioje šalyje, todėl bylos nagrinėjime dalyvauti tiesiogiai ir nuotoliniu būdu, negali.
8. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovės buvusios notarės A. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Vertina, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti. Prašė priteisti iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad senaties terminas prasidėjo nuo 2010 m. rugsėjo 9 d., t. y. ieškovui M. J. sužinojus apie tariamai pažeistas jo teises, t. y. sužinojus apie jam ir atsakovui R. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriame buvo aiškiai nurodyta apie tai, kad jų abiejų paveldimą turtą sudaro ne visas tėvo turtas, dėl kurio kilo ginčas – žemės sklypas ir namas bei piniginės lėšos, buvusios bankų sąskaitose, o tik pusė šio turto. Ieškovo ieškinys pareikštas 2020 m. liepos 31 d. Ieškovas ir jo atstovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą ir ginčyti Nuosavybės teisės liudijimus. Visgi šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visada aktyviai gynė savo teises ir teisėtus interesus, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškovas M. J. praleido ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti, todėl teismas vertina esant reikalinga teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovas nurodė, kad Nuosavybės teisės liudijimai J. J. buvo išduoti nepagrįstai ir neteisėtai, nes juose nurodytas Pastatas, Žemės sklypas ir piniginės lėšos buvo asmeninė mirusio tėvo V. K. J. nuosavybė, o buvusi notarė, nepatikrinusi mirusiojo vardu registruoto teisinio statuso, nepagrįstai turtą laikė esant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei neteisėtai išdavė Nuosavybės teisės liudijimus į ½ turto.
9.3. Teismo vertinimu, atsakovė A. B., veikdama kaip notarė, ir nustačiusi, kad: i) V. K. J. santuoka su J. J. sudaryta 1970 m. vasario 28 d., t. y. V. K. J. mirė santuokoje; ii) 0,0718 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. esant santuokoje su J. J.; iii) pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), anksčiausiai galėjo būti įgytas, tai kai buvo pirktas žemės sklypas – 1996 m. balandžio 2 d., t. y. esant santuokoje su J. J.; iv) piniginės lėšos, esančios bankuose ir nesant vedybų sutarties, pagrįstai konstatavo, kad po V. K. J. mirties likęs turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne asmeninė V. K. J., kaip teigia ieškovas.
9.4. Ieškovas nurodo, kad V. K. J. šią žemę įsigijo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. 1996 m. balandžio 2 d. sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad „<...> pirkėjas nupirko 718 kv. m. <...> žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2675,88 LT <...>, iš kurių <...> b) valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 140,06 LT“. Kaip matyti, valstybinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis buvo sumokėta tik dalis (vos daugiau nei 5 proc.) įsigyjamo sklypo. Logiška manyti, kad likusi dalis buvo sumokėta grynais pinigais. Tačiau net nepaisant to, sandorio forma yra pirkimas–pardavimas, kas sąlygoja, jog turtas tokio pagrindo sutartimi buvo įgytas santuokoje.
9.5. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad 1997 m. lapkričio 21 d. V. K. J. testamento tekste esanti frazė „Man priklausantį nebaigtą statyti gyvenamą namą ir žemės sklypą, esantį prie šio nebaigto statyti gyvenamo namo <...>“, patvirtina aplinkybes, kad V. K. J. laikė, jog šie nekilnojamojo turto objektai, jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymi, kad „laikyti“, „galvoti“, „manyti“ ir pan., neužtenka tam, kad būtų pakeičiama net ir tuo metu galiojusi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsirandančio turto prezumpcija.
9.6. Ieškovas teismui pateikė šeimos sutartį, kurios pagrindu nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas ir netiesiogiai teigia, kad tokiu būdu J. J. atsisakė savo paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo byloje pateikta šeimos sutartis negali būti vertinama, kaip tinkamas J. J. atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka nuo savo įstatyminės teisės paveldėti, toks atsisakymas privalo būti patvirtintas notarine tvarka. Be to, teismui pateiktos šeimos sutarties autentiškumas kelia pagrįstų abejonių, t. y.: i) sutartyje nurodyti du subjektai, tačiau pasirašo tik vienas; ii) neaiški sutarties sudarymo data; iii) yra nurodyta, kad „Parašus tvirtinu“, tačiau, kas turi tvirtinti ir kodėl netvirtina, nėra aišku.
9.7. Ieškovas reiškia reikalavimą – dėl 2020 m. kovo 20 d. atsakovei V. G. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-1165, į palikimo dalį, atsiradusį po J. J. mirties ((duomenys neskelbtini)), pripažinimo negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 13 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Paveldėjimo teisių pardavėjas atsakovas I. K. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias mirus (duomenys neskelbtini) motinai J. J., o paveldėjimo teisių pirkėja atsakovė V. G. nupirko šias teises. Nepaisant to, kad 2020 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) preambulėje buvo padaryta techninė klaida, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šio liudijimo preambulėje yra nurodoma ne tik sutarties rūšis (dovanojimo, o turėtų būti pirkimo–pardavimo), bet ir kiti sutarties identifikaciniai elementai: i) data; ii) notaro kontora bei notaras; iii) notarinio registro numeris. Visi šie trys sutarties identifikaciniai elementai nukreipia į 2020 m. kovo 13 d. sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, todėl egzistuojanti techninė klaida neturi jokios teisinės įtakos išduoto 2020 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumui ir jo galiojimui.
9.8. Ieškovas nurodydamas papildomą pagrindą, kuris pasak jo turėtų sąlygą pripažinti negaliojančiu išduotą 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2-3239, yra sietinas su J. J. pilietybe. J. J. atitiko Konstitucinio įstatymo nuostatas, kurios leido pastarajai įgyti nuosavybės teise žemę. Tokiu būdu, atsakovė A. B., kaip notarė, jokių pažeidimų nepadarė ir teisėtai išdavė ginčijamus liudijimus.
9.9. 2021 m. sausio 18 d. įvyko notarinis sandoris – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjas R. J. pardavė pirkėjai V. G., savo turėtą (paveldėjimo pagrindu įgytą iš mirusio tėvo V. K. J.) ¼ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0719 ha bendro ploto ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė atskleidžia, kad vienas iš V. K. J. sūnų – atsakovas R. J., ne tik, kad neprisideda prie ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių interpretavimo, bet priešingai, pastarasis netiesiogiai patvirtina, kad visa, kas iki šios dienos įvykę yra teisėta ir pagrįsta. Kitaip tariant, atsakovas R. J., parduodamas atsakovei V. G. savo turto dalį (1/4), dėl kurio kitos dalies ieškovas kelia ginčą, netiesiogiai parodo, kad pastarasis pritaria tiek paveldėto turto teisinio statuso nustatymui (po V. K. J. mirties likęs turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o ne asmeninė V. K. J., kaip teigia ieškovas), tiek ir vėliau įvykusiam paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurios pagrindu turtą įgijo atsakovė V. G..
9.10. Ieškovas teigia, kad jis pagal CK 4.79 straipsnį turi pirmumo teisę pirkti parduodamą dalį ta pačia kaina, kuria atsakovas R. J. pardavė jam priklausiusią nuosavybės teisės dalį kitam bendraturčiui – atsakovei V. G., tačiau neatkreipia dėmesio į šios konkrečios sutarties specifiką. Ieškovas M. J., reikalaudamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, tuo pačiu įsipareigoja sumokėti pardavėjui pinigines lėšas – 55 000 Eur, kurias pardavėjas turėtų grąžinti pirkėjai V. G.. Tokiu atveju kyla klausimas, ar ieškovas M. J. turi finansinę galimybę tai padaryti, nes jis savo papildomame ieškinyje nurodo, jog neturi finansinių galimybių apmokėti žyminio mokesčio, teigia, kad yra nedarbingas 50 proc. ir jo gaunama neįgalumo pensija sudaro tik 150,41 Eur.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas arba skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. teismui dėl ieškinio senaties termino taikymo, tiksliau, dėl jo neatnaujinimo, konstatavus, kad jis yra praleistas, teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas pats konstatavo, kad ieškovo atstovas prašė terminą atnaujinti, jeigu teismas pripažintų, kad jis yra praleistas, o tuo pačiu, teismas konstatavo, kad ieškovas visada aktyviai gynė savo teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu teismas, konstatavęs, kad senaties terminas, jo manymu, pagrindiniais reikalavimams reikšti yra suėjęs ir esant ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytam prašymui, tokiu atveju šį terminą atnaujinti, privalėjo spręsti tokio prašymo pagrįstumą. Ir tik konstatavus, kad nėra pagrindo senaties termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis bei pagrįstomis, šio prašymo netenkinti ir pripažinti senaties terminą esant praleistu ir taikyti jo praleidimo teisines pasekmes, t. y. ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Teismas nusprendė prašymo dėl senaties termino atnaujinimo pagrįstumo, nors tai daryti privalėjo.
10.2. Apeliantas byloje reiškė 6 (šešis) skirtingus reikalavimus, kuriems taikytini skirtingi ieškinio senaties terminai. Teismas pats nusprendė, kad 2 (du) reikalavimai (dėl nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais) yra pagrindiniai, o visi kiti – išvestiniai ir visus 6 (šešis) pareikštus reikalavimus atmetė, atskirai nepasisakydamas dėl jiems taikomų ieškinio senaties terminų. Tokiu būdu, vadovaujantis teismo logika, kad dviems pagrindiniams reikalavimams dėl nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, neva, taikytinas 1 (vienas) metų ieškinio senaties terminas yra suėjęs, teismas šiuo pagrindu atmetė ir visus kitus reikalavimus, nors jiems reikšti nebuvo suėję įstatyme įtvirtinti senaties terminai.
Šalies argumentai
10.3. Nepriklausomai kuris reikalavimas yra pagrindinis, o kurie yra išvestiniai, šiuo atveju jiems – visiems trims (dviem reikalavimams dėl nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimui pripažinti, kad šiuose nuosavybės teisės liudijimuose nurodytas turtas priklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise) reikalavimams ginčyti yra taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra suėjęs.
10.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad palikėjo V. K. J. sutuoktinė J. J., su kuria palikėjas V. K. J. buvo susituokęs 1970 m. vasario 28 d. RF Magadano srities Susumano m. CMS ir kuri šio ginčo žemės sklypo pirkimo metu buvo Baltarusijos pilietė (ir kurios nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)) negalėjo įgyti ir neįgijo šio žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ir priešingai, tai reiškia, kad šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įgijo tik vienas V. K. J..
10.5. Teismo sprendime aptariama galimybė, jog ginčo žemės sklypas priklausė palikėjo sutuoktinei J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise šios įstatyminės prezumpcijos pagrindu, neatsižvelgiant į imperatyvų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio draudimą, yra nepagrįsta. Teisės aktų hierarchija bei Konstitucijos 6 ir 7 straipsnio nuostatos bei CK 1.78 straipsnio nuostatos aiškiai pagrindžia J. J. negalėjimą įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypo jo privatizavimo metu, t. y. 1996 m. balandžio 2 d., o tai, kad palikimo atsiradimo metu, t. y. V. K. J. mirties metu – (duomenys neskelbtini) ar ginčijamų notarinių veiksmų atlikimo metu – 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir 2010 m. rugpjūčio 26 d., J. J. jau būtų galėjusi įgyti nuosavybėn žemės sklypą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga, nes kaip minėta, ji nieko nepaveldėjo.
10.6. Atsakovas I. K. negalėjo įgyti savo mamos J. J. paveldėjimo teisių toje apimtyje, kurioje 2020 m. kovo 13 d. pardavė jas atsakovei V. G., o pastaroji, nebūdama teisėta žemės sklypo bei namo dalies bendrasavininke, negalėjo 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti žemės sklypo bei gyvenamo namo dalį iš atsakovo R. J., taip pažeidžiant ieškovo M. J. pirmumo teisę įsigyti bendraturčio R. J. parduodamą bendrą nekilnojamo turto dalį. Teismas turėjo nustatyti, kad sutuoktiniai J. faktiškai buvo pasidaliję savo turtą, pagal kurį nebaigtas statyti ginčo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atitekęs V. K. J. asmeninės nuosavybės teise, o butas, esantis Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) – J. J.
10.7. Šeimos sutartį yra gavęs iš savo brolio, atsakovo R. J., kuris byloje yra užėmęs priešingą ieškovui poziciją. Ieškovas pateikė teismui įrodymus (elektroninį laišką), patvirtinantį šio dokumento gavimo iš R. J. faktą. Šią aplinkybę teisme pripažino ir pats R. J., kuris nurodė ir tai, kad po tėvo V. K. J. mirties, būtent pas jį buvo laikomi visi tėvo dokumentai. Ta aplinkybė, jog ši sutartis nėra pasirašyta paties V. K. J., bei nėra patvirtinta notarine tvarka, savaime nereiškia, kad šioje sutartyje nurodytos aplinkybės nėra teisingos bei neatspindi palikėjo V. K. J. pozicijos.
10.8. Paaiškino, kad byloje pateiktų ieškovo, atsakovų I. K. bei R. J. paaiškinimų, matyti, kad dėl po V. K. J. mirties atsiradusių asmeninio pobūdžio nesutarimų tarp J. J. ir ieškovo bei atsakovo R. J., J. J. supyko/įsižeidė ir pasinaudojusi tuo, kad jos susitarimas su sutuoktiniu dėl santuokinio turto pasidalinimo nebuvo įformintas notarine tvarka, kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimų išdavimo, tame tarpe ir į 0,0718 ha žemės sklypą, nors turėjo suprasti, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nebuvo įgijusi.
Atsiliepimas
11. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. ieškovo pateikti reikalavimai iš kurių du reikalavimus laiko kaip pagrindinius (dėl 2010 m. išduotų nuosavybės teisės liudijimų) atskleidžia, kad yra keliami klausimai susiję su paveldėjimo teise. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, pagal CK 5.8 straipsnį.
11.2. Ieškovas vėliausiai galėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą 2010 m. rugsėjo 9 d., kai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą Nr. 2-3950, juose buvo nurodyta, kad: „Į kitą turto dalį išduotas Nuosavybės teisės liudijimas registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nuosavybės teisės liudijimas registro Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiojo sutuoktinei Y. Y.“. Savo reikalavimą dėl teisės, o konkrečiau dėl pripažinimo, kad ginčijamuose nuosavybės teisės liudijimuose nurodytas turtas priklausė V. K. J. asmeninės nuosavybės teise, ieškovas pareiškė tik 2023 m. spalio 30 d. (DOK-31167), kas sąlygoja, kad ieškovas jau yra praleidęs bendrą ieškinio senaties terminą.
11.3. Nors ieškovas ir numatė, kad visgi gali būti praleistas ieškinio senaties terminas, bei jį prašė atnaujinti, tačiau taip ir nenurodė jokios objektyvios ir svarbios priežasties sąlygojusios termino praleidimą. Esant tokiai situacijai, galima pagrįstai teigti ir konstatuoti, kad nėra jokių pagrindų taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir tokiu būdu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
11.4. Atsakovė nesutiko su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad J. J. negalėjo įgyti ir neįgijo ginčo žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šį argumentą ieškovas sieja su neteisingai taikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri galiojo ginčo žemės sklypo įsigijimo momentu, t. y. 1996 m. balandžio 2 d. Pažymėjo, kad žemės sklypo įgijimo metu (1996 m. balandžio 2 d.) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kuris nenumatė galimybės turto įgyti asmeninės nuosavybės teise būnant santuokoje, išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu gautą turtą.
11.5. Atsakovė, kaip notarė, jokių pažeidimų nepadarė ir tinkamai taikydama konstitucines bei įstatymines normas, teisėtai išdavė ginčijamus liudijimus. Nors J. J. turėjo Baltarusijos pilietybę, tačiau pastaroji turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kas įrodo, kad J. J. atitiko Konstitucinio įstatymo nuostatas, kurios leido jai įgyti nuosavybės teise žemę.
11.6. Ieškovo byloje pateikta šeimos sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas J. J. atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka nuo savo įstatyminės teisės paveldėti, kadangi toks atsisakymas privalo būti notarine tvarka įformintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. G. ir R. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, atsakovė V. G. prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. apelianto tėvo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) apeliantas žinojo aplinkybę, kad jo tėvas mirė, tačiau per metus (iki (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į teismą dėl paveldėjimo apimties nustatymo ir nuosavybės teisės liudijimo ginčijimo. Šis senaties terminas taikytinas ne tik asmens, priėmusio palikimą, teisių ginčijimo atveju, bet ir asmens, kuriam išduotas nuosavybės teisės liudijimas, teisių ginčijimo atveju, nes abiem atvejais, ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą, ir gavus nuosavybės teisės liudijimą, kyla tos pačios pasekmės – palikimą priėmęs asmuo priima mažesnės apimties palikimą.
Atsiliepimas
12.2. Atsižvelgiant į tai, kad terminas kreiptis į teismą ir ginčyti nuosavybės teisės liudijimus yra praleistas, ieškovas ir jo atstovas patikslintu ieškiniu šio termino atnaujinti neprašė, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė taikyti ieškinio senatį, pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą ir ginčyti nuosavybės teisės liudijimus.
12.3. Tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas nepareiškė atskiro reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą, o tik pateikė prašymą teismo posėdžio metu, tik teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti. Atsakovai pažymi, kad apeliantas nenurodė dėl kokių svarbių priežasčių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovai nesutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, šiuo atveju apelianto ieškinyje keliamiems reikalavimams turėtų būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad šiuo atveju iš esmės buvo ginčijamas ne pats nuosavybės teisės liudijimas, kaip dokumentas, išviešinęs nuosavybės teisę, o nuosavybės teisės (ne)įgijimo pagrindas – buvo sprendžiamas klausimas, ar J. J. galėjo (turėjo teisę) įgyti, ir ar ji įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą ir namą adresu (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, buvusias V. K. J. sąskaitose bankuose.
12.5. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 475, reglamentuojantį žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo tvarką – pirmiausia turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame turi būti nurodyta, kad įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį – iš esmės tai ir buvo padaryta, I. K. atsakovei V. G. 2020 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi už 60 000 Eur perleidus ne namo dalies ir žemės sklypo dalies nuosavybės teisę, o paveldėjimo teisę, jo įgytą po jo motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini).
12.6. Mirusieji sutuoktiniai V. K. J. ir J. J., būdami santuokoje, neturėdami vedybinės sutarties, nenurodydami, jog šis turtas – žemės sklypas įgytas asmenine nuosavybe, įgijo šį sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, todėl notarės A. B. išduoti nuosavybės teisės liudijimai, kuriuos ieškovas M. J. prašo pripažinti negaliojančiais – 2010 m. rugpjūčio 2 d. J. J. išduotą Nuosavybės teisės liudijimą dėl dalies nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. J. J. išduotą Nuosavybės teisės liudijimą dėl dalies piniginių lėšų išduoti pagrįstai ir teisėtai.
12.7. Elektroninėje byloje esanti šeimos sutartis neįskaitoma, nesimato nei sutarties sudarymo datos, nei V. K. J. parašo, nei šią sutartį galimai patvirtinusių asmenų parašų. Atsisakymas nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galioja tik sudarytas notarine tvarka. Nežinia, ar J. J. minimą butą adresu (duomenys neskelbtini), Baltarusija, tik naudojo (buvojame deklaravusi gyvenamąją vietą) ar turėjo savo asmenine nuosavybe, kada ir kokiu pagrindu jį įgijo, tačiau nei ieškovas M. J., nei atsakovas R. J. neturi ir negali turėti į šį butą jokių teisių, nes V. K. J. mirė (duomenys neskelbtini), o J. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y., vėliau nei V. K. J., todėl po jos mirties likęs turtas negali būti paveldimas ne jos ir sutuoktinio bendrų, o tik V. K. J. sūnų – ieškovo M. J. ir atsakovo R. J.
Atsiliepimas
12.8. Apeliantas M. J., reikalaudamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, tuo pačiu įsipareigoja sumokėti pardavėjui M. J. minėtas pinigines lėšas – 55 000 Eur, kurias pardavėjas M. J. turėtų grąžinti pirkėjai V. G. – kadangi ji jau yra sumokėjusi pardavėjui M. J. sutartą turto kainą, šie pinigai turėtų būti grąžinti jai – tokiu atveju kyla klausimas, ar ieškovas M. J. turi finansinę galimybę tai padaryti – jis savo papildomame ieškinyje nurodo, jog neturi finansinių galimybių apmokėti ir žyminį mokestį, teigdamas, kad jis yra nedarbingas 50 proc. ir jo gaunama invalidumo pensija sudaro tik 150,41 Eur (nors turi finansines galimybes samdytis advokatą, ir nesinaudoja galimybe gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą) – tačiau tai, kad teismas turi teisę atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti, nereiškia, kad šis asmuo turės lengvatas nesumokėti už perkamo turto dalį šios kainą ar būti atleistas nuo kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo.
12.9. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė A. B., tinkamai ir visapusiškai įvertinusi jai pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad tas turtas, kurio atžvilgiu buvo išduoti ginčo liudijimai, buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniame statuse.
12.10. Pažymėjo, kad nesvarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama. Taigi, tokią teisę ieškovas įgytų tik teismui pripažinus, jog V. G. nėra turto bendraturtė.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, prašė apelianto M. J. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo M. J. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra atmestini, nepritartina ieškovo vertinimui, kad teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai pasisakė, jog reikalavimams dėl notaro išduotų nuosavybės teisės liudijimų taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, kad teismas nepagrįstai taikė CK 5.8 straipsnyje įtvirtintą 1 metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.
13.2. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir ginčyti nuosavybės teisės liudijimus. Nesutinka su apelianto pozicija, kad reikalavimams ginčyti yra taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra suėjęs. Nurodo, kad apelianto patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai nėra savarankiški, o yra vienas nuo kito priklausomi, t. y. apelianto ieškinio reikalavimai, susiję su nuosavybės teisės liudijimų ginčijimu yra pagrindiniai reikalavimai, o likę ieškovo patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai yra išvestiniai, todėl tik teismui pripažinus, jog nuosavybės teisės liudijimai buvo išduoti nepagrįstai, teismas galėtų spręsti kitus ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus.
13.3. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, J. J. turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo į civilinę bylą pateikti duomenys – išrašas iš Gyventojų registro tarnybos, iš kurio matyti, kad J. J. išduotas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas nuo 2008 m. sausio 28 d., ir galiojo iki 2010 m. lapkričio 13 d. Taigi, J. J. atitiko Konstitucinio įstatymo nuostatas, kurios leido jai įgyti nuosavybės teise žemę.
13.4. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, kad būsimo palikimo atsisakymas yra negalimas. Ieškovo byloje pateikta „Šeimos sutartis“ negali būti vertinama, kaip tinkamas J. J. atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka nuo savo įstatyminės teisės paveldėti. Toks atsisakymas privalo būti patvirtintas notarine tvarka. Dar daugiau, ieškovo pateiktos „Šeimos sutarties“ autentiškumas kelia pagrįstų abejonių, t. y.: i) sutartyje nurodyti du subjektai, tačiau pasirašo tik vienas; ii) neaiški sutarties sudarymo data; iii) yra nurodyta, kad „Parašus tvirtinu“, tačiau, kas turi tvirtinti ir kodėl netvirtina, nėra aišku.
13.5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nėra ginčijamas 2005 m. vasario 21 d. įregistruotas V. K. J. testamentas, notarinio registro Nr. 682, kuris sudarytas ir patvirtintas Palangos miesto notarų biuro notaro R. S. Tokiu pagrindu, koks buvo prieš tai sudaryto V. K. J. testamento turinys jokios nei teisinės, nei faktinės reikšmės, neturi. 2005 m. vasario 21 d. testamente buvo aiškiai išreikšta valia, dėl ko buvusiai notarei nekilo jokių abejonių dėl jo turinio: „Man, V. K. J., priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų mano mirties dieną, o taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po mano mirties, aš palieku lygiomis dalimis savo sūnums: <...>.“ Notarė tinkamai ir visapusiškai įvertinusi jai pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad tas „priklausęs“ turtas, kurio atžvilgiu buvo išduoti ginčo liudijimai, buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniame statuse. Juo labiau, kad joks kitas dokumentas buv. notarei nebuvo pateiktas, kurio pagrindu būtų buvę nors teorinės galimybės suabejoti nustatytų juridinių faktų apimtyje, o yra pati buv. notarė neturi jokių įgaliojimų nustatyti faktines aplinkybes, kurias nustatyti gali tik teismas, jeigu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atitinkamų faktinių aplinkybių.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. K., prašė apelianto M. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Atsakovas mano, kad jo mama turėjo pilną teisę turėti namo ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), nes turtas buvo įgytas jos ir patėvio V. K. J. santuokos metu. Atsakovas priėmė mirusios mamos palikimą, o vėliau paveldėjimo teisę pardavė V. G.
14.2. Nurodo, kad ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių negalėjo tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdžiuose. Iš teismo gaudavo išsamią informaciją apie teismo proceso eigą ir laiku informavo teismines institucijas apie jam atsiųstos bylos medžiagos gavimą. 2021 m. rugsėjo 5 d. atsiliepime į papildomą ieškinį išsamiai išdėstė savo poziciją ir nesutikimo su ieškiniu motyvus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. J. 2020 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, dėl nuosavybės teisės liudijimų, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nuosavybės teisės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, taip pat žalos atlyginimo.
17. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį dėl nuosavybės teisės liudijimų nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo, turto pirkėjo teisių perkėlimo ir žalos atlyginimo atmetė.
18. Apeliacine tvarka pirmą kartą išnagrinėjus ieškovo M. J. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi nutarta Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
19. Kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nurodytas teismų procesinių sprendimų dalis panaikino, priimdamas naują sprendimą, o dalyje – grąžindamas bylą nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nutarė:
1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine V. K. J. nuosavybe, 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teisės liudijimo ir 2020 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti.
2) pripažinti, kad Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. Baltarusijos pilietei Y. Y. 2010 m. rugpjūčio 2 d. išduotame nuosavybės teisės liudijime, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas turtas – 1/2 dalis (pusė) bendro 0,0718 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausė V. K. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
3) pripažinti negaliojančia Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2010 m. rugpjūčio 2 d. Baltarusijos pilietei Y. Y. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/2 dalies bendro 0,0718 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4) pripažinti negaliojančia Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2020 m. kovo 20 d. atsakovei V. G. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/2 dalies (pusės) bendro 0,0718 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus dėl 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo M. J. ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
6) kitą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
20. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo M. J. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).
21. 2025 m. gegužės 13 d. teisme gautas atsakovų V. G. ir R. J. prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. J. ir atsakovas R. J. yra V. K. J. vaikai (iš pirmos jo santuokos su E. J.).
23. 1970 m. vasario 28 d. V. K. J. sudarė santuoką su Baltarusijos piliete J. J. (Y. Y.).
24. 1996 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu V. K. J. įsigijo 0,0718 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo suteiktas kaip tremtiniui.
25. 2005 m. vasario 21 d. Testamentų registre registruotas V. K. J. testamentas: „Man, V. K. J., priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų mano mirties dieną, o taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po mano mirties, aš palieku lygiomis dalimis savo sūnums: <...>“.
26. (duomenys neskelbtini) V. K. J. mirė. 2010 m. balandžio 27 d. J. J., o 2010 m. gegužės 21 d. – ieškovas M. J. ir atsakovas R. J. kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą.
27. Notarė A. B. nustatė, kad V. K. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) Pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1996 m. spalio 23 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. 80 (toliau – Namas); 2) 0,0718 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1996 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/96-659 (toliau – ir Žemės sklypas); 3) 3000/8788 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008 m. gegužės 30 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 2155, 2008 m. gegužės 30 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3756-(1.3); 4) V.K. J. vardu buvo atidarytos banko sąskaitos su piniginėmis lėšomis ir priskaičiuotomis palūkanomis, esančiomis AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ sąskaitose.
28. Notarė A. B. išdavė: 1) J. J. – 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2-3239, į nekilnojamą turtą, kurį sudaro: ½ dalis Namo ir ½ dalis Žemės sklypo; J. J. – 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2-3717, į ½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis, esančiomis AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ sąskaitose; 2) M. J. ir R. J. lygiomis dalimis – 2010 m. rugsėjo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 2-3950, į nekilnojamą turtą, kurį sudaro: ½ dalis Namo ir ½ dalis Žemės sklypo, 3000/8788 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis, esančiomis AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ sąskaitose.
29. (duomenys neskelbtini) mirė J. J. 2011 m. sausio 11 d. jos sūnus atsakovas I. K., atstovaujamas įgalioto asmens, kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą. Notarė A. B. sutikrino būtinuosius duomenis ir, užregistravusi palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre, daugiau jokių veiksmų šioje paveldėjimo byloje nebeatliko.
30. 2020 m. kovo mėn. į notarę A. B. kreipėsi I. K. dėl liudijimo išdavimo. 2020 m. kovo 9 d. toks liudijimas šiam asmeniui buvo išduotas.
31. 2020 m. kovo 13 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis (Nr. 2-1120), pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas I. K. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias mirus (duomenys neskelbtini) motinai J. J., o paveldėjimo teisių pirkėja V. G. nupirko šias teises už 60 000 Eur.
32. 2020 m. kovo 20 d. V. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-1165, į palikimo dalį, atsiradusį po J. J. mirties, kurį sudaro: i) 1/2 dalis Namo, 1/2 dalis Žemės sklypo, piniginės lėšos esančios AB „SEB bankas“ sąskaitose.
33. 2021 m. sausio 18 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjas R. J. pardavė pirkėjai V. G., savo turėtą (paveldėjimo pagrindu įgytą iš mirusio tėvo V. K. J.) 1/4 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0719 ha bendro ploto ir 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo žemės sklypo bendraturčiui – ieškovui
34. Kaip minėta, ieškovas patikslintu ieškiniu be kita ko reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 18 d. 1/4 Žemės sklypo ir Namo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo R. J. ir pirkėjos V. G. bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį ieškovui M. J.
35. CK 4.79 straipsnyje nereglamentuota bendraturčio pirmenybės teisė skirtingų rūšių daiktų pirkimo–pardavimo atvejais, taigi, šio straipsnio nuostatos, kaip bendriausio pobūdžio, taikytinos ir žemės sklypo dalies pirkimui–pardavimui. Kartu pažymėtina, kad CK 4.79 straipsnyje nėra specialiųjų nuostatų dėl žemės sklypo, kuriame yra kitam savininkui priklausantys statiniai ir (ar) įrenginiai, pirkimo–pardavimo.
36. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, nurodė, kad J. J., neturėdama teisės tapti Žemės sklypo savininke, negalėjo tapti ir šio sklypo bendraturte, todėl nei bylą nagrinėję teismai, nei ginčijamą nuosavybės teisės liudijimą išdavusi notarė neturėjo pagrindo daryti išvados, kad Žemės sklypas, nors ir įgytas santuokos metu, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Žemės sklypas buvo asmeninė V. K. J. nuosavybė.
37. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pripažinus, kad Žemės sklypas buvo asmeninė V. K. J. nuosavybė, tenkintinas ir išvestinis, su pagrindiniu reikalavimu neatsiejamai susijęs, reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2010 m. rugpjūčio 2 d. J. J. išduoto nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies Žemės sklypo ir atsakovei V. G. 2020 m. kovo 20 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/2 dalies Žemės sklypo.
38. Be to, kasacinio teismo nutartyje akcentuota, kadangi ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovei V. G. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tenkintinas tik iš dalies – tik dėl 1/2 dalies Žemės sklypo, tai lemia kito išvestinio reikalavimo – dėl 1/4 dalies Žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ieškovui – nagrinėjimo ypatumus.
39. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovė V. G. pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra 1/2 Namo, bet ne Žemės sklypo savininkė. Atitinkamai 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu R. J. sudarymo metu ji negalėjo būti Žemės sklypo bendraturtė, tačiau buvo Namo bendraturtė.
40. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 31 straipsnio 1, 4 dalių normos yra specialiosios CK 4.79 straipsnio normų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje aktualus Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalyse (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį asmenys, nuosavybės teise turintys statinius ir įrenginius kitam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, turi teisę pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą žemę, kurią užima statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį.
41. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo ypatumus, nėra pagrindo automatiškai tenkinti aptariamo išvestinio ieškinio reikalavimo dėl ieškovo pirmumo teisės pirkti atsakovo R. J. parduotą 1/4 dalį Žemės sklypo.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti reikšmingas aplinkybes, sprendžiant kokia apimtimi turi būti ginama ieškovo pirmumo teisė į perleistą bendrosios nuosavybės dalį, o kokia – atsakovės.
43. Pirma, pripažinus, kad Žemės sklypas buvo asmeninė V. K. J. nuosavybė, tai daro įtaką po V. K. J. mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams. Žemės sklypo dalį, kuri ankstesniais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniais sprendimais buvo pripažinta J. J. nuosavybe, pripažinus asmenine jos sutuoktinio V. K. J. nuosavybe, ją turėjo paveldėti du jo sūnūs – ieškovas M. J. ir atsakovas R. J., taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti nustatoma, kokios sklypo dalys ieškovui ir jo broliui atiteko.
44. Antra, nagrinėjamu atveju taip pat būtina nustatyti, ar ieškovas, kaip bendraturtis, turėjo pirmenybės teisę pirkti perleistą bendrosios nuosavybės dalį (1/4 Namo), išskyrus žemę, būtiną jame esančių atsakovės statinių (Namo dalis) naudojimui pagal paskirtį. 2021 m. sausio 18 d. turto dalies pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas R. J. atsakovei V. G. perleido jam priklausiusią 1/4 namo ir žemės sklypo nuosavybės teisės dalį už 55 000 Eur, tačiau sutartyje nenurodyta, kokia dalis piniginių lėšų sumokėta už namo dalies, kokia už žemės sklypo dalies perleidimą. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad į perleistą 1/4 Namo pirmumo teisę turi ieškovas, nagrinėjamoje byloje reikšminga nustatyti, kokią sutarties kainos dalį sudarė parduotos namo dalies, o kokią parduotos sklypo dalies kaina.
45. Trečia, sprendžiant dėl pirmumo teisės pirkti atsakovo R. J. parduotą 1/4 dalį Žemės sklypo, svarbu nustatyti, kokia konkreti ginčo sklypo dalis yra užimta atsakovei V. G. priklausančios Namo dalies ir yra būtina jos naudojimui pagal paskirtį, kadangi tik pastato savininkas (bendraturtis) turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypo, esančio bendrąja daline nuosavybe, dalį, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį, prieš asmenį, kuris yra ne tik tame žemės sklype esančio pastato savininkas (bendraturtis), bet ir žemės sklypo, kurio dalis, esanti bendrąja daline nuosavybe, parduodama, bendraturtis. Taigi turi būti įvertinta, kokia apimtimi gintina atsakovės V. G., tik kaip Namo dalies savininkės, pirmenybės teisė pirkti atsakovo R. J. parduodamą dalį Žemės sklypo.
46. Ketvirta, tuo atveju jeigu Žemės sklypo dalis, kurią užima atsakovei V. G. nuosavybės teise priklausanti Namo dalis ir yra būtina jos naudojimui pagal paskirtį, yra didesnė ir atsakovės kaip dalies statinio savininkės teisės įgyvendinus pirmumo teisę pirkti atsakovo R. J. parduotą 1/4 dalį Žemės sklypo nėra apgintos pilna apimtimi, nagrinėjamu atveju taip pat spręstinas klausimas dėl atsakovės teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui ir tokio naudojimosi pagrindo.
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatinėtinų reikšmingų aplinkybių (nutarties 43–46 punktai) apimtį, yra būtina surinkti papildomus rašytinius įrodymus bei sudaryti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims savo poziciją įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir tokiu būti užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procese procesinių teisių realizavimą.
48. Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, įrodymų gavimo galimybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas faktines aplinkybes dėl 2021 m. sausio 18 d. 1/4 Žemės sklypo ir Pastato pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo R. J. ir pirkėjos V. G. pripažinimo negaliojančia, bei pirkėjo teisių ir pareigų pagal šią sutartį perkėlimo ieškovui M. J., neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ieškovui M. J. panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Esant susiklosčiusiai situacijai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais (nustatinėjamos naujos faktinės aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos, atliekamas teisinis jų vertinimas, vertinami nauji įrodymai, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti), tačiau tai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad toks vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, jog apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024 26 punktas).
50. Perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2021 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.