Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Zigmo Pociaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. P. (J. P.) prašymą palengvinti jo nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-13/2001 skirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-13/2001 J. P., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje, BK 271 straipsnio 3 dalyje, BK 105 straipsnio 5 punkte,7 punkte, 8 punkte ir 13 punkte (BK redakcija, galiojusi 1998 m.), vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi (BK redakcija, galiojusi 1998 m.) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė– laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso J. P. priklausančio turto konfiskavimu.Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. P. apeliacinis skundas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartimi atmestas J. P. kasacinis skundas.Nuteistasis J. P. su pareiškimu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau EŽTT). Jo kreipimuisi (pareiškimui) suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). Šio kreipimosi dalis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimo EŽTT buvo sujungta su kitais pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimais. EŽTT 2017 m. spalio 12 d. informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šiuos pareiškimus ir pareikalavo pateikti savo poziciją dėl jų priimtinumo ir esmės bei atsakyti į pateiktus klausimus.Nuteistasis J. P. Klaipėdos apygardos teismo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka palengvinti jo teisinę padėtį sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį), atsižvelgiant į EŽTT sprendimą, priimtą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje D. ir kiti prieš Lietuvą. Prašo pripažinti jo prašymą pagrįstu ir panaikinti neteisingą jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri buvo priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Sustabdyti iki gyvos galvos bausmės skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol įstatymų leidėjas sureguliuos baudžiamąjį įstatymą taip, kad būtų ištaisytas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nurodo, kad šiam prašymui yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, pateikta 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės. Prašymą grindžia šiais argumentais:Nurodoma jog Vyriausybė savo 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės (toliau – Pastabos) nurodė, kad pareiškėjai, taip pat ir nuteistasis J. P., galėjo pasinaudoti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti). Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių Europos Žmogaus Teisių Teismo procese.Dėl BPK 362¹ straipsnio nurodo, kad jame vartojama sąvoka „įstatymas“ turi būti aiškinama plačiau nei Lietuvos Respublikos Seimo išleistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teigia, jog įstatymo galią įgyja ir Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys. Pažymi, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, Lietuvos Respublika negali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). 2016 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 „Dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, kad esą valstybės įstatymai numato ką kita. Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymą savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. išvada). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal Konvenciją ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Pamini ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Prašyme nurodoma, jog, atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Prašyme padaryta išvada, jog BPK 362¹ straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimą, turi būti taikomas plačiau. Dėl teismų kompetencijos užpildyti įstatymų spragas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Nacionalinių teismų praktikoje, Vyriausybės Pastabų 22-27 pastraipose pateiktais išaiškinimais, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe išaiškino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme).Nacionaliniai teismai ne kartą pasisakė dėl tiesioginio EŽTT praktikos, jau nekalbant apie tiesioginį Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-14 nutartys bylose Nr. A-575-168/08; Nr. A-248-58/08, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimas byloje Nr. E2YT-5326-987/2017).Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos M. ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. <...> Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis Teismo išvadų byloje M. ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą. <...> Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.“Remdamasis išdėstytais motyvais, mano, kad esant tokiai situacijai, kada nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau beveik metai ir įstatymų leidėjas niekaip nesureguliavo baudžiamojo įstatymo taip, kad jis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką, teisės spraga turi būti užpildytina ad hoc, palengvinant nuteistojo iki gyvos galvos teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka. Nurodo, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu, pagal savo teisinę galią ne tik prilygstančiu įstatymui, bet ir viršijančiu įstatymo teisinę galią. Prašo palengvinti padėtį tiek, kad paskirtoji bausmė atitiktų Konvenciją ir EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, išaiškinimus. Nuteistasis prašo surengti teismo posėdį į jį kviečiant jį patį, prokurorą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme.Prašymas atmestinas.

Dėl žodinio proceso

BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad surengti teismo posėdį nėra būtina. Prašyme nėra nurodyta jokių argumentų dėl ko surengti žodinį teismo posėdį yra būtina. Prašyme nėra keliamos jokios naujos aplinkybės, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžių pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose metu. Visi argumentai yra susiję su galimybe palengvinti jo padėtį atsižvelgus į EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą. Prašyme išdėstyti reikalavimai dėl padėties palengvinimo BPK 362¹ straipsnio tvarka ir pagrindu, yra aiškūs ir motyvuoti, todėl nesant jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą atmestinas.

Dėl BPK 362¹ straipsnio taikymo

Nuteistasis prašo sušvelninti jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje D. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti). BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. Tačiau nuteistasis prašo palengvinti jo padėtį ne vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, o išaiškinimu, kurį pateikė EŽTT priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti). Prašymas grindžiamas tuo, jog teismai privalo tiesiogiai vadovautis Seimo ratifikuotos tarptautinėmis sutartimis ir EŽTT sprendimais. Prašyme pabrėžiama, kad EŽTT sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, turi būti vykdomi, t. y. turi būti pakeičiamas nacionalinis teisinis reguliavimas arba užpildomos teisinio reguliavimo spragos. Kadangi iki šiol nėra pakeistas nacionalinis teisinis reguliavimas, mano, kad ši spraga turi būti užpildyta teisme tiesiogiai vadovaujantis EŽTT sprendimu, priimtu minimoje byloje.Apygardos teismas sutinka su prašyme aptartu ir pateiktu detalizuotu išaiškinimu dėl Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties įstatyminės galios, kad Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai. Minėtame EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo sprendimu, prašo teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam J. P., konstatuojant, kad ir jo atveju 2001 m. vasario 22 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Tačiau kolegija nesutinka su tokia pozicija ir konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo J. P. atveju, vadovautis EŽTT sprendimu, priimtu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, nėra pagrindo. Dėl minimo EŽTT sprendimo reikšmės nuteistajam J. P. ir jo taikymo ad hoc nurodytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktu išaiškinimu, teisės spragas teismai gali užpildyti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti), nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai nuteistajam J. P., t. y. nebuvo konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Taigi šiuo atveju prašoma vadovautis sprendimu, kuris priimtas kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam J. P., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.Kita vertus, nustatyta, kad J. P. ir kiti asmenys yra pateikę EŽTT pareiškimus dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiūros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai (D. ir kiti prieš Lietuvą (J. P. pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, kol nėra išnagrinėti J. P. ir kitų asmenų pareiškimai dėl to paties klausimo, šiuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragą, išspręstų klausimą, kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbūt pasisakys nebūtinai taip pat identiškai, kaip yra išaiškinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti). Toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistojo J. P. atžvilgiu atitinkamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dar nėra priimtas. Tačiau pažymėtina, kad BPK XXXV skyriuje numatyti pagrindai ir tvarka atnaujinti baudžiamąją bylą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kai šis teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir jos papildomus protokolus.Prašyme remiamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialia pozicija, suformuota 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje D. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti), tačiau nurodytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsniu, teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje D. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros.Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti), o dėl šio sprendimo keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.Sutiktina su pareiškėju, kad iki šiol nėra sureguliuotas baudžiamasis įstatymas taip, kad šis įstatymas atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką, tačiau pastebėtina, kad nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 kiti) yra praėję beveik metai, o valstybė, net ir vykdydamos EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų staigų pašalinimą, tam reikia atitinkamo laiko tarpo. Kita vertus, matyti, jog valstybė ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendintas EŽTT sprendimas ir sudarytos teisinės sąlygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Nr. 152 priede „Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą, sąrašas“ yra numatyta, jog vienas iš siūlomų projektų yra Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Projekto siūlomas svarstymo Seime mėnuo numatytas birželis. Taigi akivaizdu, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtas nuostatas, turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama, ar keisti paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau nekalbama tiesiog apie bausmės pakeitimą kitos rūšies bausme vykdymo proceso metu. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Taigi kol nėra sureguliuotas institutas, sudarantis pagrindą asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos pakeisti paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, nėra aišku, kokiais kriterijais remtis sprendžiant šį klausimą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo J. P. prašymas yra nepagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu keisti nuteistajam J. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. P. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.