Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-08-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-69078516-16 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-17 E. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-69077076-16 dėl pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., padarymo, už tai, kad ji 2016-01-08, 16.40 val., Ž. gatvėje, Šiauliuose, vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama iš antros eismo juostos į gatvės pirmą juostą, nedavė kelio pirma juosta važiavusiam automobiliui „Lexus RX400H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Teismo posėdžio metu E. Č. skundą palaikė ir prašė panaikinti jai skirtą baudą. Paaiškino, kad tai buvo eilinis eismo įvykis, tik nebuvo užpildyta deklaracija. Važiavo pirma eismo juosta. Šalia jos važiavo juodos spalvos VW Golf, dėl kurio ji buvo sulėtinusi greitį. Iš kairės važiavusi mašina bandė rikiuotis, bet metėsi atgal. Pajuto smūgį į galą. Tuo metu buvo kilimas į kalną. Pati persirikiavo prie perėjos, o įvykis buvo prieš kalną. Įvykio metu sniego nebuvo, snigti pradėjo vėliau. Jai stabdyti automobilio nereikėjo, o tik nuėmė koją nuo pedalo. Kai persirikiavo iš antros juostos į pirmą, per veidrodėlį matė iš galo važiuojančio automobilio halogenus. Atstumas tarp jų automobilių galėjo būti virš 100 metrų. Po smūgio jos vairuojamas automobilis iš inercijos judėjo. Ta moteris, priėjusi prie jos automobilio klausė, kodėl ji nelipa iš automobilio, po to klausė, kodėl stabdė. Moters paklausė, o ką reikėjo daryti, jei jai iš priekio buvo kliūtis. Pati nežino, kodėl tos moters automobilis taip greitai priartėjo prie jos vairuojamo automobilio. Po įvykio pačiai buvo negera, todėl iškarto iš automobilio neišlipo. Atvažiavo pirmas policijos ekipažas, kuriam buvo viskas aišku ir šis atvykęs ekipažas liepė pildyti deklaracijas. Jai keista, kaip buvo atlikta ekspertizė. Jos automobilis ir dabar dar neremontuotas. Kai antrą kartą buvo paveiksluojamas jos automobilis, jos vyras pats rodė kur buvo padaryti automobilio sugadinimai. Su ekspertizės išvada yra susipažinusi. Jos nuomone, ekspertams nebuvo pateikta visa medžiaga. Nesupranta, kaip ekspertai skaičiavo kampus. Pati po eismo įvykio schema nepasirašė, nes su ja nesutiko. Pati nuvykus į policiją pasiaiškinimą rašė pas tyrėją, o nukentėjusioji rašė koridoriuje. Dėl visų tokių veiksmų susidarė įspūdis, kad automobilio „LEXUS“ vairuotoja turi ryšių policijoje.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Donatas Milius teisme pažymėjo, jog iš teismui pateiktos medžiagos matosi, kad E. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jos kaltė įrodyta, buvo priimtas nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo naikinti nutarimo E. Č. skunde nurodytu pagrindu. Kiekvienas eismo dalyvis, dalyvavęs eismo įvykyje, bando išvengti atsakomybės nurodydamas sau palankias aplinkybes arba jas keisdamas. E. Č. sakė, kad ji automobilio nestabdė, o tik nuėmė koją nuo akseleratoriaus, o pirminiame paaiškinime nurodė, kad ji stabdė automobilį, nes priekyje buvo kliūtis. Ekspertai nustatė, kad smūgis buvo į E. Č. automobilio galinės dalies dešinę pusę. Toks smūgis negali būti automobiliui, jei jis važiuotų tiesiai. Prieš pat smūgį buvo E. Č. manevras iš antros juostos į pirmą, po to ji stabdė. Kaip nurodo eksperto išvada ir kita byloje surinkta medžiaga, dėl E. Č. kaltės ir įvyko šis eismo įvykis. Be to, pirmas ekipažas važiavo pro šalį, tai galėjo būti nuovados pareigūnai, kurie tikrai nesusiję su eismo įvykio forminimu. Antru atveju greičiausiai atvažiavo patrulių rinktinės pareigūnai, kurie privalo kuo greičiau reaguoti į įvykį tam, kad būtų išsiaiškinta situacija. Jei patruliai išsiaiškino, kad eismo įvykyje dalyvavusios vairuotojos nepripažįsta kaltės, iškvietė trečią ekipažą, kuris formino eismo įvykį. Jie iškvietė Kelių patrulių kuopos pareigūnus, kurie atsakingi už eismo įvykio įforminimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Protokole ir nutarime nurodyta, kad E. Č. atitinkamais veiksmais pažeidė KET 9 p., 104 p. nuostatas. Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punktas nurodo, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Nors E. Č. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

Tiek pati E. Č., tiek J. A. neneigė, kad judviejų vairuojamos transporto priemonės susidūrė, tačiau kiekviena iš moterų skirtingai dėsto įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad E. Č. savo pirminiame paaiškinime (rašytame tuoj po įvykio 2016-01-08 teigė, kad važiavo pirma eismo juosta, bet priekyje išvydo kliūtį, ko pasekoje pristabdė (sumažino greitį) mašiną ir tuo momentu pajuto smūgį į automobilio galą (ATP bylos 12 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pirminiame paaiškinime E. Č. nieko neužsiminė apie persirikiavimą iš vienos eismo juostos į kitą. Be to, savo kitame paaiškinime E. Č. jau išsamiau paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. kad persirikiavo į pirmąją juostą, bet teigė, kad nestabdė, tik patraukė koją nuo akseleratoriaus. Pažymėtina ir tai, kad kiekvieną kartą E. Č. teikdama savo paaiškinimus skirtingai nurodo automobilio judėjimo po susitrenkimo aplinkybes, t. y. pirminiame paaiškinime teigė, kad keletą metrų dar judėjo į priekį, nes nesuvokė kas įvyko (susitrenkė galvą) (ATP bylos 12 b. l.), kitame paaiškinime teigė, kad kodėl jos vairuojamas automobilis nesustojo iš karto po smūgio, paaiškinti negali, nes nesuvokia (ATP bylos 13 b. l.), teismo posėdyje teigė, kad po smūgio jos vairuojamas automobilis iš inercijos judėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad kiekvieną kartą E. Č. skirtingai dėsto įvykio aplinkybes, teismas jos paaiškinimus vertina kritiškai, kaip jos iškeltą versiją, kuria siekiama išvengti gresiančios atsakomybės. Be to, E. Č. parodytų aplinkybių nepatikimumą įrodo ir tai, jog ji teisme pati sau prieštaravo teigdama, kad savo automobilio ji nestabdė, tik nuėmė koją nuo pedalo, vėliau parodė, kad ta moteris (J. A.), priėjusi prie jos automobilio klausė, kodėl ji stabdė. Moters paklausė, o ką reikėjo daryti, jei jai iš priekio buvo kliūtis (teismo vertinimu, E. Č. į klausimą „kodėl nestabdė“, atsakydama „o ką reikėjo daryti“ iš tikrųjų pripažino, jog savo automobilį stabdė).

Kad E. Č. vairuodama automobilį ir persirikiuodama iš antros juostos į gatvės pirmą juostą nedavė kelio pirma juosta važiavusiam automobiliui „Lexus RX400H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, patvirtina kiti byloje esantys surinkti ir ištirti įrodymai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės A. D. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes E. Č. eismo įvykio vietoje aiškino, kad važiuodama antra eismo juosta nusprendė persirikiuoti į pirmą eismo juostą, įsitikino, kad nekliudys gale važiuojančiam automobiliui. Rikiuojantis „Volvo“, prieš ją pirmoje juostoje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, nenorėdama atsitrenkti į jį, vairuotoja taip pat stabdė ir pajuto smūgį į galinę savo vairuojamo automobilio dalį, pasimetė, nesuprato kas vyksta, todėl iš karto nesustojo (ATP bylos 5 b. l.). Panašiai kaip policijos pareigūnė, įvykio aplinkybes dėstė ir nukentėjusioji J. A., kuri tiek pirminiame paaiškinime, tiek vėlesniuose paaiškinimuose iš esmės dėstė analogiškas aplinkybes, t. y. jog ji važiavo pirma eismo juosta, kai tuo metu iš antros eismo juostos už kelių metrų pastebėjo besirikiuojantį automobilį, pati pradėjo stabdyti, bet nespėjus išlindusiai mašinai persirikiuoti, o jai sustoti trenkėsi į priešais važiavusios mašinos dešinės pusės šoninį buferio kampą (ATP bylos 14 b. l.). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių minėtų asmenų teiktomis aplinkybėmis, todėl remiasi visa jų apimtimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtų moterų nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. J. A. teigė, kad nespėjus išlindusiai mašinai persirikiuoti, o jai sustoti, trenkėsi į priešais važiavusios mašinos dešinės pusės šoninį buferio kampą, o tai sutampa su fotonuotraukose užfiksuotais automobilio sugadinimais. Nors E. Č. nuostabą sukėlė ekspertizės darymas, t. y. jai keista, kad ekspertas, atlikęs eismo įvykio ekspertizę, nepasidomėjo, kaip atrodo jos automobilis iš tiesų, o ne iš nuotraukų, bei jos nuomone, ekspertams nebuvo pateikta visa medžiaga, nesupranta, kaip ekspertai skaičiavo kampus, tačiau teismas byloje padaryta ekspertizės išvada pagrindo abejoti neturi. Iš 2016-02-09 lydraščio skirto Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriui matyti, kad ekspertams be užduoties buvo siunčiama ir tyrimo medžiaga (17 lapų) (ATP bylos 22 b. l.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertas susipažinęs su pateikta medžiaga, pareigūnų prašė pateikti papildomų duomenų išsamesniam ekspertizės atlikimui (ATP bylos 28-29 b. l.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ekspertas Ernestas Grigelis, kuris surašė ekspertizės aktą, yra įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį (ATP bylos 40 b. l.). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016-07-29 ekspertizės akte nurodyta, jog automobiliui Volvo V40 didžiausi sugadinimai yra ties galinio bamperio plastikinio gaubto dešiniuoju kampu, nuo kurio sugadinimų apimtis palaipsniui mažėja link kairiojo šono. Įtrūkimai baigiasi ties galinio valstybinio numerio dešiniuoju kraštu. Automobiliui Lexus RX400H didžiausi sugadinimai yra priekiniame bamperyje ties viduriu ir kairiau jo. Akte daroma išvada, kad automobilis Lexus RX400H priekine dalimi, ties priekinio valstybinio numerio ženklo viduriu ir kairiau jo, susidūrė su Volvo V40 galiniu dešiniu kampu, susidūrimo momentu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus kampas, kitaip tariant, Volvo V40 tuo metu nevažiavo tiesia trajektorija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kelio, automobilių išmatavimus, akte daroma išvada, kad Volvo V40 buvo pasuktas smailiu kampu į dešinę pusę, o susidūrimo momentu automobilio „Volvo V40“ vairuotoja E. Č. nevažiavo Ž. gatvės pirma eismo juosta kuo arčiau jos važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir, tikėtina, keitė judėjimo kryptį iš Ž. gatvės antros eismo juostos į pirmą. Be to, ekspertas padarė išvadą, jog tikėtina, kad nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Volvo V40“ vairuotoja E. Č., persirikiuodama į Ž. gatvės pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Lexus RX400H“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Dėl kitų E. Č. skunde nurodytų motyvų, t. y. dėl galimai neteisėtų policijos veiksmų tiriant šį įvykį, šališkumo, teismas pažymi, kad iš pateiktos medžiagos ir nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai, tyrę šį įvykį, būtų buvę neobjektyvūs ir šališki. Be to, vienas iš esminių įrodymų šioje byloje yra būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta eismo įvykio ekspertizė ir jos pagrindu surašytas ekspertizės aktas. Tuo tarpu policijos pareigūnų tarnybinių pareigų tinkamo atlikimo vertinimas nėra teismo kompetencijos klausimas ir neturi reikšmės eismo įvykio faktinio mechanizmo nustatymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad policijos įstaiga priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, jį naikinti ar keisti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl E. Č. skundas pripažintinas nepagrįstu, dėl ko netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

kelių policijos tarnybos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-08-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-69078516-16, kuriuo E. Č. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 28 Eur bauda, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

E. Č. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-08-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-69078516-16, kuriuo E. Č. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 28 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.