- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-203-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00669-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. V.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. V. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Z., T. V. ir K. V. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kretingos rajono apylinkės teisme priimtas pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareiškimas suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Z., T. V. ir K. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-17 nutartimi pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą. 2016-10-17 teisme gautas suinteresuoto asmens K. V. atstovo prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Atstovas prašė išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo: priteisti 500,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-27 nutartimi prašymą atmetė.Teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje yra naujas antstolio pasiūlymas dėl išieškomos sumos, suinteresuotas asmuo T. V. nėra sumokėjęs antstolio reikalaujamų sumų, pareiškėjas ketina į teismą kreiptis su nauju pareiškimu ir todėl paprašė pareiškimą palikti nenagrinėtą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi pagal antstolio pasiūlymą, gindamas valstybės interesą, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuotos K. V. atstovo advokato R. L. prašymo priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 500 Eur.Suinteresuotas asmuo nurodo, jog sprendžiant vykdymo proceso metu kilusius klausimus taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, tarp jų ir reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Suinteresuotas asmuo, gindamasis nuo išieškojimo iš jos turto dalies, turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl pagrįstai tikėjosi, jog jos bus atlygintos. Teismas gi, nepagrįstai taikydamas CPK 443 straipsnio 6 dalį, suinteresuoto asmens prašymą atmetė.Suinteresuotas asmuo gynėsi nuo, jos nuomone, nepagrįsto pareiškėjo prašymo, teikė atsiliepimą į prašymą, dėl jos kaltės bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, taigi suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai ir tinkamai, kaip tai apibrėžta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Teismo argumentai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą pasiūlius antstoliui, gindamas valstybės interesą, todėl bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui neturi būti atlyginamos, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, prioritetą suteikdamas valstybės interesams, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis, suinteresuoto asmens nuomone, turi būti panaikinta ir jam turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog institucija į teismą kreipėsi antstolio pasiūlymu, gindama valstybės interesą, todėl nėra pagrindo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo K. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos prašymas priimti papildomą sprendimą byloje ir priteisti jai iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti laiku, todėl procesine prasme suinteresuotas asmuo turėjo pagrindą prašyti teismo priimti papildomą sprendimą, kita vertus, spręstina, ar šis suinteresuoto asmens prašymas, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir jos baigtį, pagrįstas.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Z., T. V. ir K. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. K. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė jo netenkinti. Byloje vyko 5 posėdžiai, visuose dalyvavo suinteresuoto asmens atstovas advokatas. Paskutinio posėdžio metu pareiškėjas pareiškė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuoto asmens atstovas tam neprieštaravo, tačiau prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016-10-17 nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog byla nebuvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 14 punkte numatyta, jog, be straipsnyje išvardintų bylų, teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 593 straipsnį šio kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl sprendimo vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko (šio Kodekso 609 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais apylinkės teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų gavimo. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims. Taigi visiškai akivaizdu, jog pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra nagrinėjamas ne ginčo teisenos tvarka.CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi bylinėjimosi išlaidų priteisimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose yra įtvirtinta CPK 443 straipsnyje, todėl šiuo atveju teisės normos, nurodytos CPK 94 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti taikomos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-172-852/2016). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kiek buvo priešingi šalių interesai ir kokia bylos baigtis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipėsi į teismą antstolio siūlymu, atstovaudamas valstybės interesus, pareiškimą prašė palikti nenagrinėtą, nes vykdomojoje byloje gautas naujas antstolio siūlymas dėl išieškomos sumos, todėl kreipsis į teismą su nauju pareiškimu. Taigi pareiškėjas, paduodamas pareiškimą, naudojosi išieškotojo procesinėmis teisėmis, numatytomis civilinio proceso įstatyme, kaip ir suinteresuotas asmuo, naudojosi teise gintis nuo pareikšto reikalavimo. Dėl šios priežasties manytina, jog dalyvaujančių byloje asmenų interesai buvo priešingi. Tačiau šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškimas pareiškėjo iniciatyva buvo paliktas nenagrinėtas – jis nurodė, jog teiks naują prašymą, taigi teisinis bylos rezultatas iš esmės nėra palankus kažkuriai iš šalių. Svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, jog byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka suinteresuoto asmens iniciatyva. Taigi konstatavus, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą antstolio siūlymu, gindamas valstybės interesą, be to, nors ir egzistavo proceso šalių interesų priešingumas, tačiau byla baigėsi tokiu rezultatu, kuris nėra iš esmės palankus nei vienai iš šalių, įvertinus ir tai, jog pareiškėjas prašė palikti pareiškimą nenagrinėtą todėl, jog antstolis pateikė naują siūlymą vykdomojoje byloje bei tai, jog bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose pagal bendrą taisyklę nėra atlyginamos, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesant pagrindo priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.