Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir V. S. ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 29 d. buvo įteikti atsakovo broliui L. V. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai ir atsakovas 2016 m. lapkričio 9 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai pardavė, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-21). Šalys sutarties 3.2 punktu susitarė, jog atsakovas sumoka žemės sklypo kainą, t. y. 16 000 EUR, mokėdamas įmokas dalimis ne mažiau kaip po 300 EUR (e. b. l. 17).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė apmokėjo ieškovams tik dalį žemės sklypo kainos (2 900 EUR) (e. b. l. 1, 12). Aukščiau minėtos sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad kol ieškovams nebus sumokėta šios sutarties 3.1 punkte nurodyta visa suma, atsakovas negali be raštiško pardavėjų sutikimo žemės sklypo parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teisių į šį žemės sklypą (e. b. l. 17).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-18-28-10048 pagrindu buvo perleistas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, o 2018 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3854 – E. V. asmeninėn nuosavybėn (e. b. l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.414 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje nenustatė kitaip, tai vėlesnis išsimokėtinai parduotų daiktų kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas. CK 6.414 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia jam perduotus daiktus kitam asmeniui arba daiktai dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojami, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas likusią kainos dalį sumokėtų nedelsdamas.

Kaip jau minėta, nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas nebuvo sumokėjęs likusios žemės sklypo kainos, be to, perleisdamas žemės sklypą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn pažeidė sutarties 3.3 bei 6.2.2 punktus. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovais (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas tenkintinas ieškovams iš atsakovo solidariai priteisiant 13 100 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.414 straipsnio 3 dalis).

Ieškovai taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovams iš atsakovo solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 100 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovų materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovams solidariai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 295 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Remiantis tuo, kad teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žyminio mokesčio dalis, sumokėta už šį prašymą (38 EUR), ieškovams iš atsakovo nepriteistina (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovai ieškinyje taip pat prašė solidariai priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai. Byloje ieškovus atstovauja advokatas J. B. (e. b. l. 3). Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovai teismui nepateikė duomenų apie patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai dydį bei jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų R. S. ir V. S. ieškinį atsakovui S. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovams R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 13 100 EUR (trylikos tūkstančių vieno šimto eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 100 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 295 EUR (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini). Likusius ieškovų reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovai per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.