- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-306-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16315-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo
S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio, tai yra 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų), bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 25 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. B. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 15 min., nuo (duomenys neskelbtini) mieste iki kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. gegužės 21 d. 17 val. 54 min., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių ir tiesioginių duomenų, kurie leistų neginčijamai pagrįsti, jog S. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas išvadas dėl S. B. kaltės grindė tik netiesioginiais duomenimis – automobilio apžiūros protokolu ir specialisto R. L. paaiškinimais. Nuteistasis S. B. neginčija faktinės aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 21 d., 17 val. 54 min. jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu S. B. nuosekliai ir išsamiai paaiškino buvusias aplinkybes, savo parodymų nekeitė ir tvirtino, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo, automobilį sustabdė remontuojamoje kelio dalyje, kai pasijautė blogai dėl ligos, automobilio variklį išjungė ir sėdėdamas automobilio vairuotojo pusėje išgėrė apie 200 g degtinės, kurią turėjo savo automobilyje.
2.2. Be to, pažymima, jog patvirtinti, kad nuteistasis S. B. būtų vairavęs automobilį neblaivus, negalėjo nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. G., K. M., nei liudytojai Š. N., V. M., kurie skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu davė iš dalies neteisingus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad jo parodymai iš dalies neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. M. aiškino, jog sustojęs šalia S. B. automobilio, priėjęs prie jo, girdėjo dirbantį automobilio variklį. Tada iš S. B. atėmė raktelius, kuriuos vėliau atidavė atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, nes S. B. bandė važiuoti, kai spaudė akseleratoriaus padalą. Tačiau šio liudytojo nurodytos aplinkybės paneigtos ir apklaustų policijos pareigūnų parodymais, ir byloje esančiu vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ne V. M., o policijos pareigūnas ištraukė automobilio raktelius iš automobilio spynelės, kai automobilio variklis nedirbo.
2.3. Nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstai grindžiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio specialisto pateiktais paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu. Nors ir skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, jog specialistas R. L. turi kvalifikaciją gyvųjų ir mirusiųjų medicininiams tyrimams atlikti, tačiau apklausiamas nurodė, kad ekspertizių, susijusių su alkoholio kiekiu kraujyje nustatymu neatlieka, ir tai nėra jo kompetencija. BPK 89 straipsnio 1 dalis numato, jog specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas darydamas išvadas apie S. B. neblaivumą negalėjo vadovautis tiek šio specialisto raštu, tiek jo pateiktais paaiškinimais, kaip įrodymais, nes tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 1 ir 4 daliai. Atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras nutarimu atmetė gynėjo 2021 m. gruodžio 7 d. Prašymą atlikti psichologinę - psichiatrinę ekspertizę, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar S. B. 2021 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 15 min. vairavo automobilį neblaivus.
2.4. Be to, pažymima, kad vien tai, jog tuščias degtinės butelis atliekant automobilio apžiūrą nebuvo surastas, nereiškia, jog butelio nebuvo. Teismas nuteistojo S. B. kaltės klausimą grindė ir automobilio apžiūros protokolu, kai atliekant automobilio apžiūrą įvykio vietoje ir automobilio saugomoje aikštelėje nebuvo fiksuojamas S. B. išgertas butelis degtinės. Pažymima, kad apklausti policijos pareigūnai parodė, jog atvykus į įvykio vietą, nors ir paviršutiniškai apžiūrėjo S. B. automobilį, tačiau detalios šio automobilio apžiūros neatliko ir negali atsakyti dėl tuščio degtinės butelio buvimo ar nebuvimo. Be to, nuteistojo sūnus A. B. parodė, jog kartu su tėvu sekančią dieną buvo automobilių saugojimo aikštelėje, kur iš automobilio bagažinės ir automobilio salono paėmė S. B. priklausius daiktus, tame tarpe ir tuščią butelį degtinės, kurį vėliau išmetė į šiukšlių konteinerį.
2.5. Pažymima, kad policijos pareigūnas tarnybiniu pranešimu pradėdamas ikiteisminį tyrimą nenurodė vieno iš objektyviosios pusės nusikalstamos veikos požymio - S. B. automobilio vairavimo neblaiviam, dėl ko, vadovaujantis BPK 166 straipsnio l dalies 2 punktu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas neteisėtai.
2.6. Nurodoma, jog patenkinus apeliacinį skundą, turi būti panaikintas draudimas naudotis specialiąja teise, nes toks draudimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir jam paskiriama bausmė (BK 67 straipsnio 3 dalis).
2.7. Taip pat nurodoma, jog nauju nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas ir dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Jei S. B. nusikaltimo nepadarė, tai tokiu atveju automobilio negalima laikyti nusikalstamos veikos padarymo priemone, dėl ko šis turtas nelaikytinas konfiskuotinu ir negali būti paimamas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio l ir 2 dalys).
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo S. B. gynėjas advokatas Romanas Lupeika prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisinti S. B..
5. Teismo posėdyje prokuroras Svajūnas Petravičius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis S. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo jį išteisinti.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, iš aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.
9. Nors nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis S. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnas tarnybiniu pranešimu pradėdamas ikiteisminį tyrimą nenurodė vieno iš objektyviosios pusės nusikalstamos veikos požymio – automobilio vairavimo neblaiviam. Remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu, prokuroro nutarimu. 7 punkte numatyta, jog tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Tarnybiniame pranešime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. apie 17 val. 30 min. remontuojamame kelyje (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) sankryžos pastebėtas S. B., kuriam pirmuoju pūtimu 17 val. 36 min. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antruoju 17 val. 54 min., nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 4-5). Šiuo atveju, pripažinti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie iš esmės įtakotų nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo.
11. Nuteistasis neneigia, kad 2021 m. gegužės 21 d., 17 val. 54 min. jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, tačiau teigia, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo, automobilį sustabdė remontuojamoje kelio dalyje, kai pasijautė blogai dėl ligos, automobilio variklį išjungė ir sėdėdamas automobilio vairuotojo pusėje išgėrė apie 200 g degtinės. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo argumentus pagrįstai laikė gynybine versija.
12. Nuteistojo argumentus paneigia specialisto išvada. Iš 2021 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad 180 cm ūgio, 90 kg svorio vyriškos lyties (redukcijos faktorius - 0,7) asmeniui suvartojus 200 ml 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam pilnai rezorbavusis (atsižvelgiant į 10 % rezorbcijos deficitą, būdingą vartojant stiprius alkoholinius gėrimus), kraujyje galėtų būti pasiekta maksimali 0,91 ‰ alkoholio koncentracija. (t. 1, b. l. 150). Ši išvada patvirtina, jog nuteistajam sustojus ir išgėrus 200 ml 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo, jam galėjo būti nustatytas maksimalus 0,91 promilių neblaivumas. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. To neginčija ir pats nuteistasis.
13. Nuteistasis kritikuoja minėtą specialisto R. L. raštą, teigdamas, jog R. L. BPK 89 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytinas specialistu, jo kompetencija nepakankama specialisto išvadai teikti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Specialistas pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavesta atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. R. L. yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, specialistas R. L. nurodė, kad turi kvalifikaciją gyvųjų ir mirusiųjų asmenų medicininiams tyrimams atlikti. Paaiškino, jog pateikė trijų šaltinių informaciją, tikslaus laiko nurodyti negalima, tai priklauso nuo daugelio savybių, tačiau esminis dalykas, kad suvartojus 200 gramų 40 laipsnių degtinės niekaip neįmanoma pasiekti 2,79 ar 2,74 promilių neblaivumo, t. y. pagal Vidmarko formulę galėjo būti pasiekta maksimali 0,91 promilių alkoholio koncentraciją kraujyje. Laikytina, kad jis turi reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, kad pateiktų išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai specialisto R. L. išvadą laikė įrodymų šaltiniu ir ją vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistojo S. B. sūnus A. B. parodė, jog kartu su tėvu sekančią dieną buvo automobilių saugojimo aikštelėje, kur iš automobilio bagažinės ir automobilio salono paėmė S. B. priklausius daiktus, tame tarpe ir tuščią butelį degtinės, kurį vėliau išmetė į šiukšlių konteinerį. Tačiau, šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jis yra nuteistojo artimas giminaitis. Be to, jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 27 d. daiktų apžiūros protokolo ir foto lenteles, kuriuose užfiksuota automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), apžiūra, automobilyje tuščio degtinės butelio nerasta, nors apžiūroje dalyvavęs S. B. paaiškino, jog išgėręs butelį, kuriame buvo apie 200 gramų degtinės, šį numetė ant automobilio grindų už vairuotojo sėdynės, tačiau 2021 m. gegužės 22 d. jis atvyko į saugomą aikštelę ir iš automobilio pasiėmė jame buvusius daiktus – dvi pjūklo grandines, striukę, su kuria kartu galėjo būti paimtas ir tuščias degtinės butelis, bet ar jį paėmė ar ne – nežino (t. 1, b. l. 53-69). Kaip matyti, pats nuteistasis negali patvirtinti, ar buvo paimtas minėtas butelis.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, jog S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2021 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 15 min., nuo (duomenys neskelbtini) iki kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. gegužės 21 d. 17 val. 54 min., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas.
16. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu S. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir S. B. charakterizuojančios aplinkybės – neteistas, administracine tvarka baustas, yra senatvės pensininkas. Visos šios aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo jam parinkta bausmės rūšimi – bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 eurų baudą, pagrįstai atsižvelgė S. B. sveikatos būklę, turtinę padėtį ir paskyrė baudą, kuri yra gerokai mažesnė nei galimas baudos vidurkis. Tokia apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam S. B. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – jam priklausančio turto – automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 25 d.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
19. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas S. B. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. B. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilių alkoholio). Šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
22. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus S. B. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, todėl teisingas. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas S. B. pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, t. y. 2 metus. Pagrindo sutrumpinti šį terminą teisėjų kolegija nenustatė.
23. Nustačius, kad S. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo pagrįstai nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
24. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio girtumas. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
25. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. B.. Nustatyta ir tai, kad šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis S. B. šį automobilį vairavo būdamas girtas, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas automobilis iš S. B. buvo konfiskuotas pagrįstai ir nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, kadangi šio turto konfiskavimas yra neišvengiamas teisinis padarinys.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o S. B. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.