Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Turto bankas“ ir A. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

8. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Nors ši teisės norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo (priėmimo) momentu, tačiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią teisminę praktiką, sprendžiant ginčus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, todėl aktuali ir nagrinėjamu atveju.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. B.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų Registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. B. mirė santuokoje su pareiškėja, santuokoje jie buvo susilaukę sūnaus A. B.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1992-04-08 pirkimo pardavimo sutartį. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro nustatyta, kad, mirus A. B., paveldėjimo byla neužvesta, A. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

11. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties liko paveldėtini jo asmeniniai ir kiti buities daiktai, įskaitant knygas, nuotraukų albumus ir minėtas butas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties tinkamai ir deramai pasirūpino visu po sutuoktinio mirties likusiu turtu – sutvarkė šeimynines nuotraukas, albumus, knygas, mokėjo už turtui teikiamas komunalines bei kitas administravimo bei su turto išlaikymo susijusias išlaidas. Pareiškėja rūpinosi turtu, kaip savu – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė turtą nuo pat teisės į palikimą atsiradimo dienos.

12. Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2006-05-11 pažymoje Nr. PG-412, išduotoje notarų biurui, nurodyta, kad A. B. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). A. B. mirties dieną kartu su mirusiuoju gyveno jo sutuoktinė O. B. ir sūnus A. B., kurie palikimą, mirus A. B. priėmė ir valdė.

13. Iš Gyventojo registro duomenų (iš LITEKO) matyti, kad (duomenys neskelbtini) adresu yra buvusi ir pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta.

14. Pareiškėjos sūnus atsiliepime patvirtino, kad po tėvo mirties, jo motina priėmė visą tėvo palikimą be išlygų – asmeninius daiktus (knygas, rūbus, užrašus, laikrodį, tėvo šeimos nuotraukas ir pan.), taip pat tėvų santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus bei vienintelį nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis su tėvais ir gyveno. Taip pat patvirtino, kad jo motina butu visą laiką nuo jo įgijimo, įskaitant po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi, mokėjo už butui teikiamas komunalines ir kitas priežiūros paslaugas, darė remontą.

15. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos po sutuoktinio mirties atliktus aktyvius veiksmus valdant ir prižiūrint tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą, jos nuolatinį gyvenimą ginčo bute, taip pat į Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2006-05-11 pažymą Nr. PG-412, kurioje aiškiai nurodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė ir valdė, į Gyventojų registro duomenis bei suinteresuoto asmens atsiliepimo motyvus, taip pat į galiojusio 1964 m. CK (nors pareiškėja jomis ir nesiremia) ir šiuo metu galiojančio CK nuostatas ir minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, darytina išvada, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu ir laikytina priėmusia visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą.

16. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po A. B. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos O. B. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.