Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį kanapių, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo P. K., laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. kovo 20 d. bute adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių – ne mažiau kaip 50 vnt. kanapių sodinukų ir ne mažiau kaip keturis kanapių medelius – motinas, kurias vėliau perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam R. P., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas jo bei D. M. suburta organizuota grupe, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – neteisėtai įgijo, gamino, laikė, gabeno bei pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

jis, turėdamas tikslą neteisėtai gaminti ir parduoti narkotines medžiagas, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) su D. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bei pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo P. K. subūrė organizuotą grupę, su D. M. vadovavo suburtos organizuotos grupės nariams – paskirstė jų vaidmenis bei koordinavo jų veiklą, o būtent, susitarė, kad D. M. organizuos narkotinių medžiagų – kanapių auginimą, gaminimą bei įgijimą, narkotinių medžiagų pardavimo tikslu betarpiškai bendraus ir susitikinės su R. P. (imituojančiu nusikalstamą veiką) bei tarsis su juo dėl konkrečių narkotinių medžiagų pardavimo kiekių, kainos bei perdavimo vietos ir laiko, dėl šių narkotinių medžiagų pavyzdžių kokybės patikrinimui perdavimo prieš jas parduodant. Veikdamas šia organizuota grupe kartu su D. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo P. K., bute (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose nuo 2007 m. rugsėjo mėn. neteisėtai gamino narkotinę medžiagą – kanapes: ikiteisminio tyrimo nenustatytiems organizuotos grupės nariams atsivežus iš Olandijos kanapių daigų, pasodino juos ir augino, nuėmė kanapių derlių ir perdirbo jas – išdžiovino, susmulkino bei sufasavo, po to laikė šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) iki pardavimo ar platinimo, taip pat nuo 2007 m. rugsėjo mėn. neteisėtai įgijo ir laikė nurodytame bute bei kitose vietose narkotinę medžiagą – kanapių dervą iki pardavimo ar platinimo, gabeno šias narkotines medžiagas iš nurodyto buto iki perdavimo vietų, taip pat šias narkotines medžiagas pardavė bei kitaip platino pirkėjui – nusikalstamą veiką imituojančiam R. P.:

- organizuotos grupės nariams per D. M. susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P., 2007 m. spalio 10 d. apie 12 val. D. M. bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įvertinti ateityje numatytos parduoti narkotinės medžiagos kokybę bei jai surasti pirkėjus, neatlygintinai perdavė R. P. narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 4,667 g;

- organizuotos grupės nariams per D. M. susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P., 2007 m. lapkričio 6 d. apie 10 val. A. G. kartu su D. M. prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įvertinti kokybę ar parodyti pirkėjams, neatlygintinai perdavė R. P. narkotinę medžiagą – džiovintas kanapes ir jų dalis, kurių masė 5,899 g;

- organizuotos grupės nariams per D. M. susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P., 2007 m. lapkričio 16 d. apie 22.30 val. D. M. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už 3 500 Lt pardavė R. P. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios bendroji masė 983,65 g; po to, kai R. P. nurodytame name sumokėjo sutartą pinigų sumą, D. M. parodė jam slėptuvę (duomenys neskelbtini), vietovėje laukuose prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurioje iš anksto buvo paslėpęs šią narkotinę medžiagą;

- organizuotos grupės nariams per D. M. susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P., 2007 m. gruodžio 10 d. apie 14 val. D. M. bute (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką imituojančiam R. P. neatlygintinai perdavė 50 vnt. kanapių sodinukų, t. y. narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendroji masė 6,02 g;

- organizuotos grupės nariams per D. M. susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P. dėl pardavimo jam narkotinės medžiagos – 3 kg kanapių dervos, 2008 m. vasario 28 d. A. G. kartu su D. M. susitikimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), apie 12.30 val. priėmė iš R. P. 10 500 Lt ir susitarė, kad vakare jam pristatys šią narkotinę medžiagą. 2008 m. vasario 28 d. vakare apie 21.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), D. M. perdavė R. P. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė 3,994 kg, ir susitarė, jog už perduotą virš sutarto 3 kg kanapių dervos kiekį, t. y. už 0,994 kg, R. P. papildomai sumokės 3 500 Lt, o 2008 m. kovo 6 d. apie 13 val. bute (duomenys neskelbtini), D. M. priėmė iš R. P. 3 500 Lt;

- 2008 m. kovo 20 d. apie 6 val. A. G. ir P. K. į namą adresu: (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką imituojančiam R. P. automobiliu „Peugeot Boxer“ ((duomenys neskelbtini)) atgabeno keturis kanapių medelius – motinas ir kanapių augaliukus, t. y. narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė 43,43 g, taip pat kanapėms auginti reikalingą medžiagą – mineralinę vatą, lempas ir susitarė su nusikalstamą veiką imituojančiu R. P., kad pastarasis pasaugos šiuos daiktus bei narkotinę medžiagą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad, panaudodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei bei sveikatai, laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupe su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu R. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, keršydamas už T. R. sužalojimą, 2009 m. vasario 1 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), T. T. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo J. J. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir privertė jį sustoti, po to prieš J. J. panaudojus fizinį smurtą – sudavus kelis smūgius į galvos sritį, prievarta jį įsodino į automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nukentėjusiajam surišo rankas bei ant galvos uždėjo audeklą ir tuo atėmė galimybę priešintis. Tokiu būdu neteisėtai atėmęs J. J. laisvę, jis vežiojo nukentėjusįjį Panevėžio miesto gatvėmis bei Panevėžio rajono keliais, nuvežė į namą (duomenys neskelbtini), kuriame laikė J. J. nelaisvėje iki 2009 m. vasario 1 d. 24 val., kai, R. L. (pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sužinojus, jog policijos darbuotojai pradėjo ieškoti nukentėjusiojo J. J., jis buvo paleistas iš nelaisvės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims automobiliu jį nuvežus į vietovę kelyje „Via Baltica“, (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 12 vnt. šaudmenų – 6 pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių, 4 pramoninės gamybos .30 (7,62 mm) kalibro medžioklinių šovinių „30-06 Springfield“, 1 pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro „MPC“ tipo šovinį, 1 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinį bei juos neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančios sodybos gyvenamosios patalpos palėpėje, iki 2009 m. vasario 1 d. 19.30 val., kai šiuos daiktus kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro pistoletą 25-o modelio pistoletą „Glock“ Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, bei šaudmenis – 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, neteisėtai laikė juos bute (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. vasario 1 d. 20.20 val., o nurodytu laiku policijos pareigūnams atvykus atlikti šiame bute kratos, neatidarydamas buto durų, per balkoną išmetė šį neteisėtai laikomą pistoletą „Glock“ su jame esančiais 15 vnt. šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2009 m. vasario 1 d. A. G. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi ši kardomoji priemonė panaikinta ir A. G. iš suėmimo paleistas, paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones. Pakeitus kardomąją priemonę A. G. pasislėpė, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, išduotas Europos arešto orderis. Jis sulaikytas 2011 m. balandžio 30 d. Ukrainoje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi A. G. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

A. G. vedęs, šeimoje augina mažametę dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu laikomas neteistu. Jis iki suėmimo nedirbo, nes dėl procesinės prievartos priemonių taikymo realiai neturėjo galimybės susirasti nuolatinio darbo.

A. G. buvo pažeidęs jam skirtas švelnesnes kardomąsias priemones, paieškomas, sulaikytas Ukrainoje ir perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau šios aplinkybės nereikėtų labai sureikšminti, nes faktas, kad jis surastas užsienio valstybėje ir perduotas Lietuvai, yra pakankama pamoka kaltinamajam suprasti slapstymosi beprasmiškumą. Tuo metu A. G. turėjo ir daugiau teisminių problemų, kurios šiuo metu išsisprendė, nes Panevėžio apygardos teisme baudžiamasis procesas prieš jį baigėsi dėl senaties.

Vertinant aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog jos visos nepalankios A. G.. Teismas nesilaikė proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnio 1 dalyje, kur akcentuojama, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Šiuo atveju teismo manymas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo, yra hipotetinio pobūdžio.

Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą būtina atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnį, kuriame pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, jog pastarasis atvyks į teismą. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į BPK 121 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią tokiais atvejais atsižvelgti ne tik į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir į asmenybę, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą bei kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

A. G. kalinamas beveik pusantrų metų. Toks ilgas suėmimo terminas vargu ar gali būti pateisintas gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme ar siekimu apsaugoti viešąjį interesą.

Kita vertus, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga leidžia manyti, kad stinga faktinių duomenų, jog A. G. padarė labai sunkias nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad galbūt realiai kaltinamajam negresia tokia griežta laisvės atėmimo bausmė, apie kurią rašoma skundžiamoje nutartyje.

Abejotina ir nutarties išvada, jog A. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nors kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, tačiau šiuo metu jo teistumas pasibaigęs, todėl pagal įstatymą jis laikomas neteistu. Prielaida, kad pakeitus kardomąją priemonę kaltinamasis vėl pradės daryti nusikaltimus, neturi jokių konkrečių pagrindų. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jau aiškėja visiškas kai kurių kaltinimo teiginių nepagrįstumas, o kaltinimas padarius labai sunkų nusikaltimą praktiškai siejamas su vienu asmeniu, sutikusiu bendradarbiauti su teisėsaugos institucija dėl to, jog pats išvengtų neigiamų padarinių.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo A. G. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant A. G. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Dėl to aukštesnysis teismas nesvarsto gynėjo skunde išdėstytų abejonių dėl įrodymų, pagrindžiančių A. G. kaltę, pakankamumo.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, specialistų išvadose ir kt.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas A. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. G. kaltinamas padaręs keturis apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) tyčinius nusikaltimus. Už pastarąjį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jų pakanka manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Be to, kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šios aplinkybės, be nusikaltimų sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, sustiprina teismo nuomonę pagrįstai esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

Skunde paminėtos aplinkybės, jog A. G. vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką ir pan., yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pagrįstą teismo manymą, kad A. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, jog jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą veikdamas organizuota grupe, kurią su kitu asmeniu pats subūrė. Ši nusikalstama veika įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Taigi nustatytas suėmimo pratęsimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra pagrįstas.

Tokio pagrindo buvimo nepašalina gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu A. G. laikomas neteistu.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko du pagrindai, dėl kurių paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas, kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Aptariamu atveju viešasis interesas netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK numatytų tikslų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. G. teisės suvaržytos, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Dėl išdėstytų motyvų aukštesnysis teismas daro išvadą, kad A. G. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimo terminą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, galimą nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Švelnesnė kardomoji priemonė nebus veiksminga šiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.