Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Ž. T., G. T. ir A. T. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo bei pateiktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo patvirtinti tėvystės pripažinimą, t.y., kad nepilnamečio vaiko H. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. T. ir G. T. santuoka buvo nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimu abiejų sutuoktinų bendru sutikimu. (duomenys neskelbtini) G. T. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus H. T., kurio tėvu buvo nurodytas A. T., nes nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau kaip 300 dienų. Tačiau A. T. nuo 2014 m. pradžios nebegyveno su G. T., 2014-11-24 deklaravo savo gyvenamąją vietą ne su G. T., o 2014 m. pabaigoje išvyko gyventi į Lietuvą. Nuo 2014 m. pabaigos su G. T. gyvena, veda bendrą ūkį Ž. T., kuris yra biologinis H. T. tėvas, juo rūpinasi, jį išlaiko.

Pareiškimas atmestinas.

Nagrinėjamas klausimas yra susijęs su užsienio elementu, todėl tokia byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, jei atitinkamų santykių tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.). Jokia tarptautinė daugiašalė ir/ar tarptautinė dvišalė sutartis nereglamentuoja klausimų dėl tėvystės pripažinimo. Pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jei nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iš asmenų sąrašo matyti, kad nepilnamečio vaiko H. T. tautybė – lietuvis, pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o pareiškėjo A. T. gyvenamoji vieta nurodyta – Lietuvos Respublikoje, Šiauliuose. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ši byla nagrinėtina Šiaulių apylinkės teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės pripažinimo, pareiškėjų pareiškimas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

CPK 582 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareiškėjai, paduodami prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (nagrinėjamu atveju - dėl tėvystės pripažinimo), privalo prie prašymo pridėti dokumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, kadangi teismo leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

Iš byloje esančio ištuokos liudijimo matyti, kad 2015-06-30 įregistruotas įrašas Nr. 211 apie santuokos tarp A. T. ir G. T. nutraukimą (santuoka nutraukta 2015-06-22). Išrašas iš gimimo liudijimo Nr. 1U4819 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė H. T. Asmenų sąraše nurodyta, kad H. T., (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėjai G. T. ir A. T. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.293 straipsnio 1 dalį, jei tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas įregistruotas, tai tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Jei vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu vaiko tėvai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vaiko gimimas įtraukiamas į apskaitą jų paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 65-2415), 40 p.). Taigi bet kokiu atveju, vaiko gimimas privalo būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikoje. Byloje duomenų, patvirtinančių tai, kad nepilnamečio vaiko H. T. gimimas yra įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, nėra.

Be to, pagal CK 3.141 straipsnio 2 dalį jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad A. T. tėvystė H. T. atžvilgiu yra nuginčyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsisakytina patvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Pareiškėjams išaiškintina, jog teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo (CPK 582 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 2 dalimi, 3.145 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti pareiškimą, kuriuo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta esantis nepilnamečio vaiko H. T., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.