Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-1212-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-2741-392/2016Sprendimas · 2016-09-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
e2-1212-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00316-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
Audriaus Bičiušo
Atsakovas
UAB „RBK Transportas“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1212-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00316-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 126.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Tel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-3960-392/2015 pagal ieškovo Audriaus Bičiušo ieškinį atsakovui UAB „RBK Transportas“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovė „Tel“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „RBK Transportas“ iškėlimo.

Ieškovas UAB „RBK Transportas“ direktorius A. B. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas iškelti UAB „RBK Transportas“ bankroto bylą. Nurodė, kad 2014 m. vykdant ūkinę-komercinę veiklą atsakovui pajamas gauti tapo vis sudėtingiau. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentą, sudarytą už 2014 m., matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas sudarė 4 278 Lt (1 238,99 Eur), trumpalaikis turtas – 343 811 Lt (99 574,55 Eur), o finansiniai įsipareigojimai 295 336 Lt (85 535,22 Eur). Pagal įmonės finansinės atskaitomybės dokumentą, sudarytą 2015 m. vasario 9 d., matyti, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai (75 394 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (92 050 Eur), taigi įmonė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Esant tokiai situacijai, toliau tęsti veiklą nėra įmanoma. Atsakovas nurodo, kad įmonės vykdyta krovinių ekspedijavimo veikla yra nuostolinga, todėl praktiškai nėra galimybės sukaupti lėšų jos mokumui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais.

Trečiasis asmuo OOO „Tel“ nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, nes UAB „RBK Transportas“ neapmokėtos sąskaitos (skola) sudaro 4 950 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „RBK Transportas“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė J. V.. Teismas nustatė, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai (75 394 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (92 050 Eur), todėl įmonė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Toliau tęsti veiklą neįmanoma. Be to, įmonės vykdyta krovinių ekspedijavimo veikla yra nuostolinga, todėl praktiškai nėra galimybės sukaupti lėšų bendrovės mokumui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pagal Juridinių asmenų registrui atsakovo pateiktą balansą už 2014 m. įmonė turto iš viso turėjo už 100 814 Eur (348 089 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 85 535 Eur (295 336 Lt), taigi viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „RBK Transportas“ yra nemokus, todėl yra pagrindas jam iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Trečiasis asmuo OOO „Tel“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Teismas netenkino apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išreikalauti iš atsakovo: įstatus, akcininkų susirinkimo protokolus, direktoriaus pareiginius nuostatus, 2014 m. ketvirtines pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus bei kviesti į teismo posėdį įmonės akcininką A. B., akcininkę V. B., buhalterę V. M.. Teismas nenurodė argumentų, kuriais remiantis atmetė šiuos prašymus. Teismas apsiribojo vien formaliu pateiktų įrodymų vertinimu. Teismas nevertino akivaizdžių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinio ir pareiškimo priedų prieštaravimų. Pareiškėjas nurodo, kad nuo įsteigimo jį pradėjo saistyti įvairūs sutartiniai santykiais su kreditoriais, o pridedamame finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodo, kad jis gauna sąskaitas iš UAB „CSC Telekom“, kitų telekomunikacijų bendrovių, nors vėliau nurodo, kad UAB „CSC Telecom“ yra pareiškėjo skolininkas, skolingas UAB „RBK Transportas“ 140 Eur, apmokėjimo terminas pasibaigęs 2015 m. vasario 5 d. Apelianto vertinimu, tokie duomenys akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam, be to, apeliantas gavo UAB „CSC Telecom“ pateiktus duomenis apie tai, kad pastarasis nėra atsakovo skolininkas, bet jos kreditorius. Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su įmonės nemokumu ir jo neišvengiamumu. Skolininkų sąraše nurodytas OCOO „AnteyGroup“ (17 420 Eur skola mokėtina 2014 m. rugsėjo 24 d.), OCOO „Demetra“ (11 950 Eur skola mokėtina 2015 m. sausio 28 d.), tačiau teismas nesiaiškino, kokiomis sąlygomis buvo sudarytos pareiškėjo sutartys su minėtomis įmonėmis, registruotomis tuo pačiu adresu, netyrė ir nesiaiškino, ar tarp atsakovo ir skolininkų nėra sudarytų skolos mokėjimo atidėjimo sutarčių, skolos mokėjimo dalimis susitarimų, kitų sutarčių, galinčių nulemti atsakovo nemokumą.

Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes dėl UAB „RBK Transportas“ nemokumo. Apelianto teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas be motyvų atsisakė tenkinti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir rašytinio proceso metu išsprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas prašo prijungti prie bylos 2015 m. balandžio 3 d. UAB „Litbana“ raštą, kuriame nurodoma, jog UAB „Litbana“ neturi neįvykdytų piniginių prievolių UAB „RBK Transportas“. Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateikė priešingus duomenis, nurodydamas skolininkų sąraše UAB „Litbana“ su 2 300 Eur skola, kurios mokėjimo terminas pasibaigęs 2014 m. lapkričio 3 d. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos Rusijos Federacijos teisės akto, reglamentuojančio mokesčių mokėtojo kodą, išrašą su vertimu bei Rusijos Federacijos federalinės mokesčių tarnybos tinklapio (http://egrul.nalog.ru/) išrašus. Apelianto teigimu, prašomi prijungti nauji įrodymai patvirtina, kad Rusijos Federacijoje registruojamų juridinių asmenų mokesčių mokėtojo numeris (rus. "HHH") susideda iš 10 skaitmenų, o atsakovas nurodo, kad UAB „RBK Transportas“ skolingos Rusijoje registruotos įmonės OCOO „AnteyGroup“ ir OCOO „Demetra“, kurių mokesčio mokėtojo kodas susideda iš 14 skaitmenų. Atlikus juridinio asmens paiešką pagal pareiškėjo nurodytus skolininkų pavadinimus Rusijos Federacijos federalinės mokesčių tarnybos duomenimis nurodyti juridiniai asmenys neegzistuoja. Tokiu būdu atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais remiantis nėra galimybės nustatyti, ar byloje egzistuoja pagrindai konstatuoti įmonės nemokumą.

Pareiškėjas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas yra atsakovo vadovas ir jis geriausiai žino, kokia yra reali įmonės finansinė situaciją. todėl kai pats įmonės vadovas nurodo, jog įmonė yra nemoki ir nėra galimybių atkurti jos mokumo bei tai pagrindžia jos finansiniais dokumentais, nėra jokio pagrindo teigti, kad įmonė yra moki.Iš atsakovo finansinių dokumentų matyti, jog jis yra nemokus, įsipareigojimai du kartus viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė jokių susitarimų dėl mokėjimo terminų atidėjimo nėra sudariusi, o įmonės balanse įrašytą turtą iš esmės sudaro tik gautinos sumos, todėl nėra pagrindo atskirajam skundui tenkinti.Įmonės veikla yra nuostolinga, praktiškai nėra galimybės sukaupti lėšų jos mokumui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, įmonė laiku nevykdo sutartinių įsipareigojimų savo kreditoriams, įsipareigojimai viršija į įmonės balansą įrašyto turto pusę vertės, todėl yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą.Apelianto elgesys yra nepagrįstas ir pažeidžiantis kitų įmonės kreditorių interesus, nes, kliudant iškelti atsakovui bankroto bylą, didėja jo skolų dydis kitiems kreditoriams dėl skaičiuojamų palūkanų ir kitų sutartinių netesybų. Atsakovas veiklos nebevykdo, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą nemokiai įmonei prieštarautų ne tik protingumo principui, bet ir viešajam interesuiApelianto nurodyti netikslumai galėjo atsirasti dėl to, kad atsakovas nebuvo gavęs sąskaitų iš savo kreditorių, bet buvo jiems atlikęs mokėjimus ir buhalterinės apskaitos programa kreditoriui atliktą mokėjimą fiksavo kaip permoką. Nors ir yra tikimybė, kad teismui pateiktuose kreditorių ir skolininkų sąrašuose yra netikslumų, tačiau tai nekeičia aplinkybės, kad įmonė yra nemoki. Nurodyti netikslumai negalėjo turėti įtakos teisingo teismo sprendimo priėmimui. OCOO „Demetra“ ir OCOO „AnteyGroup“ yra registruoti Kirgizstano Respublikoje, o ne Rusijos federacijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „RBK Transportas“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2015 m. balandžio 3 d. UAB „Litbana“ raštą, Rusijos Federacijos teisės akto, reglamentuojančio mokesčių mokėtojo kodą, išrašą su vertimu bei Rusijos Federacijos federalinės mokesčių tarnybos tinklapio (http://egrul.nalog.ru/) išrašus, teigdamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo rašytinio proceso tvarka priimtos skundžiamos nutarties. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl atsakovo (ne)mokumo nustatymo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „RBK Transportas“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą nustatęs jo nemokumą pagal pateiktus finansinius dokumentus už 2014 m., už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 9 d. bei pagal ieškovo paaiškinimus. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; neišreikalavo apelianto prašomų rašytinių įrodymų; nevertino akivaizdžių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinio ir jo priedų prieštaravimų; netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su įmonės nemokumu ir jo neišvengiamumu; netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tačiau šie apelianto argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui.

Įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą išvadai, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais inter alia būtent finansinės atskaitomybės duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais apelianto turimą turtą bei pradelstus finansinius įsipareigojimus. 2015 m. vasario 9 d. sudaryto balanso duomenimis atsakovo turimo turto vertė sudaro 92 050 Eur (ilgalaikis turtas 1 191 Eur, trumpalaikis turtas 90 859 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 75 394 Eur. Kaip minėta, vertinant įmonės (ne)mokumą yra svarbiausi jos pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su turimo turto verte. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 66 301,76 Eur. Nors apeliantas ir teigia, kad tarp pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinio ir jo priedų yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie, visų pirma, savaime nepaneigia įmonės nemokumo būsenos; antra, kreditorių tikslūs galutiniai reikalavimai pateikiami jau iškėlus bankroto bylą paskirtam administratoriui. Pažymėtina, kad į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB „RBK Transportas“ direktorius A. B., kuriam kaip įmonės valdymo organui geriausiai yra žinoma įmonės finansinė padėtis bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau išlikti įmonei aktyviu rinkos dalyviu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. vasario 9 d. balanso duomenimis atsakovo turtą iš esmės sudaro vien tik trumpalaikis turtas (90 859 Eur), o ir iš jo net 77 973 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurių atgavimas praktikoje dėl įvairių priežasčių (įmonių bankroto, nesąžiningumo, išieškojimo negalimumo ir pan.) ne visada yra realus. Be to, ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad įmonė apskritai veiklos nebevykdo. Turint omenyje ir faktą, kad kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, tai iš esmės reiškia, jog įmonei yra pagrindas iškelti bankroto bylą ne tik dėl jos nemokumo, bet ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju nėra jokio mechanizmo, kuris galėtų įmonę, nevykdančią ir nesiekiančią vykdyti veiklos, bet priešingai – siekiančią pasišalinti iš rinkos, priversti vykdyti veiklą.

Atmestini kaip iš esmės nereikšmingi bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti apelianto argumentai, kad teismas netenkino prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neišreikalavo atsakovo įstatų, akcininkų susirinkimo protokolų, direktoriaus pareiginių nuostatų, 2014 m. ketvirtines pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų bei nekvietė į teismo posėdį įmonės akcininkų bei buhalterės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Be to, kaip minėta, vertinant įmonės (ne)mokumą yra analizuojami būtent įmonės finansiniai duomenys, taip pat įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju šiuos duomenis ieškovas pateikė ir jie pirmosios instancijos teismo buvo vertinami. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) įpareigoti įmonės akcininkus, direktorių ar buhalterį pateikti bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, taip pat minėtus asmenis kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie pagrindė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytus argumentus, pakako nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.

Apibendrinant darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti atsakovui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad veiklos nevykdanti (ir net neketinanti vykdyti) įmonė išliks aktyviu rinkos dalyviu ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus