Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-63-334/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1S-63-334/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01872-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-63-334/2019
Teisminio proceso Nr.1-01-1-01872-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios S. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą taikyti nuteistajai S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. vasario 11 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – komisija) nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajai S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 13 d. nutartimi komisijos nutarimo netvirtino motyvuojant tuo, kad nors nuteistosios S. P. elgesyje yra teigiamų poslinkių ir korekcijos požymių, tačiau nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas konstatavo, kad nuteistosios asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistosios S. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su minėta nutartimi, nuteistoji S. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Nurodo, kad ji yra atlikusi daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės (t. y. 4 metai ir 3 mėnesiai). Bausmės metu įgijo pagrindinį išsilavinimą, virėjo specialybę, dalyvauja įvairiose užimtumo ir kultūrinėse programose, šiuo metu mokosi 11 klasėje ir dirba (duomenys neskelbtini) (turi teisę be sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų), už nepriekaištingą darbą yra gavusi padėką, taip pat vykdo kitas individualiame reabilitacijos plane numatytas veiklas. Iš uždirbtų lėšų sumokėjo dalį ieškinio sumos - 314,61 Eur (iš 5649,71 Eur). Teigia, kad ji yra 2 kartus skatinta ir priklauso lengvajai nuteistųjų grupei, ištekėjusi, socialinius ryšius su artimaisiais ir vyru palaiko laiškais ir telefoniniais pokalbiais. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (73 balai), per 10 mėn. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sumažėjo 18 balų (20 proc.).

5. Nuteistoji S. P. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, pažymi, kad skatinimo ir bausmių sistema pataisos namuose yra sukurta tam, kad nuteistasis galėtų pasirinkti kaip elgtis bei suprastų kokių pasekmių galima tikėtis vienaip ar kitaip elgiantis. Ji teigia, kad mokymasis, darbas bei dalyvavimas įvairioje veikloje yra jos pasirinkimas, kadangi ji yra motyvuota sugrįžti į laisvę. Jos įsitikinimu, lygtinio paleidimo sistema sukurta ne tik tam, kad nubausti ir įvykdyti teisingumą, bet ir reabilituoti bei suteikti antrą šansą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistosios S. P. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistosios skundo argumentus, daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajai S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. P. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino nuteistąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t y. nuteistoji dalyvauja įvairiose pataisos ir užimtumo programose – baigė neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“, įgijo pagrindinį išsilavinimą, virėjo specialybę, mokosi 11 klasėje, 2017 metais aktyviai dalyvavo vasaros užimtumo programoje, aktyviai dalyvauja kultūrinio pobūdžio renginiuose, pataisos namuose dirbo pagalbine darbininke valgykloje, buvo paskirta į darbo rezervą, o nuo 2018 m. sausio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje darbininke vienetininke (asmens byla, 80 b. l.), vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, 2 kartus skatinta, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei (asmens byla, b. l. 105), iš uždirbtų lėšų sumokėjo dalį iš jos išieškomų lėšų – 314,61 Eur (iš 5649,71 Eur) ir pagrįstai sprendė, jog nurodyti faktai nėra pakankamas pagrindas taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nors minėtos aplinkybės ir įrodo nuteistosios elgesio korekcijos požymius, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad S. P. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Tai, jog S. P. deda per mažai pastangų mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris nuo 91 balų sumažėjo iki 73 balo (pagal OASys). Pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti 53 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, daugiau nei dvigubai didesnis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistosios pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jos atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tokį įsitikinimą dar labiau sustiprina ir tai, kad S. P. prieš tai teista ne tik Lietuvoje (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d., 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. kovo 28 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais), bet ir užsienio valstybėje (2015 m. vasario 2 d. Prancūzijoje (asmens byla, b. l. 18–25), jos padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis susijęs su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu (vagystė, sukčiavimas, neteisėtas disponavimas svetimomis mokėjimo priemonėmis bei nusikalstamu būdu įgytu turtu), jai buvo taikoma tiek švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimas (4 kartus), tačiau ji nepasinaudojo teismo suteikta galimybę taisyti savo gyvenimą ir vėl įvykdė naują nusikaltimą, kas rodo nuteistosios didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Pažymėtina, jog nuteistosios S. P. kriminogeniniai veiksniai net keturi, kai tuo tarpu apsauginių ir riziką mažinančių tik vienas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad S. P. iki suėmimo neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, ją išlaikė tėvas, jos teigimu, bendro darbo stažo turi 2 metus 6 mėnesius, o tai leidžia manyti, kad nuteistajai adaptuotis visuomenėje, neturint pakankamo išsilavinimo ir darbinės patirties, bus sudėtinga ir susidūrusi su finansinėmis problemomis ji vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų, tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistoji kriminalinį elgesį linkusi teisinti finansiniais sunkumais (asmens byla, b. l. 63).

12. Visgi pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistosios elgesio pokyčių, ji įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, jai buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra skatinimo priemonė, tai teismo teisė, bet ne pareiga ir komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo S. P., neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistosios daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. P., ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą dėl jos lygtinio paleidimo.

14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajai S. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistosios S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė