Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-03 · Administracinė byla Nr. A-63-1584-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-03
Bylos Nr.
A-63-1584-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
Trečiasis asmuo
A. K., A.
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 1584/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 27 – 30) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti A. K. nuosavybės teises į 2,02 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 2.5‑41-20528 dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės A. K. į 2,02 ha žemės sklypą ir sklypą grąžinti valstybei perduodant jį Vilniaus apskrities viršininko administracijai; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3‑9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl 1-osios eiliškumo grupės pretendentų sąraše (įsakymo priedas Nr.1) 70 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo buvo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, pažymėtas Nr. 573-1, A. K.; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl pretendentų nuomoti žemę sąraše (įsakymo priedas Nr. 5) 2 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo jam buvo suformuoti žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5.

Pareiškėjas nurodė, kad A. K. neteisėtai Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20528 atkurtos nuosavybės teisės į 2,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jam nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklauso statinių kompleksas (garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. atkurtos nuosavybės teisės į tarp jam priklausančių pastatų ir po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais esančią žemę, taip pažeidžiant Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 43 punktą. Taip pat pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises nebuvo atsižvelgta į tai, jog jam priklausantys pastatai sujungti į kompleksą, taip pat sujungti elektros tinklu, vandentiekiu, kanalizacija, o anksčiau šie pastatai priklausė ŽŪB „Melekonys“, kuri turėjo šiam kompleksui priskirtą ir aptvertą tvora teritoriją, kuri išlikusi iki šiol. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies prasmę atkuriant nuosavybės teises vietoje, kurioje buvo rėžinis kaimas, iki nacionalizacijos valdyti sklypai ir sklypai, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, gali nesutapti, todėl pareiškėjas manė, jog, esant laisvos valstybinės žemės, A. K. nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos laisvoje žemėje, o jam suformuotas žemės sklypas po visu jam nuosavybės teise priklausančių pastatų kompleksu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (II tomas, b. l. 1 – 3) su juo nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuoti sklypai pastatų eksploatacijai. Per viešą projekto svarstymą pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Melekonių žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu, įgyvendinant projekto papildymą, priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises A. K.. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalį, susijusią su pareiškėjui suformuotais žemės sklypais, nurodė, jog toks reikalavimas galėtų būti pareikštas teisme tik tuo atveju, jeigu, įsigaliojus teismo sprendimui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 ir 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalies, susijusios su A. K. grąžintino natūra 2,02 ha žemės sklypo pripažinimu negaliojančiu, atsakovas atsisakytų keisti pareiškėjui suformuotų sklypų ribas. Manė, jog šiam reikalavimui taikytina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jis turėtų būti paliktinas nenagrinėtu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į skundą (II tomas, b. l. 93 – 94) su juo nesutiko, išskyrus reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl pretendentų nuomoti žemę sąraše 2 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo pareiškėjui buvo suformuoti žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5.

Šalies argumentai

A. K. nurodė, kad pirmasis skundo reikalavimas nesiejamas su jokiais įstatyminiais pagrindais, o Civilinio kodekso 4.93 straipsnis numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Pažymėjo, kad nepanaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo, nėra teisinių prielaidų pareiškėjo ginčui, o tai, kad formuojant žemėnaudas buvo pažeista Metodika, pareiškėjas įrodymų nepateikė. Metodika nenumato prievolės, kaip mano pareiškėjas, užtikrinti kompleksų vientisumą, todėl toks plečiamasis žemėnaudų tarnavimo būdo aiškinimas neturi nei teisės normų lingvistinio aiškinimo, nei teisminės praktikos pagrindų. Nurodė, kad pagal preliminarų susitarimą tarp pareiškėjo ir jo dėl turto mainų pareiškėjo vardu įregistruoti pastatai turėjo būti įforminti atsakovo vardu, dėl to šiuo metu vyksta ginčas. Manė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog apie žemės reformos žemėtvarkos projektą Melekonių kaime nieko nežinojo, vertintini kritiškai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (II tomas, b. l. 157 – 161) pareiškėjo skundą patenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria, suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, pažymėtas Nr. 573-1, A. K. bei šiuo įsakymu patvirtinto priedo Nr. 1 70-ją eilutę; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto Melekonių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria pareiškėjui buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 690-1 (0,40 ha), Nr. 690-2 (0,14 ha), Nr. 690-3 (0,13 ha), Nr. 690-4 (0,21 ha), Nr. 690-5 (0,25 ha) bei įsakymo priedo Nr. 5 2-ją eilutę; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 dalį, kuria A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 2,02 ha žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog H. M. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. M. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdytus 11 ha žemės, nurodė kitus pretendentus – F. M. ir T. M.. F. M. ir T. M. 2001 m. gruodžio 9 d. sutartimis nuosavybės teises į jiems tenkančias žemės dalis (kiekvienas po 3,68 ha) perleido A. K.. Pareiškėjui pagal VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. gruodžio 21 d. pažymėjimą nuo 2000 metų nuosavybės teise priklauso statinių kompleksas (garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). UAB „Kagema“ pareiškėjo prašymu atliko buvusios ŽŪB „Melekonys“ žemės ūkio komplekso antžeminių statinių bei įrenginių horizontalinę nuotrauką bei kadastrinius matavimus. Iš UAB „Kagema“ 2005 m. lapkričio 8 d. aiškinamojo rašto, brėžinių bei nuotraukų matyti, kad teritorija tarp ir prie išvardintų pastatų yra padengta žvyro, cemento ar asfalto danga, pastatai bei teritorija elektrifikuoti (įrengti žemos įtampos elektros stulpai su atramomis, žemos įtampos elektros linija, žemos įtampos elektros spinta); teritorijoje įrengti vandens bei nuotekų tinklai (pastatytas vandens bokštas, įrengti nuotekų kanalizacijos šulinys bei nuotekų surinkimo įrenginys). Pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti jam žemę po nuosavybės teise jam priklausančiais pastatais. Skyrius 2004 m. vasario 24 d. raštu Nr. 780 atsakė, jog į žemės sklypą, užimtą jo statinių, yra pretendentas susigrąžinti žemę natūra, todėl žemės sklypo po pastatais suformavimo ir įteisinimo klausimas turi būti sprendžiamas kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte bei projekto viešo svarstymo metu. Pareiškėjas 2004 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas paaiškinti, kodėl jam formuojami sklypai po kiekvienu pastatu atskirai, į ką Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 2 d. raštu atsakė, jog Metodikos 43 punkto nuostata gali būti pritaikyta tik tokiu atveju, jeigu rėžiniame kaime yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės. Pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į žemėtvarkos projekto autorę su prašymu suformuoti jam vientisą žemės sklypą po jam priklausančiais pastatais. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3‑9060-41 buvo patvirtinti Melekonių kaimo 726 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir juo suformuotų žemės (miško) sklypų ribos ir plotai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai; asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai sąrašai; laisvos valstybinės žemės (miško) fondo duomenys. Iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 24 d. rašto Nr. 780 matyti, jog Melekonys iki nacionalizacijos buvo rėžinis kaimas. Iš įsakymu patvirtinto 1-os eiliškumo grupės pretendentų sąrašo ištraukos matyti, kad į šį sąrašą 70-ju numeriu įtrauktas A. K. ir jam suprojektuoti trys žemės sklypai (Nr. 573-1, Nr. 573-2, Nr. 573-3). Taip pat buvo patvirtintas pretendentų nuomoti žemę sąrašas (5 priedas), į kurį 2-ju numeriu įtrauktas pareiškėjas ir kuriam suprojektuoti 5 žemės sklypai (Nr. 690-1, Nr. 690-2, Nr. 690-3, Nr. 690-4, Nr. 690-5); sklypų išdėstymo ribos su juo nederintos. Iš įsakymu patvirtinto 6 priedo matyti, kad tuo metu kadastrinėje vietovėje buvo 124,13 ha laisvos valstybinės žemės. Apie minėtą įsakymą pareiškėjas informuotas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. kovo 16 d. raštu Nr. 895, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 13 d. raštu. Nesutikdamas su įsakymo dalimi, kuria patvirtintos žemės sklypų Nr. 6901-4 ir Nr. 573-1 ribos ir plotai, pareiškėjas 2005 m. birželio 17 d. skundu ir 2005 m. rugpjūčio 3 d. pretenzija kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, nesulaukęs atsakymo, 2005 m. rugpjūčio 22 d. skundu kreipėsi ginčo klausimu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pastaroji 2005 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-R-789-939 atsakė, jog projekto rengimo metu buvo padaryti pažeidimai, o būtent: pareiškėjas nebuvo supažindintas su suprojektuotais žemės sklypais; nebuvo kviestas į projekto viešą svarstymą, nors raštu teikė pastabas dėl formuojamų žemės sklypų; projekto autorius, formuodamas grąžinamus natūra žemės sklypus, negalėjo skaidyti atskirais sklypais vienam savininkui priklausantį pastatų kompleksą; nesilaikyta teisės aktų nuostatų ženklinant projekte suprojektuotus žemės sklypus. Vilniaus apskrities viršininko administracija į jai adresuotus skundus atsakė 2005 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. R20-262-702, kuriame pažymėjo, jog projekto viešo svarstymo metu jokių pretenzijų dėl suprojektuoto sklypo ribų nei iš pareiškėjo, nei iš jo atstovo nebuvo gauta. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20528 atkūrė nuosavybės teises A. K. į 2,02 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o pastarasis savo nuosavybės teises į šį sklypą įregistravo nekilnojamojo turto registre. A. K. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti sudarytą tarp šalių turto mainų sutartį, pagal kurią atsakovas A. R. perdavė ieškovui nuosavybėn: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 558 Lt, katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 16 003 Lt, dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 12 509 Lt, ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 830 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 80 000 Lt ir 22 000 Lt, įformintą paskolos sutartimi (rašteliu), bei sumokėjo 13 145 Lt už buto komunalines paslaugas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu A. K. ieškinys buvo atmestas, nustačius, kad ieškovas A. K. neįrodė mainų sandorio įvykdymo aplinkybių, atsakovo vengimo įforminti sandorį, todėl byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti mainų sutartį sudaryta pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalį, kai buvo nesilaikoma imperatyvaus Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio 4 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2004 m. spalio 12 d. iki 2005 m. gegužės 25 d.) nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis nustato, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio analizė leido teismui daryti išvadą, kad ginčo žemė valstybės išperkamai žemei nepriskirtina. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (redakcija aktuali nuo 2002 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. gegužės 22 d.) 8 punktu buvo nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką, o pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 8 punktą žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius suprojektuoja jame žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, suderina sklypų ribas su asmenimis, pageidaujančiais juos įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti, ir supažindina juos su specialiosiomis žemės, miško sklypo, vandens telkinio naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais. Žemės reformos žemėtvarkos projektą, parengtą ir suderintą pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką, jo autorius per 15 dienų nuo suderinimo pateikia apskrities viršininkui tvirtinti. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (redakcija, aktuali nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 25 d.) II skirsnio „Projektų rengimo ypatumai į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose“ 28 punktu nustatyta, kad žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvienos grupės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime; pretendentų pasiūlymai pastabos bei pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje (5 priedas). Pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo protokolą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Su protokolu supažindinamas pretendentas. Metodikos 43 punkte nustatyta, kad piliečiams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimo laisvo fondo žemės plotu, įskaitant ir tų piliečių naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą. Kai natūra grąžintino žemės ploto yra mažiau, dėl grąžinamų natūra žemės sklypų projektavimo sprendžiama šių piliečių susirinkime, įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grąžinamos žemės plotą, žemę grąžinti tik toje vietovėje gyvenantiems pretendentams ir t. t.). Piliečiui suformuotame žemės sklype negali būti pastatų ir statinių, nuosavybės teise valdomų kitų fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai šių pastatų ir statinių savininkai sutinka, o pagal Metodikos 65 ir 65.1 punktus projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą organizuoja žemėtvarkos skyrius. Į svarstymą raštiškai kviečiami (ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo pradžios) pretendentai, kuriems pagal tais metais rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suformuoti žemės sklypai ir kurie nesutiko su šiais sklypais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui pagal VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. gruodžio 21 d. pažymėjimą nuo 2000 metų nuosavybės teise ginčo žemės sklype priklauso statinių kompleksas, kurio statiniai tarpusavyje, anot UAB „Kagema“ atliktų kadastrinių matavimų, yra sujungti vieninga komunikacijų (kelių, kiemo dangos, elektros, vandentiekio bei kanalizacijos linijų) sistema. Taip pat minėta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 patvirtinto Melekonių kaimo 726 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu pareiškėjui suprojektuotų 5 žemės sklypų (Nr. 690-1, Nr. 690‑2, Nr. 690-3, Nr. 690-4, Nr. 690-5) išdėstymo ribos su juo nederintos, dėl to teismas laikė, jog pareiškėjas su suprojektuotomis jam žemės sklypų ribomis nesutiko, tad turėjo būti raštu asmeniškai kviečiamas į viešą projekto svarstymą. Iš įsakymu patvirtinto 6 priedo matyti, kad tuo metu kadastrinėje vietovėje buvo 124,13 ha laisvos valstybinės žemės. Šioje situacijoje teismas taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad, nors formaliai A. K. priskirtas 1 eiliškumo grupei, jis nuosavybės teisę į žemės atkūrimo įgijo perleidimo sutartimi. Įvertinęs išdėstytą, teismas laikė, kad skundžiamo įsakymo ginčijamos dalys prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei priimtos nesilaikant procedūrų, tad naikintinos.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 164 – 165) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio reikalavimus, atnaujinus sustabdytą bylą, jos nagrinėjimas vykdomas pagal bendrąsias taisykles. Ši nuostata įpareigoja proceso dalyvius kviesti į teismo posėdį šaukimu, kurio atplėšiamoji dalis patvirtina šaukimo įteikimą. Pažeidžiant nurodytų normų reikalavimus, teismas apie bylos nagrinėjimą proceso dalyvius informavo pranešimais, neįsitikino, ar proceso dalyviams tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kad būtų užtikrintos proceso dalyviui Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje numatytos procesinės teisės dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime ir t. t. Jis nežinojo apie tai, kad 2009 m. lapkričio 30 d. paskirtas sustabdytos bylos nagrinėjimas, kadangi teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimą rado pašto dėžutėje Kapsų g. 26-17, Vilniuje (kur negyvena) tik 2009 m. gruodžio 4 d.

2. Kadangi teismo sprendimas tiesiogiai liečia jo teisėtus interesus, nes teismas sprendė dėl sprendimo atkurti jam nuosavybės teises, negalėdamas pateikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat pateikti teismui įrodymus apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos sprendimą apskundė kasacine tvarka (būtent dėl šios bylos nagrinėjimo buvo sustabdyta administracinė byla Nr. I-2458-5/2006), neapgynė savo teisėtų interesų.

3. Nurodytas pažeidimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas sudaro sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad jis galėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pateikti teismui visus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius pareikštų reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

4. Kadangi nedalyvavo bylos nagrinėjime, negalėjo pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą 1 mėnesio terminą Vilniaus apskrities viršininko įsakymams ir sprendimui dėl nuosavybės atkūrimo apskųsti, kas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 6 punktą sudaro pagrindą bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 170 – 172) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 1-207-121/2009 nurodyta, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį dėl mainų sandorio pripažinimo galiojančiu įsiteisėjo 2009 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą palikti Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmetus.

2. Byloje yra teismo pranešimai trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui J. I., nurodantys, kad 2009 m. lapkričio 30 d. 13 val. įvyks teismo posėdis. Todėl teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti be neatvykusių asmenų, nes jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, kas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 4 dalį.

3. Tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek jo atstovas turėjo būti rūpestingi, be to, advokatų kontoros adresas nėra pasikeitęs, taigi, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas gavęs teismo pranešimą privalėjo informuoti savo atstovaujamąjį.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes savo atsikirtimus į skundą išdėstyti dar iki bylos sustabdymo, todėl jo teiginys, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui dėl to, kad jis galėtų pateikti teismui visus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius pareikštų reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą sprendimas negalioja, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, apie kurį jam nebuvo tinkamai pranešta, ir todėl jis negalėjo pateikti savo argumentų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Minėto straipsnio 2 dalis numato taisyklę, pagal kurią proceso dalyviams, taip pat ir jų atstovams, šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip, o 4 dalis numato atvejus, kada apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies – atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims, kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso dalyviai ir jų atstovai teismo šaukimais buvo informuoti apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2006 m. gegužės 10 d. vyksiantį teismo posėdį (II tomas, b. l. 109 – 112, 113). 2006 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu buvo priimta nutartis administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal A. K. ieškinį dėl mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu (II tomas, b. l. 121 – 122). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi nutarta administracinę bylą atnaujinti ir skirti ją nagrinėti teismo posėdyje, vyksiančiame 2009 m. lapkričio 30 d. (II tomas, b. l. 148).

Byloje esantis teismo pranešimo nuorašas (II tomas, b. l. 150) patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. buvo siunčiamas teismo pranešimas, tačiau byloje nėra duomenų apie šio pranešimo įteikimą. A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis teismo pranešimą rado pašto dėžutėje adresu, kuriuo negyvena, tik 2009 m. gruodžio 4 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnyje numatyta, kad atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kada proceso dalyviams apie teismo posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais, teismo pranešimo siuntimas atnaujinus bylą negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo argumentas, jog apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta apelianto atstovui, todėl apeliantas turėjo apie tai žinoti.

Kadangi byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., kuriam nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinimas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė