Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo meti (t. 1, b. l. 49), jis nurodė, kad autobuso važiavimo greitį nurodė preliminariai. Negali teigti, kad greitis buvo tikrai 7-8 km/h. Visos kitos aplinkybės teisingos, tik dėl greičio abejoja.

Kaltinamasis nesutiko su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad jis nėra kaltas, todėl nesutinka (t. 2, b. l. 7).

Apklaustas kaip įtariamasis V. G. UAB „M. T.“ vairuotoju dirbo nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017 m. gruodžio 6 d. Šiuo metu dirba UAB „T.“ autobuso vairuotoju. Autobuso vairuotoju dirba nuo 1988 metų. 2017-10-10, apie 16.10 val., dirbo pagal nustatytą darbo grafiką ir, vairuodamas autobusą Evobus O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutu Nr. 49 „Bukčiai – Ateities g.“. Minėtu laiku vairuodamas minėtą autobusą važiavo Šiltnamių g. iš Bukčių link Ateities g. Sustojo „Jonažolių“ sustojime, keleiviai įlipo, uždarė duris ir pradėjo judėti iš sustojimo Šiltnamių g. link sankryžos. Pro sankryžą ketino važiuoti tiesiai, toliau Šiltnamių g. link Erfurto g. pusės. Autobusą vairavo iš „Jonažolių“ sustojimo link sankryžos apie 30-35 km/val. greičiu. Atstumas nuo minėto sustojimo iki sankryžos yra nedidelis, apie 70-100 metrų. Iki sankryžos važiavo pagrindiniu keliu, toliau pagrindinio kelio kryptis keičiasi ir per sankryžą važiavo jau šalutiniu keliu. Artėjant link Šiltnamių g. ir nuvažiavimo link Oslo g. sankryžos, pristabdė vairuojamą autobusą, nes matė, jog pagrindiniu keliu – nuo Oslo g. į Šiltnamių g., jo atžvilgiu iš dešinės pusės, važiuoja dideliu greičiu automobilis. Koks tai buvo automobilis, neįsidėmėjo, tik gali nurodyti, jog tai lengvasis BMW automobilis, tamsios spalvos, daugiau jokių duomenų neįsidėmėjo. Pristabdė prieš sankryžą vairuojamą autobusą, bet pilnai sustojęs nebuvo, ir toliau važiavo per sankryžą link Erfurto g. pusės. Jokio staigaus stabdymo prieš sankryžą nebuvo, kaip minėjo, matydamas pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, tiesiog pristabdė vairuojamą autobusą. Pravažiavus Šiltnamių – nuvažiavimo nuo Oslo g. sankryžą, išgirdo, jog autobuso salone kažkoks šurmulys. Pasižiūrėjo į salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį, visi keleiviai sėdėjo, todėl važiavo toliau nustatytu maršrutu. Važiuojant link sekančio sustojimo, prie jo priėjo viena moteris ir pasakė, jog salone nukrito moteris. Kai sustojo sustojime, atsisukęs atsiprašė, jei kažkas nutiko, ir nuvažiavo toliau. Kuri tai buvo keleivė ir kokiame sustojime ji išlipo, nežino, tiesiog nematė, kuri keleivė buvo nukritusi, nes, kai pasižiūrėjo į veidrodėlį, visi keleiviai sėdėjo. Pati nukentėjusi moteris į jį nesikreipė. Autobuse įrengto video registratoriaus nėra. Jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, jog vairuodamas autobusą buvo neatidus ir neatsargus. Su šiuo teiginiu nesutinka, nes vairuodamas autobusą visada žiūri į kelią ir būna atsargus ir atidus, nes tai yra jo darbas ir jis vežioja žmones. Taip pat nesutinka, jog vairuodamas autobusą Evobus O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė. Staigaus stabdymo nebuvo, tik prisilietė prie pedalo. Tuomet, kai pravažiavus sankryžą, prie jo priėjo viena keleivė ir pasakė, jog salone nukrito žmogus, pakėlė akis ir pažiūrėjo į salone esantį veidrodėlį, bet salone nukritusio žmogaus nematė, todėl nesustojo ir važiavo toliau iki kitos stotelės. Sekančioje stotelėje atsisukęs paklausė: „Ar kas atsitiko ir reikia pagalbos“, bei pasakė: „Atsiprašau, nes čia yra kelias“, niekas iš keleivių jam nieko neatsakė, todėl važiavo toliau nustatytu maršrutu. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nes vairuodamas autobusą nieko nepadarė ir nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (b.l. 56-57).

Apklausta kaip nukentėjusioji O. V. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, apie 16:10 val. Jonažolių stotelėje įlipo į autobusą ir važiavo Karoliniškių link Atsižymėjo Vilniečio kortelę ir atsisėdo ant sėdynės veidu į vairuotojo pusę. Tik atsisėdusi stipriai krito, lūžo blauzdikaulis. Griuvo dar viena moteris. Keleiviai sukliko, pradėjo šaukti vairuotojui, kad šis sustotų. Jis nesustojo ir važiavo toliau. Viskas vyko netoli jo kabinos. Vėliau moteris sakė, kad vairuotojas kalbėjo telefonu, kad jis palindo po raudonu automobiliu. Moteris vairuotojui liepė atsiprašyti keleivių, bet jis neatsiprašė. Nukentėjusiajai labai skaudėjo koją, negalėjo išlipti iš autobuso. Paprašė vairuotojo, kad palauktų, kol ją išneš. Su ja kartu išlipo moteris, kuri yra liudytoja. Negalėjo eiti, todėl pasikvietė greitąją medicinos pagalbą.

Į klausimus nukentėjusioji paaiškino, kad į autobusą įlipo pro vidurines duris, atsižymėjo bilietą ir atsisėdo. Buvo labai staigus stabdymas. Atsisėdo dešinėje pusėje, kur sėdynės yra viena priešais kitą, veidu į vairuotojo pusę, sėdėjo prie praėjimo. Vos tik atsisėdo, buvo stipri atatranka, krito į priekį, prie vairuotojo kabinos. Visos sėdimos vietos buvo užimtos, nukentėjusioji krito nuo sėdynės, šalia stovėjusi moteris krito, gal dar kažkas krito. Autobusas staiga stabdė ir vėl važiavo toliau. Jis staigiai sustabdė, mašina parvažiavo ir toliau važiavo. Jeigu nestabdytų, būtų avarija. Nukentėjusioji griuvo ant praėjimo, prie sėdynės, kuri buvo priešais ją. Ant jos užkrito moteris. Kai ji užkrito, nežino, nevisiškai ant jos kūno užkrito. Vairuotojas sakė, kad nieko nepadarė, nematė, kad reikia laikytis grafiko. Moteris jam leipę sustoti. Ji buvo apie 30-40 metų amžiaus, maždaug nukentėjusiosios ūgio, vidutinio lieknumo, gal tamsiai apsirengusi, plaukai iki pečių, rodė savo vairuotojo pažymėjimą, pasą, neslėpė savo tapatybės. Tada nelijo, skėčio neturėjo, buvo pakankamai šviesu. Nukentėjusioji įlipo Jonažolių stotelėje, išlipo Karoliniškėse. Stotelių nežino, labai skaudėjo koją, ją gaivino, spaudimas buvo 200. Vairuotojas neišlipo iš kabinos, neiškišo galvos. Nukentėjusiąją pakėlė keleiviai ir pasodino ten pat, kur ji sėdėjo. Nežino, ar vairuotojas matė, kad ją kėlė. Pinigų dėžutės nematė. Po to vairuotojas skambino, sakė, kad jam svarbu grafikas. Kol ji žymėjo bilietą, autobusas nevažiavo. Stabdė, kai jau nukentėjusioji sėdėjo. Važiavo normaliai, nebuvo įsibėgėjęs. Vairuotojas kalbėjo telefonu ir vos nepalindo po mašina. Vaidino, kad nematė, kas atsitiko. Jeigu prieitų ir atsiprašytų, atleistų. Gyvenime yra ne tiek atleidusi. Teigė, kad matė telefoną. Kol atsižymėjo bilietą, autobusas stovėjo, sėdosi ir pardėjo važiuoti, iš karto buvo smūgis. Nukentėjusioji jau atsisėdo ir tada vairuotojas stabdė. Jai buvo kažkiek pavažiavęs. Sėdėdama laikėsi už turėklų, tiksliau už sėdynės. Ji visada laikosi dviem rankomis, nes turi karčios patirties.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29), nukentėjusioji parodė, kad laikėsi gal už atkaltės. Parodžius fotonuotraukas (t. 1, b. l. 21), ji nurodė, kad laikėsi už sėdynės. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.

Apklausta kaip liudytoja O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-10, apie 16.10 val., įlipo į 49-to maršruto autobusą „Jonažolių“ sustojime. Įlipo į autobusą pro vidurines duris, atžymėjo talonėlį ir sėdosi ant sėdynės dešinėje pusėje, už vidurinių durų, link vairuotojo pusės. Besėdant laikėsi abiem rankom į priešais esančios sėdynės turėklus ir pajautė staigų stabdymą. Tuo pat metu pajuto smūgį į nugarą. Nuo staigaus stabdymo ir nuo smūgio į nugarą nukrito ant grindų, į tarpą tarp sėdynių, esantį viduryje autobuso. Ant jos taip pat nukrito moteris. Žmonės pradėjo šaukti vairuotojui, bet jis nereagavo ir po staigaus stabdymo važiavo toliau. Tada vairuotojas sustojo, ją kiti keleiviai pakėlė, nes pati negalėjo, ir pasodino ją ant sėdynės. Keleiviai sakė vairuotojui, kad atsiprašytų, viena moteris priėjo prie vairuotojo ir pasakė, jog ji nukrito, bet vairuotojas į tai nereagavo, neatsiprašė, neišėjo iš kabinos ir važiavo toliau. Iškart pajuto didelį skausmą. Norėjo išlipti „Karoliniškių“ sustojime prie poliklinikos ir nueiti į polikliniką, kad apžiūrėtų dešinę koją, kurią susižalojo, tačiau privažiavus „Karoliniškių“ sustojimą, negalėjo pasikelti iš vietos. Jai padėjo kiti keleiviai išlipti ir pasodino stotelėje, kur pati iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nugabeno į ligoninę. Ligoninėje nustatė dešinės kojos blauzdos lūžį. Matė, jog 49-to maršruto autobuso vairuotojas, vairuodamas autobusą, kalbėjo telefonu. Dėl kokių priežasčių staigiai stabdė, pati nematė, tačiau viena moteris sakė, jog vairuotojas nepraleido iš dešinės pusės važiuojančio automobilio ir todėl staigiai stabdė. Įvykio metu autobuse buvo nemažai keleivių. Yra informuota, kad dėl patirtos žalos turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Gjensidige“. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. (b.l. 29-30, 31)

Apklausta kaip liudytoja L. J. teismo posėdyje paaiškino, kad iki įvykio nieko nepažinojo. Tą dieną įlipo į autobusą Jonažolių stotelėje ir važiavo. Toje stotelėje įlipo nukentėjusioji ir dar viena moteris. Jos žymėjo važiavimo bilietus. Autobusas šiek tiek pavažiavo ir stabdė. Nukentėjusioji krito šalia sėdynės. Norėjo padėti, prašė nelįsti, nes labai skaudėjo. Toje stotelėje įlipo vien moterys. Girdėjo vieną moterį sakant, kad vairuotojas kelionės metu kalbėjo telefonu ir nepamatė kliūties pagrindiniame kelyje. Nukentėjusioji važiavo iki Karoliniškių. Stotelėje ją iškėlė kiti keleiviai. Nukentėjusioji sakė, kad eis į polikliniką persišviesti kojos, bet nepaėjo, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja palaukė, kol atvyko medikai. Liudytoja išlipo toje pačioje stotelėje kaip ir nukentėjusioji, nes važiavo pasiimti vaiko. Nukentėjusioji pasakė, kad netoli gyvena. Įlipo Jonažolių stotelėje. Liudytoja buvo Lazdynų ligoninėje ir važiavo atgal. Įlipo į autobusą per vidurines duris ir atsisėdo dešinėje pusėje nugara į vairuotoją, t. y. kitoje pusėje negu vairuotojo kabina. Nematė, ar jis kalbėjo telefonu. Minėtos moterys įlipo kartu su ja ir žymėjo važiavimo bilietus. Tik atsisėdusi pajuto, kad vairuotojas lyg skubėtų, šiek tiek pavažiavo ir staiga stabdė. Griuvo dvi moterys. Antroji atsistojo ir nuėjo kitur sėsti. Ką šios moterys darė iki stabdymo ir stabdymo metu, nematė. Pamatė, kai jos griuvo. Jos sėdėjo ar stovėjo iki tol nematė. Viena moteris buvo priėjusi prie vairuotojo prašė sustoti, padėti susižalojusiai nukentėjusiajai. Šios moters negali tiksliai apibūdinti. Maždaug 40 metų amžiaus, liekna, plaukų spalvos neprisimena, kalbėjo lietuviškai. Vairuotojas sakė, kad iškrito pinigai. Išlipdama matė ant autobuso grindų gulėjo plastikinė dužutė tokia, kaip maistui susidėti, bespalvė. Fotonuotraukoje, esančioje t. 1, b. l. 22, liudytoja parodė, kur sėdėjo. Sėdėjo antroje sėdynėje, kuri yra platesnė, lyg pusantros vietos. Todėl, kas vyko kelyje nematė. Nukentėjusioji gal matė, liudytoja nematė. Stotelėje, mano, kad vairuotojas stovėjo tikslingai, palaukė, kol kiti keleiviai išnešė nukentėjusiąją. Ji nepaėjo. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis sustojo LIDL-o aikštelėje. Medikai atėjo į stotelę ir neštuvais nukentėjusiąją nunešė iki automobilio. Keleiviai pakėlė nukentėjusiąją ir pasodino. Ką nukentėjusioji veikė iki automobilio stabdymo, nežino, nekreipė dėmesio, gal žiūrėjo per langą. Vairuotojas stabdė staiga, autobusą gal ne visiškai sustabdė. Griuvo tik tos dvi moterys. Visi kiti keleiviai sėdėjo, stovinčių nebuvo. Kokiu greičiu važiavo autobusas, negali pasakyti. Greitis buvo didesnis už pėsčiojo. Matė, kad dvi moterys žymėjo bilietus. Kur jos buvo tuo metu, kai stabdė, nežino, nematė. Su nukentėjusiąja susipažino po įvykio. Pasirodė, kad jos kaimynės, iš vieno namo. Dėžutė buvo tuščia, pinigų nematė. Vairuotojas sakė, kad pinigai išbyrėjo. Jau minėta moteris sakė, kad kliūtis buvo autobusui iš dešinės. Tos moters apsirengimo neprisimena, negali apibudinti (t. 1, b. l. 175-176).

Apklausta kaip liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-10, apie 16.10 val., įlipo į 49-to maršruto autobusą „Jonažolių“ sustojime, Šiltnamių g., Vilniuje, ir ketino važiuoti link Karoliniškių pusės. Į autobusą įlipo pro vidurines duris ir, praėjusi į priekį, atsisėdo dešinėje pusėje, nugara į vairuotojo pusę, veidu link vidurinių durų. Autobuse buvo nemažai keleivių, sėdimos vietos buvo bent jau priekyje užimtos. Vairuotojas uždarė duris ir pradėjo greičiau važiuoti iš sustojimo. Pavažiavus kažkurį atstumą, kokį tiksliai, nurodyti negali, bet nedidelį pajuto staigų stabdymą, nuo kurio moteris, kuri buvo ties komposteriu (kuris buvo ties vidurinėmis durimis), nukrito. Viena moteris nukrito šalia jos, kur ji sėdėjo, o kita šalia šios. Jaunesnė moteris atsikėlė nuo autobuso grindų ir nuėjo į autobuso galą, o vyresnei moteriai, kuri nukrito šalia jos, reikėjo pagalbos padėti atsikelti. Ji ir kitos moterys padėjo šiai atsikelti, pasodino ant sėdynės priešais, kur sėdėjo ji. Girdėjo, jog viena moteris sakė vairuotojui, kad: „Tu kalbėjai telefonu ir kliūtis buvo iš dešinės“. Kadangi sėdėjo nugara į vairuotojo pusę, nematė, dėl kokių priežasčių autobuso vairuotojas staigia stabdė, kokia buvo kliūtis ir ar jis kalbėjo telefonu. Moterys sakė vairuotojui, kad sustotų, atsiprašytų, bet vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Šalia savęs matė plastikinį indelį su pinigais, tai, matyt, vairuotojo pinigai, kur surenka už parduotus talonėlius, ir nuo staigaus stabdymo, matyt, nuriedėjo į saloną. Vairuotojui sustojus „Karoliniškių“ sustojime, Laivės per., nukritusi moteris norėjo išlipti, tačiau atsikelti negalėjo, padėjo šiai išlipti keleiviai. Moteris važiuodama sakė, kad reikės eiti į polikliniką pasidaryti nuotrauką, ar krisdama nepatyrė traumos. Padėjus moteriai išlipti „Karoliniškių“ sustojime, pati taip pat išlipo, moteris išsikvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko į kitoje pusėje esančią aikštelę už sustojimo, pamojo, kad atvažiuotų į sustojimą, ir, privažiavus greitajai pagalbai, išėjo. Dėl kokių priežasčių autobuso vairuotojas staigiai stabdėm kaip minėjo, nematė ir nurodyti negali, tačiau stabdymas buvo tikrai staigus. Ar tuo momentu, kai autobuso vairuotojas staigiai stabdė, keleivė, kuri nukrito ir susižalojo, laikėsi už turėklų, neįsidėmėjo, tačiau nuo tokio staigaus stabdymo, kad ir laikėsi, galėjo neišsilaikyti. Įsidėmėjo, jog autobuso numeriai buvo 530. (b.l. 37-38)

2018-10-17 teismo posėdyje liudytoja papildomai nurodė, kad tuo metu važinėjo su MTiket mėnesiniu bilietu. Nupirkus reikia atžymėti vieną kartą ir kiekvieną dieną žymėti nereikia. Pasirodė, kad jos yra kaimynės. Iki tada nukentėjusiosios nepažinojo, išlipo kartu, kad nukentėjusioji nebūtų viena. Gyvena ne vienoje laiptinėje, namą sudaro sujungti gal 5 namai. Tada įlipo Jonažolių stotelėje, o jos kelionės tikslas buvo Karoliniškės, ten reikėjo paimti anūką (t. 2, b. l. 45-46).

Apklausta kaip liudytoja M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. Žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad vairuotojas stabdė ir nugriuvo moteris. Ji sėdėjo autobuso priekyje, vairuotojas kalbėjo telefonu. Netoli ligoninės jis stabdė. Liudytoja pamatė, kad kelia kažkokią tai moterį, kita moteris priėjo prie vairuotojo, pasakė, kad nugriuvo moteris, bet jis nuvažiavo nesustojęs. Liudytoja sėdėjo dešinėje pusėje autobuso priekyje. Kai vairuotojas stabdė, važiavo mašina. Autobuso greitis buvo nelabai mažas, stabdymas staigus. Stabdė prieš pat sankryžą. Mašina važiavo iš dešinės pusės. Stabdė iš karto už Lazdynų ligoninės, atrodo nuo Jonažolių važiuojant iki kitos stotelės. Tai buvo staigus stabdymas. Liudytoja pamatė, kad kelia moterį. Liudytoja išlipo Bijūnų stotelėje, žmonių autobuse buvo nedaug, liudytoja girdėjo sujudimą. Nematė, kaip išlipo moteris. Kita moteris priėjo prie vairuotojo, pasakė, kas atsitiko, bet neišlipo. Vairuotojas atrodo turėjo telefoną, kalbėjo. Matė, atrodo, kad kalbėjo telefonu. Moteris krito už liudytojos, atrodo, kad per vidurį. Kažkur prie komposterio, ne autobuso gale. Nežino, ar ten buvo sėdimų vietų. Liudytoja kelionės metu sėdėjo priekyje, atrodo, kad nugriuvo viena moteris, antros nematė. Dėžutės salone nematė. (t. 2, b. l. 46-47).

Apklaustas kaip liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „V. v. t.“ Eismo valdymo dispečerinės vadovas. UAB „VVT“ dirba 11 metų. Prieš 10 metų pradėta diegti elektroninio bilieto sistema Vilniuje, o prieš 8 metus paleista ir pilnai funkcionuoja. Ši programa išsaugo visus viešojo transporto duomenis, kokiame taške buvo, ar buvo sustojusi, kokiu greičiu važiavo, Vilniečio kortelės pinigų transakcijas ir kitus duomenis. UAB „M.“ sukūrė programą „Pikas Flyd“, kuri atspindi duomenis, kuriuos gali matyti Lietuvos žmonės svetainėje Vilniaustransport.lt. UAB „Vilniaus viešasis transportas mato mato daugiau duomenų, transporto greitį tam tikrame taške, kas vyko prieš 5 metus ir daugiau, kuriame autobuse ir kt. Visose viešojo transporto priemonėse yra borto kompiuteris ir skaitytuvas, kuris nuskaičiuoja pinigus nuo Vilniečio kortelės. Vairuotojas, išvažiuodamas iš garažo, pasirenka maršrutą, grafiką, užfiksuoja duomenis ir visą dieną naudojasi. Kompiuteris dirba automatiškai, nereikia atlikti jokių veiksmų. Palaikomas ryšys su palydovu, įrengta SIM kortelė, užfiksuojamas koordinačių pasikeitimas, kas 10-15 sekundžių siunčiami duomenys, kur yra transporto priemonė, kokiame taške, koks greitis. Transporto priemonė važiuoja, o palydovai mato, kuri jis pakeitė koordinates. SIM kortelė skambučiu kas 10-15 sekundžių atsiunčia duomenis, kur jis tuo metu yra, jo greitį, buvimo vietą. Programa kaupia duomenis. Siunčiami duomenys, fiksuojamas taškas žemėlapyje. Tai nėra, kaip filme, kas sekundę. Nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė sustoja ir stovi, vis tiek pagal algoritmą kas 10-15 sekundžių siunčiami taškai su transporto priemonės greičiu, t. y. siunčia duomenis apie koordinačių pasikeitimą. Visos Vilniaus viešojo transporto priemonės, o šiuo atveju subnuomos autobusai privalo turėti sistemą su skaitytuvu, rodoma, kur transporto priemonė važiuoja, jeigu yra, koks atsilikimas nuo grafiko. Vilniaus viešasis transportas pagal subnuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi transporto priemonėmis, kurios važiavo 49 ir 69 numerių maršrutais. Šio autobuso garažo numeris 9330. Turi jo duomenis, kokiu maršrutu važiavo. Prieš 10 metų šią programą Europos lėšomis įsigijo UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Pirko Vilniaus miesto savivaldybė, o jie esame savivaldybės įmonė. Įmonė, kuri kūrė programą, yra vieša. Ji funkcionuoja, visiems prieinama, internete galima prisijungti. Savivaldybė gal turi programos legalumą patvirtinančius duomenis. Jie yra vartotojas. Pagal siunčiamus duomenis jie mato transporto priemonės judėjimą, greitį, važiavimą ne trasa. Yra SIM kortelė, kuri atlieka skambutį. Jie to koreguoti negali. Viešojo transporto priemonės Vilniuje nevažiuoja chaotiškai. Yra numatytas tikslus išvažiavimas. Fiksuojami du dalykai-grafikas ir netikslumai, ar kita transporto priemonė neįšoka ne pagal savo grafiką. Visi duomenys patenka į duomenų bazę. Skambutį siunčia SIM kortelė, kuri priklauso mobiliojo ryšio operatoriui „Bitė“. Skambučius siunčia kas 10-15 sekundžių. Autobusas nėra lengvasis automobilis, jo greitėjimo ir stabdymo laikas ilgesnis, todėl tokio intervalo užtenka. Kas vyko tarp 0 ir 10 sekundės, duomenų nėra. Sistemos borto kompiuteris sinchronizuojamas su palydovu. Jo duomenų vairuotojas negali koreguoti. Jei bandytų koreguoti, palydovas tuoj pat atstatytų. Jeigu kompiuteris sugenda ar išsijungia, autobusas turėtų pasitraukti iš reiso. Negali būti rodomi neteisingi duomenys. Jeigu vairuotojas įvestų blogą maršrutą, siųstų duomenis, bet kito maršruto, nepranešinėtų stotelių. Per 10 metų programa tobulėjo, pradėjo fiksuoti naujus duomenis. Jeigu sugenda borto kompiuteris, autobusas nevažiuoja į reisą, o tvarkomas. Šiame kompiuteryje yra CD kortelė, kurios pakeitimas trunka kelias minutes. Periodinio patikrinimo nėra, nes tam nėra poreikio. Jeigu atsiranda gedimas, tada tikrina.

Nukentėjusiosios O. V. įgaliota atstovė advokatė Ramunė Snarskytė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko patikslintą civilinį ieškinį visais nurodytais motyvais. Prašo priteisti 249,05 eurus turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 83,05 eurų gydymo išlaidų pagal pateiktus kvitus ir 166 eurai už UAB „Norway“ suteiktas kardiologo konsulatacijos. Civilinis atsakovas sutinka atlyginti 56,33 eurus pagal kvitus. Su šia suma sutinkame. Tiksliname civilinį ieškinį, prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti yra 222,33 eurų, įvertinus perskaičiavimus. Draudimo bendrovė žada atlyginti šią sumą, kai bus nustatytas kaltas asmuo. 249,05 eurų sudaro nukentėjusiosios turėtos išlaidos pagal pateiktus kvitus ir 166 eurai už konsultaciją UAB „Norway suteiktas konsultacijas. Ieškinys sumažėjo, nes draudimo bendrovė atliko perskaičiavimus pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kvitus. Prašome priteisti 166 eurus už UAB „Norway“ paslaugas ir 56,00 eurų už vaistus ir ramentų nuomą.

Neturtinei žalai atlyginti prašome priteisti 3000 eurų. Neturtinė žala tai sunkiai paaiškinamas ir subjektyvus dalykas. Žalos dydį nustatys teismas. Dėl traumos gydymo nukentėjusioji patyrė nepatogumus ir suvaržymus. 4 mėnesius buvo imobilizuota koja, teko gulėti ligoninėje. Nuo gipso nukentėjusiajai skaudėjo koją, todėl buvo uždėta langetė. Tapo šiek tiek lengviau. Nukentėjusioji pati negalėjo vaikščioti, reikėjo kito asmens pagalbos. Buvo apribotas judėjimas, o kartu ir gyvenimas. Nuvežta į ligoninę, nukentėjusioji dvi valandas laukė. Koja buvo ištinusi. Nukentėjusioji O. V. nejauno amžiaus, apsunkintas gijimas. Ji visą laiką galvojo, kas bus toliau. Iki dabar reikia saugoti šią koją. Dėl to pasikeitė gyvenimo kokybė. Neturtinė žala susijusi su šiais dalykais. Gydymo metu buvo atlikto 5 rentgenogramos. Negerai gauti tiek rentgeno spindulių. 7 kartus teko važiuoti pas traumatologą. Paskutinis apsilankymas 2018-04-24, bet kelio funkcija neatsistatė. Blauzdikaulis yra pagrindinis kaulas, kuris laiko kūno svorį. Šį kaulą dengia mažas raumenų sluoksnis. Nukentėjusiosios orumas buvo pažemintas dėl vairuotojo elgesio. Jis nesustojo, nors autobuse matė sumaištį. Važiavo toliau, tai žeidė nukentėjusiąją. Emociškai būtų ne taip skaudu, jeigu atsiprašytų. Prašome priteisti 166 eurus už UAB „Norway“ konsultacijas, bet tai ne nukentėjusiosios noras ten kreiptis. Po tokių traumų paprastai skiriama reabilitacija. Reikėjo nustatyti, ar dėl širdies gali būti skirta reabilitacija. Buvo išrašytas siuntimas pas kardiologą. Nukentėjusioji ėjo į tą kliniką, nes reikėjo skubiai gauti kardiologo konsultaciją, o poliklinikoje reikėjo ilgai laukti. Neskyrė reabilitacijos dėl širdies problemų, kurios atsirado dalinai ir dėl šios traumos, kai spaudimas buvo pakilęs iki 200 (t. 2, b. l. 6-7).

Neturtinei žalai atlyginti sutinkame sumokėti 1550 eurų, atsižvelgiant į sužalojimo mastą ir teismų praktiką. Kiekvienam atrodo, kad jo trauma baisiausia. Vidurkis neturtinei žalai atlyginti yra iki 3000 eurų, bet tiek priteisiama, kai sužalojimas artimesnis sunkiam kūno sužalojimui. Nukentėjusiajai O. V. lūžo blauzdikaulis, dėl to pateko į ligoninę. Vyko standartinis gydymas, ypatingo sužalojimo nemato. Kad yra emocinės pasekmės nemato. Žinome, kad po sužalojimo liko pasekmė, bet sutinka sumokėti 1550 eurų neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad 1550 eurų yra protinga suma. Advokatė sako, kad buvo atlikta 7 rentgenogramos, bet nėra tai pagrindžiančių įrodymų. Yra įrašas, kad kita rentgenograma bus atlikta po 5-10 dienų, bet nemato, ar iš tikrųjų buvo atlikta ši rentgenograma (t. 2, b. l. 7-8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-10-10 20:55 val. gautas RVUL slaugytojos pranešimas telefonu, kad GMP pristatė autobuso keleivę, kuri nukrito ir susižalojo staigiai stabdant. Diagnozuotas blauzdos l9žis (t. 1, b. l. 4).

Iš 2017-11-08 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Šiltnamių g., ties „Jonažolių“ sustojimu, Vilniuje, ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7,2 m, kelio ženklai galiojimo zonoje: KET Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ su Nr. 842 „Pagrindinio kelio kryptis“, Nr. 548 „Stotelė“, leistinas greitis- 50 km/val., duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: KET Nr. 16“Artėjimo linija“, Nr. 1.2 „Plati ištisinė linija“, Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija“, Nr. 1.21 „Raidė“ A“ (t. 1, b. l. 5-13).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio AVOBUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 14). Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės N. 904-0035240 matyti, kad šis automobilis yra techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galioja iki 2018-01-25 (t. 1, b. l. 17).

Iš 2017-11-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė autobusas EVOBUS O 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), geltonai žalios spalvos. Apžiūros metu nustatyta, kad autobuso išorėje ir salone apgadinimų nėra, iš fotonuotraukų prie apžiūros protokolo matyti, kad autobuso borto numeris yra 9330 (t. 1, b. l. 18-24).

Iš 2017-10-19 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėti O. V. medicininiai dokumentai. Specialistė pateikė išvadą, jog O. V. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniojo kelio srityje su dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26).

Kaltinamasis V. G. jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, jog jis nepažeidė KET, todėl nėra atsakingas už kilusias pasekmes. Kaltinamasis nurodė, kad jis privažiavo stotelę, joje stovėjo 1,17 minutės, tada važiavo prie sankryžos 7-8 km/h greičiu, priešais sankryžą stabdė, tačiau stabdymas nebuvo staigus, autobusas nenustojo, tik pristabdė, praleido pagrindiniu keliu važiavusį automobilį ir važiavo toliau. Prie kabinos priėjusi moteris pasakė, kad kažkas nugriuvo, bet pažiūrėjęs per veidrodį nematė, kad kas nors būtų nukritęs autobuse, paklausė, jų ar kas atsitiko, visi tylėjo, todėl važiavo toliau, atsiprašė keleivių, jei kas nugriuvo, susimušė. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausus nukentėjusiąją, liudytojas L. J. ir M. K. matyti, kad šių liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems. Iš jų seka, kad Jonažolių sustojimą į 49 maršruto autobusą įlipo nukentėjusioji O. V., kuris atsisėdo automobilio dešinėje pusėje ant kraštinės sėdynės orientuotos į automobilio priekį. Tik jai atsisėdus autobusas stabdė ir ji bei dar viena keleivė autobuse nukrito ant grindų, esančių viduryje autobuso. Tiek nukentėjusioji, tiek abi liudytojos patvirtino, kad prieš griuvimą autobusas staiga stabdė. Kaltinamasis teisme teigė, kad važiavo maždaug 8-11 km/h greičiu prieš stabdymą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teigė, jog važiavo iš „Jonažolių“ sustojimo link sankryžos apie 30-35 km/h greičiu. Liudytoja L. J. nurodė, kad autobuso greitis iki stabdymo buvo nedidelis, bet didesnis nei pėsčiojo, M. K. nurodė, kad greitis buvo nelabai mažas, o O. V. teigė, kad autobusas važiavo normaliai, nebuvo įsibėgėjęs, tačiua tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos nurodė, kad stabdymas buvo staigus.

Į bylą pateikti navigacinės programos išrašai ir jos apžiūra teismo posėdžio metu patvirtina, kad Jonažolių stotelėje autobusas buvo 16:14:07 val., greitis 0, kitas taškas važiuojant link sankryžos yra 16:14:22 val., greitis 15 km/h, maždaug per vidurį atstumo iki sankryžos fiksuotas taškas 16:14:27 val., greitis 29 km/h, o iš karto už sankryžos fiksuotas taškas 16:14:37, kur autobuso greitis buvo 7 km/h. Kaltinamasis per 15 sekundžių nuvažiavo maždaug 60 metrų, t. y. vidutiniu 14,5 km/h greičiu. Iki sankryžos likus 10 metrų, taip teigia kaltinamasis, jis pradėjo stabdyti, todėl už sankryžos užfiksuotas 7 km/h greitis yra jau po to, kai kaltinamasis pristabdė. Iki pristabdymo jis važiavo didesniu greičiu, todėl įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad kaltinamojo greitis iki stabdymo buvo apie 30 km/h, kaip nurodė kaltinamasis savo parodomuose ikiteisminio tyrimo metu, o tai reiškia, kad stabdymas prieš sankryžą buvo ženkliai jaučiamas. Tai patvirtina ne tik liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai apie spandymo staigumą, bet ir tai, kad autobuse nukrito ne tik nukentėjusioji, tačiau ir kita moteris. Kelių eismo taisyklių 18punktas numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Kaip nustatyta byloje kaltinamasis būdamas keleivinio autobuso vairuotoju, važiuodamas miesto maršrutu artėjo prie sankryžos, kurioje turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, todėl turėjo būti atidus ir rūpestingas, iš anksto apsirūpinti, kad per sankryžą pervažiuoti būtų saugu tiek kitiems eismo dalyviams, tiek keleiviams. Artėjant prie susikirtimo su pagrindiniu keliu, natūralu yra tikėtis, kad pagrindiniu keliu gali bet kada važiuoti automobilis, ir reikės jį parkleisti, todėl laikytina, kad ta situacija, kai artėjant prie sankryžos su pagrindiniu keliu, pagrindiniu keliu atvažiuoja automobilis nėra niekuo netikėta ar neįprasta, dėl ko netikėtai, atsirado kliūtis ir buvo būtinybė staigiai stabdyti dėl būtinojo reikalingumo. Kadangi tokia situacija yra įpaprasta, tai vairuotojas turėjo ir galėjo ją numatyti, bei pasirūpinti, kad nebūtų poreikio staigiai stabdyti keleivinio autobuso su keleiviais, taip sukeliant jiems pavojų. Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė nerūpestingai ir nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad artėjant prie sankryžos atsiradus transporto priemonei, jis turės staigiai stabdyti, kad išvengtų kliūties, dėl ko nuo sėdynės nukris keleivė ir bus sužalota. Taigi, byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad V. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata pilnai įrodyta. Šį kaltinimą patvirtina tiek paties kaltinamojo V. G. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų O. V., L. J., parodymai, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustų specialisto K. Š. ir M. K. parodymai, specialistų išvados, apžiūros protokolai. Šie įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus patvirtina, todėl jie neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad Jis 2017-10-10, apie 16.10 val., Šiltnamių- nuvažiavimo nuo Ozo g. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas UAB „M. T.“ nuosavybės teise priklausantį maršrutinį autobusą Evobus O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto, numatančio, kad „ Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių <...> keleivių <...> saugumui kelionės metu užtikrinti. <...>.“ reikalavimus, t.y. artėdamas pagrindiniu keliu link nelygiareikšmių kelių sankryžos, esančios ties Šiltnamių g. 29-tu pastatu, Šiltnamių g. (kryptimi nuo Bukčių g. pusės link Erfurto g.), buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, savalaikiai nestabdė vairuojamo autobuso, o priartėjęs prie sankryžos, kurioje keičiasi kelio kryptys, staigiai stabdė vairuojamą autobusą Evobus O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jo atžvilgiu iš dešinės pusės, pagrindiniu keliu, artėjančio tyrimo metu nenustatyto automobilio, dėl ko stabdymo metu autobuse parkrito keleivė O. V., kuriai nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 3000 eurų neturtinės žalos ir 249,05 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Turtinė žalą sudaro 166 eurų sumokėti už Northway medicinos centro suteiktas paslaugas ir 83,05 euro už gydymo išlaidas pagal pateiktus kvitus. Atsakovas sutiko sumokėti 83.05 euro už suteiktas medicinines paslaugas, tačiau nesutiko sumokėti 166 eurų už gydymą, motyvuodamas tai, kad nukentėjusiajai buvo būtinas toks gydymas. Teigė, kad nukentėjusioji sumokėjo už aukštesnį gydymo standartą, tačiua šis gydymas nėra susijęs su eismo įvykiu ir nebuvo paskirtas gydytojo. Toje dalyje, kurio ieškovas su turtinės žalos atlyginimu sutinka, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

166,00 eurų buvo sumokėta 2018-01-02 už echokardioskopiją, elektrokardiogramą, gydytojo kardiologo konsultaciją, paros EKG užrašymą (t. 1, b. l. 93). Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nesimato, kad nukentėjusiajai būtent su šio įvykio metu susijusios traumos gydymui reikėjo atlikti minėtas kardiologines procedūras ir gauti konsultaciją, todėl laikytina, kad nukentėjusioji šioje dalyje ieškinio neįrodė ir šioje dalyje jis netenkintinas.

Civilinis atsakovas iš dalies sutiko su pareikštu neturtinės žalos reikalavimu. Ieškovė prašė priteisti 3000 eurų neturinei žalai atlyginti, o atsakovas sutiko atlyginti 1550 eurų. Ieškovė neturinę žalą grindė tuo, kad dėl patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymo, dėl to, kad negalėjo judėti, 4 mėnesius buvo imoblizuota koja, pati negalėjo vaikščioti, buvo reikalinga pagalba kitų asmenų, pasikeitė jos gyvenimo kokybė, ji yra senyvo amžiaus, todėl trauma sukėlė didelį stresą ir išgyvenimus.