- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-17-634/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- Z. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Z. D. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat Z. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5, 9 dalimis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga 2029 m. spalio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam Z. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, jam būdingas smurtinis elgesys, nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Su nusikalstamo elgesio raiška tiesiogiai susijęs alkoholio vartojimas, pats nuteistasis pripažįsta, jog ne visada vartodavo saikingai, dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį buvo gydomas ir psichiatrijos ligoninėje, programos alkoholio prevencijai lankytos nebuvo. Šiuo metu nuteistasis negeba įvardinti kriminogeninių veiksnių, paskatinusių nusikalstamą elgesį. Nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų lygtinio paleidimo kriterijų, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo Z. D. skundą dėl Komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis Z. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
1.1. Skunde nurodoma, kad jis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos įstaigos. Taigi teismo argumentas, kad negalima jam taikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad liko neatlikta didelė bausmės dalis, prieštarauja BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms.
1.2. Nuteistojo manymu, jis atitinka visus kriterijus, kad jam būtų nustatyta akivaizdi pažanga. Pažymima, jog tam, kad būtų nustatyta akivaizdi pažanga nebūtina panaikinti visų kriminogeninių veiksnių buvimą. Jie yra koreguojami visą bausmės atlikimo laikotarpį. Taigi teismo pastebėjimas, kad nuteistojo elgesys atitinka ne visus akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus, yra prieštaringas.
1.3. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2017 m. Jis yra tvirtai nusprendęs nevartoti alkoholio ir jam gerai sekasi, todėl nelankė jokių programų dėl alkoholio nevartojimo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam nebuvo minties apsisvaiginti nuo alkoholio. Nuteistasis mano, kad sėkmingai susitvarkytų su alkoholio vartojimo problema, todėl teismo vertinimas, kad įkalinimo įstaigoje jis turėjo spręsti su alkoholiu vartojimu susijusią problemą, yra perteklinis.
1.4. Nuteistojo teigimu, skolas jis dengia pagal galimybes, nes įkalinimo įstaigoje nėra didelio atlyginimo. Jeigu jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, jis galėtų dirbti daugiau apmokamą darbą ir dengtų likusį ieškinį. Mano, kad teismo argumentas dėl to, kad jis menkai dengia įsiskolinimą yra neteisingas, nes negalima reikalauti to, ko negalima padaryti.
1.5. Skunde pažymima, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turėjo vertinti ne kaip jis elgėsi laisvėje, bet kaip jis elgiasi visą bausmės atlikimo laikotarpį. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas tinkamai neargumentavo bei klaidingai aiškino nurodytas aplinkybes. Nuteistasis neįžvelgia jokių konkrečių argumentų, dėl ko jam nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo instituto.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Z. D. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nustatyta, kad nuteistasis Z. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, jog būtų galima teigti, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra žema, jis vykdo darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo 25 kartus skatintas, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nebaustas. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje Z. D. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Z. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam pritaria ir aukštesnysis teismas.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus Z. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau tai nėra absoliutus pagrindas vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu bei turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam nustatyti 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
15. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu negeba įvardinti kriminogeninių veiksnių, paskatinusių nusikalstamą elgesį. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už smurtinius nusikaltimus prieš artimą asmenį. Pirmuoju nusikaltimu jis grasino nužudyti savo žmoną padegdamas namą ir praėjus daugiau nei pusei metų savo žmoną pasmaugė (įvykdė labai sunkų nusikaltimą). Abu nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis neneigia, kad nevengdavo išgerti, todėl galima daryti išvadą, kad nuteistojo nesaikingas alkoholio vartojimas paskatino jį nusikalsti. Be to, įkalinimo įstaigoje nuteistasis nesprendė su alkoholio vartojimu susijusių problemų bei nelankė programos alkoholio prevencijai. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
16. Nors nuteistąjį paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
17. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus Z. D. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo Z. D. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Z. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.