- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-835-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2012-08-06 nutarimo, kuriuo atmestas A. K. skundas ir paliktas galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Rimanto Turovo 2012-07-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-07-19 su pareiškimu A. K. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, prašydamas ištirti galimai suklastoto dokumento, t. y. J. K. 1995-05-12 prašymo Utenos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 35 ha žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kaime iš paveldėtos tėvo K. K. teisės į turėtą žemę parašo autentiškumą, kadangi, kiek jam žinoma, jis (J. K.) tokio dokumento nei teikė, nei pasirašinėjo.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Rimanto Turovo 2012-07-26 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2012-07-19 A. K. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog 2012-07-19 A. K. prašyme ištirti 1995-05-12 dokumente esančio parašo autentiškumą aplinkybės buvo išnagrinėtos medžiagoje Nr. 89-At-00129-12 ir nustatyta, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir baudžiamasis procesas negalimas.
2012-08-03 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. K. skundas, kuriame prašoma panaikinti 2012-07-26 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. Skunde minimos tos pačios kaip ir 2012-07-19 pareiškime aplinkybės, taip pat teigiama, kad 1995-05-12 J. K. prašymas buvo panaudotas 2008-2011 metų bylose, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo dokumento panaudojimo pateikimo teismui datos.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė A. G. 2012-08-06 nutarimu atmetė A. K. skundą ir paliko galioti 2012-07-26 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad 2012-07-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
2012-08-17 Utenos rajono apylinkės teisme gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2012-08-06 nutarimą ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą dėl J. K. 1995 m. gegužės 12 d. prašymo ir parašo galimo suklastojimo bei galimai suklastoto dokumento panaudojimo 2008 m. iškeltose civilinėse bylose Utenos rajono apylinkės teisme ir administracinėje byloje Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Mano, kad senatis turėjo būti skaičiuojama nuo dokumento neteisėto panaudojimo.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutartimi atmestas A. K. skundas, motyvuojant tuo, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog prašymą J. K. (kai kur teismas įvardija J. K.) vardu, įrašydama jo anketinius duomenis, galimai savo ranka užpildė tuo metu (duomenys neskelbtini) agrarinės tarnybos žemėtvarkos skyriuje dirbusi N., tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas prašymas nėra pasirašytas paties J. K. ar kad jame įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai, kad dokumentą pasirašė savo valia patvirtina ir pats J. K.. Teismas padarė išvadą, kad pagal bylos duomenis nėra pakankamo pagrindo teigti, jog 1995-05-12 J. K. vardu surašytas prašymas galimai yra suklastotas. Teismas nutartyje taip pat pažymėjimo, kad BK 300 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo datos. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentas ruoštas 1995-05-12, taigi iki kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra praėję daugiau kaip aštuoneri metai. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ši nutarimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Be to, teismo nuomone, iš gautų medžiagų dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pakankamo pagrindo įtarti apgaulės panaudojimą svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad klausimai ir ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tvarka Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-82-228/2012.
Šalies argumentai
Skundu A. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą patenkinti. Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis laikytina dokumentu, visų pirma, neatitinkančiu baudžiamojo proceso įstatymo procesiniams teisės aktams keliamų reikalavimų, o būtent, jame klaidingai nurodoma asmens pavardė – vietoj J. K., įtariamo nusikalstama veika, įvardijamas J. K.. Mano, kad toks pavardžių neatitikimas daro teismo nutartį niekinę bei nieko neįpareigojančią. Nesutinka su tuo, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Savo skunduose ne kartą akcentavo, kad šis galimai suklastotas dokumentas atsirado tik 2008 m. spalio 20 d J. K. jį pateikus Panevėžio apygardos teismui bei civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės teisme. Todėl principinis jo reikalavimas buvo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant išsiaiškinti 1995-05-12 J. K. prašymo tikrąsias atsiradimo aplinkybes, kadangi Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) ART registravimo žurnaluose nebuvo registruotas toks J. K. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę. Nors teismas konstatavo, kad klausimai ir ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra sprendžiamas CK ir CPK nustatyta tvarka Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau šis teismas neatrado pagrindo išsamiau ir visapusiškiau analizuoti galimai suklastoto dokumento pagrindu atsiradusias pasekmes – tai, kad J. K., būdamas tik vienu iš pretendentų į jų tėvo K. K. turėtą žemę, apgaule ir su valstybės tarnautojų – Utenos rajono žemėtvarkos specialistų pagalba pasisavino ir valdo visą žemę, t. y. suklastojo netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Nurodo, kad teismo minėtose bylose, nagrinėjamose civilinio proceso tvarka, sprendžiami ginčai dėl neteisėto nuosavybės teisių į tėvo turėtą žemę atkūrimo vienam J. K., todėl ikiteisminio tyrimo eigoje padarytos išvados apie galimai suklastotą dokumentą ir jo panaudojimą taptų pagrindu teismams priimant teisingus ir teisėtus sprendimus.
Teismo posėdyje A. K. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės nutarimą bei skundo argumentus teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
A. K. skundą grindžia abejone, kad 1995-05-12 prašyme Utenos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 35 ha žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kaime iš paveldėtos tėvo K. K. teisės į turėtą žemę buvo suklastotas J. K. parašas bei šis galimai suklastotas dokumentas vėliau panaudotas, jį pateikiant teismams nagrinėjamose bylose. Tačiau pažymėtina, kad vien asmens subjektyvus manymas, jog galbūt buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, šiuo atveju A. K. nepateikė jokių duomenų, kad jis turi pakankamai specialių žinių įvertinti kitų asmenų parašų autentiškumą, o jo reiškiamą manymą visiškai paneigė pats J. K., paaiškinęs, kad pasirašė nurodytame prašyme ir jį su visai kitais atkuriamos žemės nuosavybės dokumentais paliko agrarinėje tarnyboje. Kad J. K. tokį prašymą pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui (duomenys neskelbtini) seniūnijai patvirtina teismui pateiktoje medžiagoje esantis Utenos apskrities viršininko administracijos 2010-04-06 raštas Nr. (3.19)-10-89, kuriame nurodoma, kad 1995-05-12 Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo gautas J. K. prašymas, kuriuo pilietis pageidavo, jog jam būtų suteiktas 35 ha ploto žemės sklypas, todėl Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 40-4935 J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 35 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Kuktiškių sen., Utenos r., bei kiti medžiagoje esantys minėtos institucijos raštai (2011-01-11 atsiliepimas į patikslintą ieškinį dėl teisės į namų valdos žemės sklypus pripažinimo, namų valdos žemės sklypų ribų nustatymo, Utenos apskrities viršininko 1996-04-24 sprendimo Nr. 40-4935 dalinio panaikinimo, dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-2020-228/2010)). Taigi iš surinktos medžiagos aiškiai matyti, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog aptariamas J. K. parašas buvo suklastotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad klausimai ir ginčas dėl aptariamo nuosavybės teisių atkūrimo šiuo metu yra sprendžiami CK ir CPK nustatyta tvarka Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-82-228/2012. Jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškės dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, jau pats įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui.
Sutiktina su A. K. skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta klaida nurodant asmens pavardę, t. y. J. K. įvardijant J. K.. Tačiau priešingai nei tai skunde nurodo A. K., toks rašymo apsirikimas šiuo atveju sprendimo esmės nekeičia ir nedaro skundžiamos nutarties niekine, juolab kad ir iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis suprato, dėl kokio asmens veiksmų teismas pasisakė.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl priimti 2012-07-26 ir 2012-08-06 nutarimai bei skundžiama teismo nutartis yra visiškai teisėti bei pagrįsti ir juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti A. K. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.