Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams Sauliui Norušaičiui, Ernestai Valančiuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis patrulis A. M. 2020 m. birželio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 62-ANR_P-849-2020 G. G. už tai, jog ji 2020 m. birželio 11 d. 21.23 val., vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos nesustabdė, stabdoma policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, kai buvo teisėtai ir aiškiai išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę (įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei kartojant per automobilio garsiakalbį sustabdyti transporto priemonę), tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje.

Administracinė atsakomybėn traukiama G. G., apklausta iki teismo posėdžio pertraukos, teismo posėdžio metu nurodė nepripažįstanti padariusi nusižengimą, nes policijos pareigūnai ją stabdė netinkamai, ji nesuprato, kad ją stabdo, galvojo, kad yra kažkokie mokymai ir ją veją į policijos komisariatą. Taip pat teigė, jog policijos pareigūnai ją persekioja, pareigūnė R. ant protokolo pasirašė jau po to, kai protokolas jai buvo atiduotas, įsibrovusi į jos namus.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai G. G. stabdė tinkamai, jokių pažeidimų nepadarė. Po teismo posėdžio pertraukos institucijos atstovė nurodė, kad institucija yra susipažinusi su teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, prašo priimti sprendimą teismo kompetencijos ribose ir, jei įmanoma, spręsti klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones G. G. atėmimo.

Liudytojais teismo posėdyje apklausti pareigūnai A. M. ir D. R. nurodė, jog stabdė vairuotoją tinkamai su įjungtais švyturėliais, garsiniu signalu bei nuolat kartodami per garsiakalbį automobiliui sustoti. Taip pat pareigūnai nurodė, jog sustabdžius G. G. ji kalbėjo tikrovės neatitinkančius dalykus, kad jai visokie žmonės nurodo, kur ji turinti nuvažiuoti, dėl to ji šiandien nuvažiavo apie 600 km, buvo sutikusi ir bendravo su prezidentu P..

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. M. ir tyrėjos D. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 21.23 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 12 kilometre pastebėtas G. G. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 12 kilometrų nestojo pareigūnų stabdomas švyturėliais bei garsiniu signalu, per tarnybinio automobilio garsiakalbį nuolat kartojant sustoti kelio dešiniame kelkraštyje bei kelis kartus jį aplenkiant ir lėtinant greitį; automobilį iš priekio sustabdė dar vienas policijos ekipažas, ištiesdamas priverstinę stabdymo priemonę „Ežį“ ir pareigūnui mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, automobilis priverstinės stabdymo priemonės nepervažiavo; automobilį vairavusi G. G. pareigūnams nurodė nestojusi, nes manė, kad vyksta policijos mokymai ir ją bando „nuvaryti“ į policijos komisariatą, bei pareigūnams aiškino kitus realybės neatitinkančius dalykus (b. l. 4-7);

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. 0.00 val. G. G. buvo blaivi (b. l. 8-11);

Iš 2020 m. birželio 11 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. (b. l. 13);

Iš 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo matyti, kad G. G. grąžintas jos automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15);

Iš byloje esančio CD disko su vaizdo įrašais, padarytais tarnybinio automobilio vaizdo kamera, matyti, kaip policijos pareigūnų stabdomas ir persekiojamas nestojo automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19);

Iš byloje gauto viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad G. G. buvo konsultuota Joniškio psichikos sveikatos centre 2014 metais, nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas. 2020 m. birželio 22 d. buvo kviesta atvykti į Joniškio psichikos sveikatos centrą psichikos būklei įvertinti, gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato informaciją apie G. G. įtariamą sveikatos sutrikimą. Konsultuota gydytojos psichiatrės, įtartas kliedesinis sutrikimas, stacionarinio gydymo atsisakė, indikacijų priverstiniam gydymui tuo metu nebuvo. Paskirtas medikamentinis gydymas, skirta 10 tablečių Risperidono (b. l. 30);

Iš 2020 m. liepos 17 d. G. G. prašymo matyti, kad ji prašė teismo išaiškinti, kaip jai pareigūnai ir gydytoja psichiatrė nustatė psichinės sveikatos sutrikimus, bei prie prašymo pridėjo anglies monoksido koncentracijos nustatymo oro bandiniuose protokolą (b. l. 36-37);

Iš 2020 m. gegužės 4 d. G. G. skundo policijai ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. G. skundą dėl įsilaužimo į jos namus, pareiškėjos nuodijimo, nurodant, kad nusikaltimais gali būti tik realūs nusižengimai, kurie egzistuoja objektyvioje tikrovėje ir nėra tik nukentėjusiojo vaizduotės rezultatas (b. l. 56-60);

Iš 2020 m. birželio 26 d. G. G. prašymo ir 2020 m. liepos 13 d. skundo policijai matyti, kad pareiškėja nurodė daugkartinius įsibrovimus į jos būtą ir mašiną, jos nuodijimą, konfliktus su kaimyne, policijos elgesį ją stabdant, jos gąsdinimą ir kitas aplinkybes (b. l. 61-66);

Esant duomenų apie galimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepakaltinamumą, 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamai G. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialistams, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki bus gautas ekspertizės aktas (b. l. 38-40, 44).

2020 m. lapkričio 25 d. teisme buvo gautas 2020 m. spalio 8 d. – lapkričio 6 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-243/2020, kuriuo G. G. administracinio nusižengimo padarymo ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl kurio tiriamoji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti administracinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. birželio 11 d. ir šiuo metu ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; nurodyta, kad G. G. negali dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, negali duoti parodymų apie tiriamas aplinkybes, todėl po teismo posėdžio pertraukos G. G. į teismo posėdį kviesta nebuvo (b. l. 68-73).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi G. G., padariusi priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje (ANK 591 straipsnio 3 punktas).

ANK 10 straipsnis įtvirtina, jog nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. ANK 591 straipsnio 3 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis bylose Nr. N556- 1489/2008, N575-73/2008 ir kt.), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Aukščiau minėtu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad G. G. tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl kurio G. G. administracinio nusižengimo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju G. G. jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarė būdama nepakaltinama. Ji, atlikdama priešingus teisei veiksmus, negalėjo suprasti jų reikšmės ar jų valdyti ir veikė nesąmoningai. Esant šioms aplinkybėms, pradėta administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu, administracinį nusižengimą jai padarius būnant nepakaltinamai, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 3 punktas).

Institucijos atstovė prašė teismo spręsti klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo G. G.. Pažymėtina, kad ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarė būdama nepakaltinama ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, jai administracinė nuobauda neskiriama, todėl teismas neturi teisės spręsti dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, skyrimo nepakaltinamam dėl nusižengimo padarymo asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 10 straipsniu, 591 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.