Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-244-508/2011;

Teisėjas R. Krušinys Proceso Nr. 37-1-00234-10;

2011 m. kovo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. V. V. pripažintas pavojingu recidyvistu LR BK 27str.2d.3p. Į bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-03 iki 2010-12-30.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. V., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-12-03, apie 10.00 val., veikdamas bendrai su G. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, I. T. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name Nr. 2, elgdamiesi įžūliai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, stovėdami prie buto durų abu reikalavo, kad R. T. duotų jiems degtinės arba pinigų. Nukentėjusiajai atsisakius tenkinti jų prašymą, nustūmę tarpduryje stovėjusią R. T., abu įsiveržė į butą. Atskubėjus į pagalbą nepilnamečiui D. T., V. V. kumščiu trenkė vieną kartą į veidą į D. T. bei sugriebė jam už kaklo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kakle. Atbėgus nukentėjusiosios vyrui I. T., V. V. ir G. V. kartu sudavė smūgius rankomis ir kojomis I. T. į įvairias kūno vietas, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei V. V. dar vieną kartą spyrė R. T. į pilvą ir stipriai suspaudė dešinę ranką, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. už tai, kad po viešosios tvarkos pažeidimo, 2010-12-03, apie 10.10 val., veikdamas bendrai su G. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, vagystės tikslu, išspyrė A. B. priklausančio 4 buto, esančio (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name Nr. 2, užrakintas buto duris ir įsibrovę į butą, pradėjo ieškoti vertingų daiktų. Pastebėję, jog bute likęs mažametis P. B., gim. 1999 m., grasindami panaudoti fizinį smurtą mažamečio atžvilgiu bei naudodami prieš jį fizinį smurtą, t.y., laikydami mažametį už drabužių, neleisdami jam išbėgti iš buto, išspirdami iš rankų mažamečio paimtą mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo mėgino prisiskambinti pagalbos telefonu, sukeldami mažamečiui fizinį skausmą, pradėjo reikalauti iš jo cigarečių ir pinigų, bei tokiu būdu pagrobė A. B. priklausantį turtą – 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“ su SIM kortele, 10 litų vertės „Tele2“ paslaugų papildymo kortelę, 4 plastmasinius 2 litrų talpos butelius alaus „Šnekorių šviesusis alus“ bendros 30 litų vertės, 8 pakelius cigarečių „Q. E.“ bendros 40 litų vertės, 22,5 litų vertės 5 pakelius cigarečių „G. G.“, du auksinius moteriškus žiedus bendros 450 litų vertės, dvi sidabrines vyriškas apyrankes ir dvi sidabrines grandinėles bendros 970 litų vertės bei 30 litų, ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiosios A. B. turto už 1802,5 litų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. V. nusikalstamas veikas pagal LR BK 284str.1d. ir 180 str. 2 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) bei pagrįstai pripažino pavojingu recidyvistu (LR BK 27str.2d.3p).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl įrodymų vertinimo nustatant faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nuodugniai ištyrė bei motyvuotai aptarė įrodymus. Nukentėjusieji R. T., I. T., nepilnametis D. T. nuosekliai parodė dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, jog šie įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, fiziškai smurtavo ir mušė nukentėjusiuosius, padarė turtinę žalą, nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Specialistų išvados pažymi, kad nukentėjusiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde teigia, bei tai paaiškino dalyvaudamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad mažametis liudytojas P. B. jį apkalbėjo tik primokintas tėvų, nes nesmurtavo prieš vaiką. Tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo ir mažamečio liudytojo P. B. apklausos, dalyvaujant ir Vaiko teisių apsaugos atstovei, liudytojas nuosekliai parodė įvykio aplinkybes, teismui nekilo abejonių dėl faktinių aplinkybių aiškinimo bei vaiko sveikatos būklės ar kitų asmenų poveikio, šis aiškiai parodė, kad išlaužus duris bei įsiveržus dviems vyrams jis išsigando ir bijojo įsibrovėlių, kad jo atžvilgiu buvo grasinta ir sukeltas fizinis skausmas, jis buvo prievarta laikomas ir atvedamas, buvo išspirtas iš rankų telefonas, kad buvo pagrobtas turtas. Nuteistojo V. V. apeliavimas į mažamečio liudytojo neteisingai pasakotas aplinkybes yra pagrįstas tik siekiu sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistųjų veiksmus, niekinantį įžūlumą nusikaltimų darymo metu ir brovimąsi į gyvenamąsias patalpas, bauginantį agresyvumą bei fizinį smurtavimą nukentėjusiųjų T. atžvilgiu bei prieš mažametį vaiką.

Baudžiamoji byla, kurioje V. V., G. V. reiškiami kaltinimai pagal LR BK 284str.1d. ir 180str.1d., buvo pateikta teismui 2010-12-13 išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tai atitinka LR BPK Antrojo skirsnio reikalavimus. LR BPK 426 straipsnis nustato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo ir gali teismui nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Įteikti pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka į teismą prokuroras privalo atvykti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Prokuroras privalo užtikrinti, kad kartu atvyktų kaltinamasis, visi reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai.

Teisme kaltinamuosius gynė advokatai, teisės nebuvo pažeistos, pagal kaltinamųjų ir gynėjų prašymus buvo padaryta pertrauka susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nebuvo prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2010-12-28 teisiamojo posėdžio metu prokuroro iniciatyva buvo pakeistas kaltinimas, atitinkamai iš LR BK 280str.1d. pagal LR BK 280str.2d., kaltinamieji buvo kaltinami pagal pakeistą kaltinimą ir sunkesnį nusikaltimą, buvo atliekamas faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimas bei priimtas nuosprendis.

LR BPK 225str.1d. nustato, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.

Aukščiau nurodytos norma patvirtina, kad apylinkės teismui teisminga ir baudžiamoji byla, kurioje asmuo kaltinamas pagal LR BK 180str.2d., t.y. sunkų nusikaltimą, bei nedraudžiama bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka.

Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Skiriant bausmę V. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau keliskart teistas, teistas ir už labai sunkų nusikaltimą, vos atlikęs bausmę jau už kelių mėnesių vėl nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už du nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybės lengvinančių aplinkybių nėra, tinkamai pripažintos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Charakterizuojamas neigiamai.

Vadovaujantis LR BK 27str.2d.3p. pagrįstai pripažintas recidyvistu, nes buvo recidyvistas pagal ankstesnius nuosprendžius, taip pat 2002-12-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir teistumai neišnykę, šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ne tik už tyčinį nesunkų, tačiau ir už sunkų nusikaltimus.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad V. V. veikė bendrininkų grupėje, kas nusikaltimus daro pavojingesnius, būdamas neblaivumo įtakoje įvykdė du nusikaltimus ir iš jų vienas yra sunkus, kad buvo naudojamas fizinis smurtas, kad neabejotinai buvo išgąsdintas mažametis vaikas, tai neigiamai įtakos jo tolesnį brendimą.

Nuteistasis apeliuoja, kad skiriant bausmę nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo padėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog darydamas tokius įžūlius nusikaltimus, braudamasis į gyvenamąsias patalpas ir fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius, net moterį, bauginant mažametį vaiką, kaltinamojo elgesys nepasižymėjo gailestingumu ir supratingumu bei nukentėjusiųjų atjauta, kaltinamasis neatskleidė kaip būtent ir ar jis tuomet buvo rūpestingas savo artimųjų atžvilgiu, gresiančios atsakomybės akivaizdoje.

Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės tik nežymiai griežtesnės nei sankcijų vidurkiai ir atitinka baudžiamojo kodekso reikalavimus, argumentuotai aptartos nuosprendyje.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas. Tik realaus ir tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar i a:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.