Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus, (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudmilos Zaborovskos, Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad priežiūros institucija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, turi teisę: taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas poveikio priemones, jeigu finansų įstaiga pažeidžia įstatymų bei priežiūros institucijos išleistų teisės aktų reikalavimus dėl finansų įstaigos saugios ir patikimos veiklos arba yra grėsmė, kad dėl finansų įstaigos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) finansų įstaigos klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos finansų sistemos funkcionavimas, arba finansinių paslaugų rinkos dalyviai gautų neteisingą informaciją apie finansų įstaigos finansinę būklę (5 punktas), turėti kitokių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų bei finansų įstaigų priežiūros institucijų veiklą (8 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir „vieno langelio“ principu. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus - ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis), kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalis nustato, kad dėl skundo, adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Sisteminis išdėstytų teisės normų vertinimas leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad atsakovas privalėjo nagrinėti pareiškėjo pateiktąjį jam skundą. Pažymi, kad pareiškėją į santykius su atsakovu įvėlė (be pareiškėjo valios tiek dėl sąskaitos banke, tiek dėl asmens tapatybės dokumentų) valstybė, kuri ir turi dabar prisiimti atsakomybę dėl to, kas atsitiko.

Vertina, kad neteisėta ir nepagrįsta skundžiamojo Komisijos sprendimo išvada, kad pareiškėjo pageidavimas, kad Lietuvos bankas prisiimtų šiuo atveju aptariamo ginčo sprendimo funkciją yra teisiškai neįmanomas įvykdyti dėl turimos Lietuvos banko kompetencijos.

Į pareiškėjo 2011-09-21 skundą Lietuvos banko valdybos pirmininkui neva davė atsakymą 2011-10-04 raštu Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 „Dėl skundo dėl „Svvedbank“, AB veiksmų“ (toliau - Atsakymas) Lietuvos banko valdybos narys A. M., kuris nepateikė įgaliojimo atlikti tokius veiksmus. Atsakovo atsiliepimą dėl skundo, pateikto Komisijai, pasirašė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. V.. Lietuvos banko valdybos narių pasiskirstymas pareigomis viešai nepaskelbtas.

Vertina, kad atsakovo atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas: jame neteisingai nurodyta pareiškėjo skundo surašymo ir pateikimo atsakovui data bei jame nenurodyta jo apskundimo tvarka ir nepateikti asmens, pasirašiusio Atsakymą, įgaliojimai.

Pareiškėjas vertina, kad atsakovo Atsakymu jis neteisingai yra informuojamas, „kad Jūsų rašte keliami klausimai nesusiję su Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis Lietuvos banko funkcijomis ir Lietuvos bankas Įstatymų neįgaliotas jų spręsti.“ Pažymi, kad valstybė per atsakovą turėjo/turi patarti taip, kaip atsakovas savo rašte - Atsakyme nurodo pareiškėjui, jog „Mūsų nuomone, (...), Jūsų keliamas klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su banku ieškant abiejų šalių interesus užtikrinančių išeičių“, ir Akcinei bendrovei „Swedbank“.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad „Swedbank“, AB atliko valstybės deleguotą funkciją, sutarčių su šiuo banku jis nėra sudaręs. Banko darbuotojai pagal paties banko nusistatytos tvarkos 2, 4 punktus privalėjo operacijas atlikti. Pagal tvarkos 3.1, ir 3.1.4 punktus bankas, pradėjus susirašinėjimą, iš pareiškėjo galėjo paprašyti ir kitų dokumentų. Banko darbuotojai privalėjo pamatyti dokumentus, susitikti su pareiškėju, bet tas padaryta nebuvo.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 26-27). Paaiškina, kad pareiškėjas Lietuvos banko pareigą spręsti jo skunde nurodytą prašymą sieja su tuo, kad Lietuvos bankas yra priežiūros institucija (Bankų įstatymo 64 str. 1,6 d., Finansų įstaigų įstatymo 50 str. 1,2 d.) ir tuo, jog Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad klientų skundus dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas.

Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „bankas - komercinis bankas ir specializuotas bankas“, todėl minėto įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta ne Lietuvos banko, o pačių komercinių bankų ar specializuotų bankų pareiga nagrinėti klientų skundus.

Pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 64 straipsnio 1 ir 6 dalių ir Finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų negalima daryti išvados, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, įgaliotas nagrinėti bet kokius skundus ir bet kokiais klausimais duoti nurodymus, įpareigojimus bankams.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45, 46 straipsnių, Finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio, Bankų įstatymo 1, 67, 69, 72, 73 straipsnių nuostatos suteikia Lietuvos bankui įgaliojimus bankų priežiūros atlikimui, tačiau jie skirti tik teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinančių saugią ir patikimą bankų veiklą vykdymo kontrolei atlikti ir jokiu būdu nenustato Lietuvos bankui ne tik pareigos, bet ir teisės vertinti, ar akcinės bendrovės „Swedbank“ ir jo darbuotojų veiksmai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nesusijusius su saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos užtikrinimu ir spręsti banko bei jo kliento tarpusavio ginčo dėl asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjas skunde nurodo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 8 straipsnį, 23 straipsnio 4, 5, 7 dalis, 34 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad jų sisteminis vertinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos bankas privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymi, kad Lietuvos bankas nepriėmė individualaus administracinio akto, t.y. vienkartinio teisės taikymo akto, skirto konkrečiam asmeniui, todėl vertina, kad reikalavimai, kurie nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, Lietuvos banko pareiškėjui pateiktam atsakymui, netaikomi. Pabrėžia, kad pareiškėjo 2011-09-21 skundas vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos pirmininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-203, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, buvo priimtas, nustatyta jo esmė, parengtas atsakymas ir jis išsiųstas skundą pateikusiam asmeniui. Atsakyme į skundą buvo nurodytos teisės aktų normomis pagrįstos atsisakymo tenkinti skunde pateiktą prašymą priežastys.

Vertina, kad nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos ir pareiškėjo skunde minimos Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos, nes šis skirsnis skirtas administracinės procedūros reguliavimui. Administracine procedūra laikomi pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškėjo Lietuvos bankui pateiktame skunde buvo keliamas klausimas dėl komercinio banko, o ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Pažymi, kad valdybos narys A. M., pasirašęs atsakymą pareiškėjui į jo 2011-09-21 skundą, pagal Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011-05-06 įsakymą Nr.V2011/(1.7-0202)-02-86 „Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko, jo pavaduotojų bei valdybos narių pasiskirstymo pareigomis bei įgaliojimų išdavimo“ yra įgaliotas pasirašyti raštus juridiniams ir fiziniams asmenims. Pareiškėjo skundas Lietuvos banko valdybos pirmininkui buvo tik vienas t. y. 2011-09-21 ir atsakymas buvo į 2011-09-21 pareiškėjo skundą, nuoroda, kad atsakyta į 19 d. skundą, spausdinimo klaida.

Tretysis suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 43). Paaiškina, kad , nagrinėjant pareiškėjo R. A. skundą turėtų būti įvertinti teisės aktų pakeitimai, o būtent nuo 2012-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kurio 3 punkte numatyta, kad Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus minėtam teisės akto pakeitimui Lietuvos bankas įgijo ne tik pareigą bet ir teisę nagrinėti vartotojų skundus dėl finansų rinkos dalyvių veiksmų, pareiškėjas dėl skundo nagrinėjimo turėtų kreiptis tiesiogiai į Lietuvos banką.

Administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos banko 2011-10-04 raštą Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 nutrauktina. Likusi skundo dalis tenkintina, skundžiamas VAGK aktas naikintinas, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo skundą išnagrinėti.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. A. su 2011-08-16 prašymu kreipėsi į AB „Swedbank“ valdybos pirmininką, prašydamas jam leisti atsiimti (nurodyti banko darbuotojams) pinigus iš atkuriamosios sąskaitos su prašyme nurodytu Lietuvos Respublikos piliečio pasu (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) byla, b.l. 14). Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, kad prašė banko atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą ir atkurtąsias santaupas pervesti į nurodytą sąskaitą. Norėdamas atsiimti indėlį, trečiojo suinteresuoto asmens padalinyje Kęstučio g. 65/40, Vilniuje, pateikė taupomąją knygelę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio galiojimas tuo metu jau buvo pasibaigęs ir seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. Tačiau banko darbuotoja atsisakė atiduoti indėlį bei pateikti kokią nors informaciją, motyvuodama tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo tapatybės.

2011-09-06 raštu Nr. SR-42612 tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjui pateikė neigiamą atsakymą (VAGK byla, b.l. 15). Jame pažymėjo, kad bankas, saugodamas kliento interesus, turi teisę atsisakyti iš fizinių asmenų priimti, banko nuomone, lengvai suklastojamus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba dokumentus, kuriuose nėra pakankamai duomenų asmens tapatybei nustatyti. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą.

R. A. 2011-09-21 (registruotas 2011-09-22) dėl trečiojo suinteresuoto asmens 2011-09-06 rašto Nr. SR-42612 pateikė skundą Lietuvos banko valdybos pirmininkui (VAGK) byla, b.l. 16). Jame prašė įpareigoti AB „Swedbank“ patenkinti pareiškėjo prašymą.

Lietuvos bankas 2011-10-04 raštu Nr. S-2011(4.2-0400)-12-2359 pareiškėjui pateikė neigiamą atsakymą (VAGK byla, b.l. 17). Šiame atsakyme atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai nesusiję su Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis Lietuvos banko funkcijomis ir atsakovas įstatymų neįgaliotas jų spręsti. Atsakovas pažymėjo, kad keliamas klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su banku ieškant abiejų šalių interesus užtikrinančių išeičių. Pažymėta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta jo teisė, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, gina civilines teises ir vykdo teisingumą.

Pareiškėjas 2011-11-03 VAGK pateikė skundą, kuriame prašė įpareigoti Lietuvos banką pareiškėjo skundą išnagrinėti (VAGK byla, b.l. 1-3).

VAGK 2011-11-17 priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. 3R-293(AG-259/01-2011), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė (VAGK byla, b.l. 1-3). Pažymėjo, kad bendra priežiūrinė Lietuvos banko funkcija nėra susijusi su individualaus atvejo tyrimu ir sprendimų dėl jo priėmimu. Pažymėjo, kad konkretus tyrimas reikštų priežiūrinės institucijos įsikišimą į komercinio banko ir jo kliento santykių sritį, kurią pastarieji gali spręsti civiline tvarka.

Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos banko 2011-10-04 raštą Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Vertintina, kad tai informacinio pobūdžio raštas, pareiškėjui tiesiogiai pasekmių nesukeliantis. Dėl su šiuo raštu susijusių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovas nepriėmė individualaus administracinio akto dėl pareiškėjo skundo, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti reikalavimai atsakymui netaikytini.

Kolegija pažymi, kad ginčo dalyku šioje byloje nėra klausimas, ar „Swedbank“, AB priėmė pareiškėjo atžvilgiu pagrįstą 2011-09-06 sprendimą Nr. SR-42612. Todėl teismas nevertina trečiojo suinteresuoto asmens „Swedbank“ veiksmų atsisakant pareiškėjui atidaryti atkuriamąją sąskaitą ir pareiškėjo argumentų dėl šių veiksmų pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį lėšos, skirtos gyventojų santaupoms atkurti, kaupiamos specialiojoje Finansų ministerijos Santaupų atkūrimo sąskaitoje, atidarytoje AB banke „Hansabankas“. AB banko „Hansabankas“ teisių perėmėjas yra „Swedbank“ AB. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturėjo įstatyminės galimybės kreiptis į kitus Lietuvoje veikiančius komercinius bankus dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo, nes tik „Swedbank“, AB tokia teisė suteikta. LR finansų ministerija būtent šiame banke yra atidariusi Santaupų atkūrimo sąskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnį gyventojų indėliai atkuriami valstybės lėšomis. Kolegija vertina, kad ginčas tarp pareiškėjo R. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB nėra išskirtinai privataus pobūdžio ginčas, nes Lietuvos Seimo valia, įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme, gyventojams indėlius nuspręsta atkurti per „Swedbank“, AB, į kurį pareiškėjas ir kreipėsi, prašydamas atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą. Taip pat pažymėtina, kad valstybės lėšas gyventojų indėliams atkurti nuspręsta laikyti pas trečiąjį suinteresuotą asmenį LR finansų ministerijos šiame banke atidarytoje specialioje sąskaitoje. Pažymėtina, kad klausimas reguliuojamas ir viešosios teisės normomis.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio, nustatančio priežiūros institucijos teises ir pareigas 1 dalies 1 punktą (galiojusi 2011-10-04 raštą Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 rašto surašymo metu), priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo įvertinti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, pateiktus prašymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktą (galiojusi 2011-10-04 raštą Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 rašto surašymo metu), priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko siekdama pažinti savo klientą, užtikrindama finansinę drausmę ir norėdama užkirsti kelią, kad finansų įstaiga nebūtų pasinaudojama nusikalstamais tikslais.

Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 64 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Pagal LR bankų įstatymo 64 straipsnio 6 dalį priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.

Vertintina, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-11-17 sprendimas Nr. 3R-293(AG-259/01-2011) nėra teisėtas ir pagrįstas, dėl to naikintinas. VAGK neįvertino aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktą Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko siekdama pažinti savo klientą, užtikrindama finansinę drausmę ir norėdama užkirsti kelią, kad finansų įstaiga nebūtų pasinaudojama nusikalstamais tikslais. Taip pat neįvertinta ir aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 50 straipsnio, 1 dalies 1 punktą, priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo įvertinti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, pateiktus prašymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Pareiškėjo skundas dėl „Swedbank“, AB veiksmų (šiuo atveju – neveikimo), atlikus tyrimą, padėtų atskleisti, ar šio banko veiksmai buvo tinkami, siekiant pažinti klientą, kuris, kaip jau minėta, siekdamas atgauti prarastą indėlį, neturėjo galimybės pasirinkti kito komercinio banko, nes komercinis bankas jau buvo parinktas Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymu. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjo skundą turi nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 str. 1 p., 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos banko 2011-10-04 raštą Nr. S 2011/(4.2-0400)-12-2359 nutraukti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-11-17 sprendimą Nr. 3R-293(AG-259/01-2011).

Įpareigoti Lietuvos banką išnagrinėti pareiškėjo 2011-09-21 skundą, registruotą 2011-09-22.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.