- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 1-2011-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53045-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Stanislovas Liutkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Užliedžių sen., Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. sukėlė fizinį skausmą artimos aplinkos asmeniui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. jis 2016 m. lapkričio 12 d. apie 00.44 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,91‰ girtumo laipsnis), konflikto su sužadėtine G. L. metu tyčia tampė nukentėjusiajai G. L. už rankų, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą, parvertė ją ant lovos ir kojų keliais prispaudė jai rankas žastų srityse, kaire ranka laikė nukentėjusiąją G. L. už plaukų, o dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į jai galvą, tampydamas nukentėjusiąją G. L. už plaukų, sulaužė jai į ausį įvertą auskarą, po ko, kad nukentėjusioji G. L. nešauktų pagalbos, kairės rankos delnu uždengė jai burną ir nosį, o dešinės rankos delnu suspaudė jai kaklą, taip smurtaudamas prieš artimos aplinkos asmenį sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimų kaklo srityje, ausų srityse, poodinių kraujosruvų kairio dilbio srityje, kairėje blauzdoje.
V. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad išvažiavus į koncertą G. jo pavydėjo, jie apsistumdė. G. išbėgo, o jis išbėgau šios ieškoti. Buvo apsistumdymai, jis galėjo G. pastumti. Visko jis nepamenu, bet galėjo pastumdamas kliudyti auskarą. Kumščiu į skruostą jis nesudavė. Galėjo būti G. parvertęs, galėjo paliesti plaukus. Jis nepamena, kad būtų uždengęs G. burną. Sužalojimus galėjo padaryti stipriau paimdamas už rankos. Įvykio dieną jie buvo artimi draugai. Jis buvo pasipiršęs G. iki įvykio. Nebuvo, kad jie pastoviai gyventų kartu. Jis atvažiuodavau pas G., ši pas jį. Tą dieną G turėjo raktus nuo jo namų, tačiau pastoviai raktų ji neturėjo. Jis linkęs susitaikyti. Pripažįstu konfliktą, smurtą, sužalojimus. G. jam yra artimas žmogus.
Nukentėjusioji G. L. teisme parodė, kad koncerto metu tarp jos ir V. tvyrojo neigiama atmosfera. Grįžus į butą jie sukonfliktavo dėl nepagarbos vienas kitam, apsistumdė. V. ją pargriovė ant lovos, laikė rankomis. Ji pradėjo šaukti, jis užkimšo burną, tempė už plaukų, trenkė jai į galvos sritį. Trenkė atrodo kumščiu vieną kartą, stipriai. Jai sugebėjo išplėši auskarus, vieno auskaras tikrai sulūžo. Blauzdą susižalojo kai V. buvo ją apsižergęs. Jos kojos buvo ant žemės. Tuo metu jie buvo sužadėtiniai. Buvo, kad ji anksčiau gyveno pas V. S.. Jų finansai buvo atskiri. Automobiliu jai leido naudotis. Kompiuterį jai padovanojo. Du žiedus ji yra gavusi iš V. S.. Šiuo metu jie bando pamiršti nuoskaudas ir draugauja. V. S. piršosi antrą kartą. Ji nėra supykusi ant V., šis jos atsiprašė dėl įvykio, ji atleido. Neprieštarautų, jeigu šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Liudytoja E. Z. teisme parodė, kad jai dirbant į kebabinę atbėgo panelė, kuri prašė pagalbos. Ją Įsileido, nes jau buvo užsirakinę. Panelė paprašė iškviesti policiją. Ji iškvietė policiją ir nuėjo dirbti. Panelė labai verkė. Sužalojimų ji nematė, panelė buvo apsirengusi. Negali pasakyti, ar panelė buvo su auskarais. Atvyko pareigūnai. Po pareigūnų atvykimo atėjo kaltinamasis. Pamena, kad šis buvo su šlepetėmis. Nepasakys, ar asmenys buvo blaivūs.
Liudytoja M. M. teisme parodė, kad buvo žiemos metas. Buvo gautas iškvietimas, kad į kebabinę atbėgo panelė, kad buvo smurtauta prieš merginą. Atvykus rado panelę, kuri verkė, buvo išsigandusi. Panelė paaiškino, kad atvyko į koncertą, po koncerto išsinuomojo butą, grįžo kartu ar atskirai su vaikinu, įvyko konfliktas, vaikinas ją mušė ir ji pabėgo. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė, bet nuo auskarų išplėšimo buvo matyti paraudimai ant ausų. Po to jie nuėjo į butą, kur vaikinas pats parodė auskarus. Jiems nukentėjusioji pati nurodė, kad su vaikinu gyvena kartu.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad G. L. 2016 m. lapkričio 12 d. pranešė, jog 2016 m. lapkričio 12 d. apie 00.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnuomotame bute jos sugyventinis V. S. smurtavo prieš ją, t. y. smaugė, kelis kartus kumščiu bei delnu sudavė per veidą (t. 1, b. l. 3).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti 2016 m. lapkričio 12 d. apie 00.46 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 88 į „Jammi“ kebabinę atėjusi moteris prašo policijos pagalbos nes sugyventinis ją smaugė. Atvykus į įvykio vietą apie 00.46 val. į pareigūnus kreipėsi G. L., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis V. S. ją smaugė, trenkė į veido sritį delnu ir kumščiu, tampė už plaukų, uždengė burną ir nosį, iš ausų išrovė auskarus, tai įvyko (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad jį patį užpuolė G. L., smaugė (t. 1, b. l. 8-9).
Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2016 m. lapkričio 12 d.:
- 01.26 val. V.Subačiui nustatytas 0.91‰ girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 111);
- 03.03 val. G. L. nustatytas 0.21‰ girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 15).
Iš specialisto išvados matyti, kad G. L. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo srityje, ausų srityse, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 12 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu (t. 1, b. l. 23).
Iš bendrojo pagalbos centras pateiktas garso įrašas (t. 1, b. l. 31).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad E. Z. pranešė apie merginos užpuolimą, nurodydama, kad į kebabinę „Jammi“ atėjo mergina, kuri labai verkia, sakė, kad ją užpuolė, negali net prašnekėti, ji ją įleido į vidų, mergina sakė, kad viskas įvyko prieš dešimt minučių (t. 1, b. l. 32).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė pistoletą „Glock“ su 10 šovinių bei dėtuvę, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus AVPK OVS (t. 1, b. l. 49-53).
Iš specialisto išvados matyti, kad V. S. konstatuota odos nubrozdinimai krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ar bukabriauniu daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2016 m. lapkričio 11/12 dieną. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 58-59).
Iš asmens apžiūros ir kratos protokolo bei išrašo iš Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų registro ir medicininės apžiūros kortelės matyti, kad ant V. S. kūno pastebėti įdrėskimai kaklo ir krūtinės srityje (t. 1, b. l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad V. S. sukėlė fizinį skausmą G. L. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Įvertinus tarpusavyje atitinkančius bei įrodymų visumai neprieštaraujančius duomenis, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus, medicinos specialistų išvada, nukentėjusiosios pateiktas protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir ikiteisminio tyrimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes teismas nustatė ir patvirtina, kad V. S. konflikto su G. L. metu tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tampė ją už rankų, sudavė jai į galvos sritį, parvertė ant lovos, spaudė rankas ir laikė nukentėjusiąją, tempė nukentėjusiąją už plaukų, išplėšė auskarus, rankos delnu laikė uždengęs burną ir nosį, suspaudė ai kaklą. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad dėl; tokių kaltinamojo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Medicinos specialistai patvirtino, kad nukentėjusiajai dėl padarytų odos nubrozdinimų kaklo srityje ir ausų srityse, kraujosruvų kairio dilbio srityje ir kairėje blauzdoje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. S. neteisėtai veikai atskleisti bei jo kaltei pagrįsti.
Perdavus bylą teismui V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnis apibrėžia, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (1 dalis), o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (2 dalis).
V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką sugyventinės (bendrai gyvenančio neįregistravus santuokos asmens) atžvilgiu, t. y. šeimos nariui. Išnagrinėjus bylą teisme tokia aplinkybė liko neįrodyta, nes tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis pripažino, kad būdami artimi jie nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Kita vertus, kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažino, kad įvykio metu jie vienas kitam buvo sužadėtiniai, planavo kurti bendrą ateitį ir vienas kitam buvo artimi. Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. S. nusikalstamą veiką įvykdė ne sugyventinės, bet sužadėtinės atžvilgiu. Šios faktinės aplinkybės pagrindu teismas priverstas konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne šeimos nariui ar artimo giminaičio atžvilgiu, bet asmens, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais, atžvilgiu, t. y. artimoje aplinkoje. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai teismas kaltinime nurodytą sugyventinės sąvoką keičia į sužadėtinės statusą.
Remiantis byloje surinktais įrodymais, o būtent pačios nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad įvykio metu jai išplėšiant iš ausų buvo tikrai sulaužytas vienas auskaras, o dėl kito sulaužymo lieka abejonių. Dėl šios priežasties teismas visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai tikslina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nurodydamas, kad darydamas nusikaltimą V. S. nukentėjusiajai sulaužė jai į ausį įvertą auskarą.
V. S. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 122), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 123), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 124). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad V. S. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, ką įrodė susitaikydamas su nukentėjusiąja. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teisme bylos nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiosios G. L. prašymas dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims susitaikius (t. 2, b. l. 14-15).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl tokios veikos privaloma vykdyti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. Šios įstatymo nuostatos rodo, kad tokių bylų kategorijai nėra taikytinos vien privataus kaltinimo instituto teisės normos, dėl ko byla negali būti besąlygiškai nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Sprendžiant V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas (t. 2, b. l. 120), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir visus veikos požymius, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja G. L., kuri yra jo sužadėtinė, nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos nepareiškė, kaltininkui atleido ir sutiko, kad V. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, baustas administracine tvarka iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 116-117), jis su nukentėjusiąja planuoja bendrą ateitį, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, tiesa turi pareikštus įtarimus, dėl kurių vyksta tyrimas. V. S. yra išsituokęs, dirbantis asmuo, padarė reikalingas išvadas dėl įvykio. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad net ir įvertinus kaltininkui pareikštus įtarimus kitame ikiteisminiame tyrime, šiuo metu yra pagrindas manyti, jog V. S. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiosios valią mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.
Atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, intensyvumą, siekiant paveikti asmenį ateičiai ir įgyvendinant teisingumo principą, mato pagrindą skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ir įvertinus tai, kad jis nusikalto ne prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 12,86 eurų civilinį ieškinį dėl G. L. gydymo išlaidų (b. l. 38 - 44). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl V. S. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. S. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 72² str. V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
Priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12,86 EUR (dvylika eurų ir 86 eurocentus) turtinės žalos atlyginimą už gydymo išlaidas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus pistoletą „GLOCK 26“, Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvę ir 10 šovinių (2016-12-05 kvitas BBB Nr. OVS002188) grąžinti V. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.