- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- e1-2008-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19369-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- G. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. 2021 m. birželio 14 d. apie 19.16 val., terasoje prie namo, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 prom. girtumas), žodinio konflikto metu su sugyventine N. P. tyčia delnu sudavė jai 2 smūgius į pakaušį, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas N. P. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad su sugyventine N. P. gyvena kartu apie 15 m. nuomojamame bute – (duomenys neskelbtini). Veda bendrą ūkį, sutaria, konfliktai būna retai. Dėl įvykio paaiškino, jog buvo išėjęs, išgėrė 2 litrus alaus ir apie 16-17 val. grįžo namo ir apsvaigęs nuėjo miegoti. Po kiek laiko atsikėlęs terasoje rūkė. Su juo sėdėjo N. P., kuri paprašė pinigų, kuriuos jis atsisakė duoti. Taip tarp jų įsiplieskė konfliktas ir jis nesusivaldęs jam atrodo kairės rankos delnu (yra dešiniarankis ir joje laikė cigaretę) nestipriai sudavė jai į pakaušį. Jam atrodo, kad sudavė vieną kartą, tačiau neatmena galimybės, jog galėjo būti du smūgiai. Tokiais savo veiksmais norėjo nuraminti N. P. ir negalvojo, jog sukels jai fizinį skausmą. Pasielgė impulsyviai ir neapgalvotai, dėl ko nuoširdžiai gailisi (b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. P. parodė, kad gyvena su sugyventiniu (G. T.) ir augina bendrą nepilnametę dukrą. Kartu gyvena ir jos dukra iš pirmos santuokos. Teigiamai charakterizuoja savo sugyventinį. Jis, būdamas blaivus, rūpinasi šeimos gerove, yra dirbantis. Jis alkoholinius gėrimus vartoja, tačiau nedažnai, bet pavartojęs tampa agresyvus, konfliktinis. Alkoholiui priklausomybės neturi. Pažymi, jog G. T. anksčiau yra naudojęs smurtą jos atžvilgiu, buvo kviečiama policija, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, jiems su sugyventiniu susitaikius. Dėl 2021 m. birželio 14 d. įvykio pažymi, kad apie 17.00 val. sugyventinis sugrįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir nuėjo miegoti, konflikto nebuvo. Apie 19.00 val. jis prabudo ir sukėlė žodinį konfliktą, kuris vyko prie įėjimo į butą esančioje pavėsinėje – terasoje. Jai sėdint pavėsinėje prie stalo, sugyventinis priėjęs prie jos iš kairės du kartus rankos delnu sudavė jai per galvą (viršugalvį). Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Konfliktą matė vyresnioji dukra, kuri iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad parodymų neduos, įvykio nedetalizuos, kadangi buvo patyrusi stresą. Įvykio metu nukentėjo tik ji, patyrė fizinį smurtą. Greitoji pagalba nebuvo kviečiama. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 32-33). Papildomai apklausta papasakojo, jog po įvykio dėl jai suduotų smūgių į galvą į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Taip pat nesikreips į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, nes sužalojimai nepadaryti, skausmų nejaučia. Neprieštarauja, kad G. T. grįžtų gyventi į namus. Įvykio metu pati buvo išgėrusi (dvi 0,5 l sidro), galimai tai paaštrino konfliktą. Šiuo metu G. T. pretenzijų neturi (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad G. T. yra jos mamos sugyventinis. Dėl įvykio paaiškino, jog grįžusi namo matė, jog tiek mama, tiek G. T. buvo pavartoję alkoholio. Ji buvo namuose, o jie lauko terasoje. Apie 19.00 val. išgirdo, kad jie barasi. Išėjusi pamatė, kad jie abu šaukė vienas ant kito, emocionaliai mojavo rankomis vienas priešais kitą, ir vienu metu pastebėjo, kad G. T., stovėdamas prieš jos mamą, delnu sudavė jai kelis smūgius į pakaušį. Mama nuo smūgių nenukrito, sąmonės praradusi nebuvo. Iškvietė policiją. G. T. atsitraukė ir pradėjo ruoštis, nes suprato, kad bus išvežtas policijos. Greitosios pagalbos nekvietė. Ji įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų G. T. neturi. Jei konfliktuoja, tai tik su mama, prieš ją ir jos sesę smurto nėra naudojęs (b. 48-49).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. 19.19 val. gautas pranešimas, kad girtas vyras G. T. muša, stumdo (b. l. 4).
Iš 2021 m. birželio 14 d. 19.19 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 14 d. apie 19.16 val., (duomenys neskelbtini), terasoje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 prom. girtumas) G. T. smurtavo sugyventinės N. P. atžvilgiu, suduodamas vieną kartą į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 5, 6).
Iš 2021 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad N. P. paaiškino, kad jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), prie namų į terasą grįžo jos neblaivus sugyventinis G. T., kuris kėlė konfliktą, kurio metu jai trenkė į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Paaiškino, jog G. T. pretenzijų neturi. G. T. paaiškino, jog grįžo ir jokio smurto nenaudojo. Namuose buvusi dukra paaiškino, kad girdėjo mamos (N. P.) su patėviu (G. T.) žodinį konfliktą, tačiau ar buvo smurtaujama nematė (b. l. 16-19).
Iš 2021 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis vieno aukšto mūrinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pažymėta, kad gyvenamojo namo vidus neapžiūrėtas, kadangi pareiškėja nesutiko įleisti į namo vidų. Pridėtos nuotraukos (b. l. 23-24, 27-28).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 14 d. 20.49 val. G. T. nustatytas 1,08 prom. girtumo laipsnis (b. l. 53). Iš patikros sertifikato Nr. 1486081 matyti, kad alkotesterio sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine N. P. metu, tyčia delnu sudavė jai 2 smūgius į pakaušį, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas N. P. fizinį skausmą.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios N. P., liudytojos G. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro duomenimis; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytais duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. T. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei N. P. fizinį skausmą, todėl G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai N. P. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95). Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. T. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 89-91, 93).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. T. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. T. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 86-87), administracine tvarka baustas (b. l. 82-84), dirba pagal individualią veiklą (b. l. 78-81). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį nei vidutinį šios bausmės atlikimo terminą, t. y. G. T. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų) be gydytojo paskyrimo.
Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d., 72² str.).
Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
G. T. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.
G. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
G. T. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 14 d. 19.30 val. iki 2021 m. birželio 15 d. 13.44 val. (b. l. 59, 67). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra CD laikmena – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val.; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų) be gydytojo paskyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val.; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų) be gydytojo paskyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme G. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią G. T. turi įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti G. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 14 d. 19.30 val. iki 2021 m. birželio 15 d. 13.44 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Voką, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.