Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2282-345/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-2282-345/2012
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00483-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
J. D., A. D.
Ieškovas
V. D.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2282-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00483-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.6.; 63.; 75.7.; 116.1.; 116.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams J. D. ir A. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovui V. D. ir atsakovei J. D. dėl skolos pripažinimo asmenine,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jo naudai solidariai iš atsakovų J. D. ir A. D. priteisti 16500,00 Lt įsiskolinimą, 523,16 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos teisme iškėlimo datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas V. D. ieškinyje nurodė, kad jis paskolino atsakovei J. D. pagal 2010-05-26 raštelį - pakvitavimą 16500,00 Lt. Paskola buvo įforminta atsakovės J. D. ranka, parašyta rašteliu - pakvitavimu. Pagal šį raštelį - pakvitavimą atsakovė J. D. įsipareigojo iki 2011 m. balandžio 26 d. grąžinti jam nurodytą paskolą, tačiau iki šiol paskolos negrąžino. J. D. savo šeimai iš ieškovo V. D. pasiskolino 16500,00 Lt. Šiomis pasiskolintomis piniginėmis lėšomis pasinaudojo J. D. ir A. D. šeima. Dėl paskolos grąžinimo jis ne vieną kartą kreipėsi į skolininkę.

Atsakovas A. D. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad tarp V. D. ir J. D. 2010-05-26 rašteliu-pakvitavimu Nr. 1010 sudarytas 16500,00 Lt sandoris yra asmeninė J. D. skola, prašo priteisti iš ieškovo V. D. ir atsakovės J. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. priešieškinyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nesiskolino jokių pinigų ir nedavė sutuoktinei sutikimo tokiai paskolai. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2010-05-26 raštelio- pakvitavimo Nr. 1010, tačiau jis jokių pinigų pas V. D. nesiskolino ir raštelio nepasirašė. Atsakovas A. D. pažymėjo, kad skolos raštelio sudarymo metu su sutuoktine J. D. jau gyveno atskirai, todėl lėšos negalėjo būti panaudotos šeimos poreikiams ir jis nedavė sutikimo sutuoktinei sudarinėti sandorius. Ieškovas reikalauja priteisti 16500, 00 Lt skolą solidariai iš atsakovų, nors civilinės bylos Nr. 2-1523-844/2010 medžiaga patvirtina faktą, jog jis nuo 2009 metų pradžios su atsakove J. D. gyvena atskirai, vaikų išlaikymui moka 1500 Lt per mėnesį, apie sutuoktinės prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus nieko nežino.

Atsakovė J. D. atsiliepime į ieškovo V. D. ieškinį nurodė, kad su ieškovo V. D. pareikštu ieškinių nesutinka. Savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovas raštelį- pakvitavimą iš jos gavo apgaulingu būdu. Jokios paskolos ir pinigų iš ieškovo ji nėra gavusi. Nei ji, nei jos buvęs vyras kartu negyvena, ieškovo pinigais nesinaudojo. Dėl apgaulingai parašyto raštelio- pakvitavimo Visagino prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo V. D. ieškinį tenkino dalinai. Teismas konstatavo, kad atsakovės J. D. 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytas raštelis dėl 16500, 00 Lt atitinka rašytinės paskolos sutarties reikalavimus, kuria šalys susitarė, kad paskolos gavėja skolą grąžins iki 2011 m. balandžio 26 d. Teismas atsakovės paaiškinimus, kad ji paskolos sutartį pasirašė apgaulės būdu ir pinigų negavo vertino kaip vengimą vykdyti savo įsipareigojimus- grąžinti pinigus pagal paskolos sutartį. Nurodė, kad pagal CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.205 str. sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Šalys privalo sutartis vykdyti tinkamai, sutarties nevykdymu laikomas įvykdymo termino praleidimas.

Teismas konstatavo, kad atsakovė J. D. 2010 m. gegužės 26 d. sutarties nevykdė: sutartu paskolos grąžinimo terminu paskolos negrąžino.

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovo A. D. priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad, remiantis bendrosiomis prievolių nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. CK 3.109 str. 2 d. nustatyta, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija, sprendžiant, ar sandoris atitinka bendrus šeimos poreikius, ar yra būtinas būtent šeimos poreikiams tenkinti yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo įvairių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp V. D. ir J. D. pasirašyta paskolos sutartis- raštelis buvo surašytas verslo interesais. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog J. D. sudarytas sandoris panaudotas šeimos interesais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skola yra bendra solidari sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 5p., 2d., CK 6.6 str.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė J. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą V. D. atžvilgiu kaip neteisėtą ir pripažinti raštelį- pakvitavimą Nr. 1010 niekiniu dokumentu, pakeisti sprendimo dalį dėl A. D. priešieškinio, pripažinti A. D. priešieškinį kaip neteisėtą. Atsakovė nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į liudytojų parodymus, kurie paneigia ieškovo V. D. teiginius, jog sandoris įvyko gegužės mėnesio pabaigoje ir jo sudarymo metu liudytoja J. P. sėdėjo kitame kambaryje nei ieškovas V. D. ir atsakovė J. D.. Teismas nesigilino į raštelio pasirašymo aplinkybes. Atsakovė nurodė, kad ieškovas paprašė sandorio užtikrinimui parašyti raštelį- pakvitavimą, atsakovė ieškovu patikėjo, kadangi ieškovą ir atsakovę siejo draugiški santykiai. Pirmosios instancijos teismas paskubėjo priimti sprendimą, nesigilindamas į raštelio pasirašymo aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis jokių pinigų pas V. D. neėmė ir raštelio nepasirašė. Raštelio pasirašymo metu jis su atsakove J. D. gyveno atskirai, todėl pinigai negalėjo būti panaudoti šeimos poreikiam, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas, proceso metu nurodydamas, kad jam buvo žinoma apie tai, jog surašant raštelį J. D. nebegyveno su atsakovu A. D.. Teismas nustatė visas 2010-05-26 raštelio- pakvitavimo pasirašymo aplinkybes bei tinkamai jas įvertino, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais dėl skubėjimo priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės J. D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui tenkinti.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.

Pagal CK 6.870 str. paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda pinigus paskolos gavėjui pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Paskolos teisiniam santykiam tarp šalių atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo. Šiems santykiams konstatuoti yra būtinas sutarties dalyko - pinigų perdavimo faktas (CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). CPK 178 str. įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tokia šalių pareiga yra įvirtinta ir CPK 12 str.

Aiškinant sutartis, pirmiausia, turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia yra aiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jo teksto lingvistine analize, o tais atvejais, kai šalims aiškinant savo tikruosius ketinimus pagal sutartį ir nesant galimybės jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip geriausiai atitinkančiam šalių valią dėl priimtų įsipareigojimų turinio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-37/2012).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas V. D. savo ieškinio reikalavimus grindė 2010 m. gegužės 26 d. sudarytu rašteliu - pakvitavimu Nr. 1010, kuriame nurodyta, jog atsakovė J. D. pasiskolino iš ieškovo V. D. 16500 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2011 m. balandžio 26 d. Be žodžio “pasiskolinau”, jokių kitų įrašų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, raštelyje nėra nurodyta. Pinigų neperdavimo atsakovei J. D. faktą byloje liudijo J. P.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien žodžio “pasiskolino”, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame sutarties tekste, bet ne atskirai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar žodžiu „pasiskolinau“ expressis verbis užfiksuotas paskolos dalyko atsakovui patvirtinimas, esminę reikšmę turi raštelio - pakvitavimo pasirašymo aplinkybės, šalių tikroji valia. Pinigų perdavimo fakto nustatymui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto raštelio aiškinimo.

Atsakovė J. D., duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ieškovas įtikinėjo pasirašyti raštelį, grasino, parašius raštelį apgaulingu būdu ištraukė jį atsakovei iš rankų. Atsakovė nurodė, kad 16500,00 Lt pagal pasirašytą raštelį negavo, ieškovas pasakė, jog raštelis yra pokštas (b. l. 143, 145). Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis, ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovas turi įrodyti, kad paskolos sumą perdavė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010 m. gegužės 26 d. tarp ieškovo V. D. ir atsakovės J. D. pasirašytas raštelis dėl 16500, 00 Lt atitinka rašytinės paskolos sutarties reikalavimus t. y. nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, taip pripažindamas, jog ieškovas įrodė pinigų perdavimą atsakovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas spendimą nevisapusiškai įvertino bylos medžiagą ir dėl to klaidingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas ieškovas, nors ir nurodė, kad pinigus perdavė po 100 Lt kupiūromis, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), nenurodė pinigų perdavimo konkrečių aplinkybių, o pasirašytame raštelyje - pakvitavime nėra atskirai aptarto pinigų perdavimo fakto, todėl įvertinus raštelio - pakvitavimo turinį, šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas (paskolos davėjas) raštelyje - pakvitavime nurodytą sumą perdavė atsakovei, t.y. ieškovas byloje neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovei J. D.. Teisėjų kolegija daro išvada, jog byloje esant įrodymų bei šalių paaiškinimų prieštaringumui, yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog paskolos dalykas - pinigai atsakovei nebuvo perduoti ir, surašant ginčijamą skolos raštelį, paskolos sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiformavo.

Nustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, nebuvo įrodytas pinigų perdavimo faktas ir atmetus ieškovo V. D. ieškinį, atsakovo A. D. priešieškinys dėl skolos pripažinimo asmenine taip pat atmestinas, kadangi išnagrinėjus ieškinį nustatyta, kad šalių piniginės prievolės nėra, todėl klausimas dėl prievolės esmės - ar solidari, ar asmeninė- nenagrinėtinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui atmestinas – kad ieškinys yra neįrodytas (CPK 178 str.), jis atmestinas (CK 1.5 str., CPK 185 str.) - jo pagrįstumas nėra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, tarp šalių atitinkamai yra perskirstomos su vykusiu teisminiu procesu susijusios šalių ir valstybės patirtos išlaidos. Iš ieškovo priteistinos valstybės išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurie sudaro 42,94 Lt (CPK 96 str.), taip pat atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis - 144, 50 Lt (b.l. 191) (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. D. ieškinį atsakovams J. D. ir A. D. dėl 16500 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos teisme iškėlimo datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti.

Atsakovo A. D. priešieškinį ieškovui V. D. ir atsakovei J. D. dėl skolos pripažinimo asmenine atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. D. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144, 50 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo V. D. valstybei 42,94 Lt (keturiasdešimt du litus ir 94 ct) pašto išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėZita Smirnovienė