- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2-372-892/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03519-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- Č. D.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nemėžio komunalininkas“
- Advokatai
- Antanas Jonikaitis, Zigmundas Benetis
dalyvaujant ieškovei Č. D.
atsakovui V. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Č. D. ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. 2010-09-01 grįžusi namo ieškovė pastebėjo, kad jos butą užliejo vanduo iš virš jos esančio buto, apie tai informavo UAB „Nemėžio komunalininkas“ bei UAB „G&J Group” komisiją, kuri konstatavo, jog jos butas užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, už minėtos įmonės specialistų atliktą įvertinimą ieškovė sumokėjo 152,12 Lt. Nurodė, kad 2010-09-17 registruotu laišku išsiuntė atsakovui pretenziją su sąmata ir kvitu dėl remonto išlaidų, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Ieškovė teigė, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ komisija 2010-09-20 aktu užpylimo priežasties nenustatė, tačiau tą pačią dieną komisija sudarė kitą aktą, kuriame nurodė užpylimo priežastį – sienos ir lubos šlampa liūtiniam vandeniui patekus per ventiliacijos šachtą. Kadangi UAB „G&J Group” specialistai konstatavo, kad butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto bei sužinojusi, kad 2010-09-20 UAB “Nemėžio komunalininkas” aktai surašyti atsakovo prašymu, ieškovė kreipėsi į UAB “Nemėžio komunalininkas” nustatyti buto užpylimo priežastį ir pašalinti techninius gedimus, UAB “Nemėžio komunalininkas” surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad ieškovės butą užliejo atsakovas. Ieškovė nurodė, kad UAB “Impeksservis” padarytą žalą įvertino 898 Lt, už turto vertinimą ieškovė sumokėjo 366,63 Lt. 2011-10-16 ieškovės butas pakartotinai buvo užlietas, UAB “Nemėžio komunalininkai” konstatavo, kad užpylimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1385,63 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2-4).
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad 152,12 Lt yra išlaidos už pirminę sąmatą, kuri buvo siųsta atsakovui su pretenzija atlyginti žalą, remonto išlaidas paskaičiavus 2011 m. kainomis, buvo gauta didesnė suma (b.l.109-112).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad byloje nėra įrodyta, jog iš atsakovo į ieškovės butą įvyko vandens prasiskverbimas, komisija, rašydama 2010-09-01 išvadas neapžiūrėjo atsakovo buto, prasiskverbimo iš kito šaltinio, kurio priežiūra nepriklauso atsakovui, nurodė vėliau kreipęsis į komisiją, kad apžiūrėtų jo butą, nes tą pačią dieną jo buto sienos ir lubos irgi buvo užlietos vandeniu, ieškovės buto užliejimas, atsakovo manymu, įvyko dėl patekusio tarp plokščių vandens, galimai prasiskverbusio per namo konstrukcijas. Nurodė, kad apie tai informvo UAB “Nemėžio komunalininkas” darbuotojus, kurie nustatė, kad vanduo patenka į vidų per ventiliacijos šachtą, atsakovas savo lėšomis suremontavo ant stogo esančias vandens prasiskverbimo vietas į ventiliacijos šachtą. Teigė, jog UAB „G&J Group” specialistas nebuvo užėjęs į jo butą, todėl jo išvada dėl užliejimo priežasties neatitinka tikrovės, ieškovės pateiktoje UAB “Impeksservis” remonto sąnaudų dydžio įvertinimo ataskaitoje yra netikslumų ir neaiškumų. Nurodė, kad ieškovė atsisakė pasirašyti 2011-12-19 UAB “Nemėžio komunalininkas” apžiūros aktą siekiant nustatyti vandens patekimo priežastį į ieškovės butą, tuo tarpu atsakovas savo bute dalinai demontavo stovo apdailą, pilnai demontavo dušo kabiną, pažeidimų, dėl kurių iš atsakovo buto į ieškovės butą patektų vanduo, nerasta, be to, po papildomo sienos išardymo iš laiptinės pusės tarp 1-ojo ir 2-ojo aukšto UAB “Nemėžio komunalininkai” atstovai nustatė, kad nesandarus bendras stovas, kuris šlampa, nes jo sujungimas praleidžia vandenį, panaudojus bintą, cementą ir klijus, jie laikinai sustabdė vandens prasiskverbimą ir rekomendavo pakeisti bendrą stovą, kuriuo naudojasi butai Nr. 3, 6, 9, 12 (b.l. 25-27).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad rašytiniai įrodymai byloje yra prieštaringi, ieškovė iš karto po įvykio nesikreipė dėl jo priežasčių nustatymo, ieškinį pateikė tik praėjus 2 metams, kai jau yra sunku nustatyti užliejimo priežastis, todėl byloje esantys aktai nepatvirtina aplinkybės, jog užliejimas įvyko iš atsakovo buto, nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog užliejimas apskritai yra buvęs, ekspertizė atlikta paviršutiniškai. Teigė, kad sienos drėksta dėl bendro naudojimo stovo, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ėmėsi veiksmų nustatyti pažeidimus atsakovo bute, tačiau priežasčių nebuvo nustatyta, kaip galima priežastis įvardintas bendro naudojimo stovas, kuris eina per buto sienos kraštą, nurodė, kad namo stoge buvo skylė, kurią sutvarkius užpylimo nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikia skirtingas sąmatas su remonto vertėmis, manytina, kad ieškovė pati blogina patalpų būklę (b.l. 94-99). Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Nemenčinės komunalininkas“ specialistai neužėjo į atsakovo butą, atsakovas, sužinojęs apie neva įvykusį užpylimą iškvietė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ specialistus, kurie jokių užpylimo židinių atsakovo bute neužfiksavo, nepaisant to atsakovas demontavo dušo kabiną, vonios apdailą ir su komisija ją apžiūrėjo, komisija patvirtino, kad jokių pažeidimų, dėl kurių gali kilti užliejimas, nenustatyta, po bendro stovo apžiūros buvo surašytas aktas, kad jokių priežasčių atsakovo bute, dėl kurių gali būti užliejamas ieškovės butas, nenustatyta, ekspertizės išvada padaryta remiantis aukščiau aptartais aktais, ekspertizės aktas neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, nes specialių žinių reikalaujančios išvados padarytos ne atliekant konkrečius tyrimus, o vadovaujantis byloje esančiais dokumentais, ekspertas vienareikšmiškai neatsakė į klausimą dėl buto užliejimo priežasties, tik nurodė, kad ieškovės butas galėjo būti užlietas dėl netinkamai sumontuotų vamzdžių ir grindų izoliacijos atsakovo bute, ir dėl nekokybiškų (nesandarių) sujungimų atskirų dalių kanalizacijos bendro naudojimo stovo, ekspertas akte niekaip netyrė, kaip pasireiškė netinkamai sumontuotų kanalizacijos vamzdžių ir grindų hidroizoliacijos vonios kambaryje, kokie būtent elementai buvo sumontuoti pažeidžiant statybos darbams keliamus reikalavimus, neįvardino konkrečiai, kokia hidroizoliacija čia nurodoma. Teigė, kad ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB „G&J Group” pateikta lokaline sąmata, taip pat remonto sąnaudų dydžio ataskaita, kurioje bendra remonto išlaidų suma sudaro 897,17 Lt, įtraukdama į remonto sąmatą naujus darbus (grindų remontą) ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes tokie darbai nebuvo niekaip fiksuojami nei aktuose, nei pačios ieškovės prašymu UAB „G&J Group” sudarytoje lokalinėje sąmatoje, ieškovė žalos dydį įrodinėja ne realiai patirta žala, o buto einamojo remonto verte, žalos atlyginimas privalo tik kompensuoti nuostolius, tačiau dėl žalos atlyginimo ieškovė neturėtų pagerinti savo patalpų techninės būklės. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti dvi sumas remonto išlaidų sąmatų sudarymui, neaišku, kuria iš jų ieškovė grindžia žalos dydį. Teigė, kad neįrodytas priežastinis ryšys, atsakovo neteisėti veiksmai (b.l. 136-139).
Tretysis asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančio atsakovo neteisėtus veiksmus ar neteisėtą veikimą, atkreipė dėmesį į tai, kad visi UAB „Nemėžio komunalininkas“ darbuotojų ir UAB „G&J Group” aktai buvo surašyti apžiūrėjus tik ieškovės butą, nė vienos apžiūros metu atsakovo buto inžinieriniai tinklai, jų techninė būklė nebuvo vizualiai apžiūrėti ir patikrinti, vien tik drėgmės pėdsakų buvimo fakto nustatymas ieškovės bute neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo (b.l. 64-65).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškovė pastoviai kviečiasi apžiūrėti jos butą, tačiau to negalima padaryti dėl jos bute esančios apdailos, neišgriovus sienos, ieškovė atsisakė išdaužyti apdailą, tada buvo nutarta išdaužyti laiptinėje esančią sieną siekiant apžiūrėti stovą, tai atlikus bendrojo naudojimo stovo gedimo nebuvo rasta, todėl buvo tik profilaktiškai atlikti darbai, apžiūrėję atsakovo butą nebuvo nustatyta jokių pažeidimų (b.l. 112).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 str., 6.266 str.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., atsakovas yra viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 17-18, 121).
2012-09-01 UAB “Nemėžio komunalininkas” darbuotojų komisijos akte konstatuota, kad Č. D. butą užliejo V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), virtuvėje užlietas plotas sudaro 230*65=14950 cm² arba 1,495 m² (b.l.16). 2010-09-20 UAB “Nemėžio komunalininkas” aktu komisija, atlikusi patikrinimą pagal ieškovės nusiskundimą konstatavo, kad ieškovei priklausančio buto lubos 310*80 cm virtuvėje buvo užlietos, pakeltas parketas (100*100 cm) ir siena prie lubų 5*60 cm., vonioje užlietos lubos 25*25 cm, užliejimo priežastis nenustatyta (b.l. 13). 2010-09-20 UAB “Nemėžio komunalininkas” akte nurodyta, kad virtuvėje užlietos lubos 310*80 cm., pakeltas parketas (100*100 cm) ir siena prie lubų 5*60 cm., vonioje užlietos lubos 25*25 cm, komisija mano, kad virtuvės sienos ir lubos šlampa patekus liūtiniam lietui per ventiliacijos šachtą (b.l. 14). Byloje esančiame UAB “Nemėžio komunalininkas” akte komisija konstatuoja, jog 2011-10-16 užpiltas iš viršaus ieškovei priklausantis butas, užpilta virtuvėje lubų juosta 3*0.5 m. ir vonioje lubos 2 m* 0,5 m., 0,5 m.*0.5 m (b.l.19). UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2011-12-19 akte nurodyta, kad tyrimas vyksta dėl įvykio 2011-12-15 dėl to, kad užliejamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodoma prielaida dėl užliejimo priežasties (galimas atvejis, kad vonioje esanti vandens tiekimo stovas bus prakiuręs perdengime tarp pirmo ir antro aukšto, todėl dalis vandens teka pro vamzdį šalto vandens, o kita dalis šlapina lubas vonioje ir virtuvėje), buvo nutarta prakalti skylę lubose ties vandens stovu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindyse siekiant vizualiai pamatyti vandens stovų techninę būklę (b.l.40, 81). UAB „Nemėžio komunalininkas“ akte nurodyta, kad tikrinant ieškovės Č. D. skundą dėl buto užpylimo buto (duomenys neskelbtini), savininkas vonios – tualeto patalpoje atkalė ir išardė visus vandentiekio ir kanalizacijos priėjimus, pačioje vonioje pažeidimų, dėl kurių būtų užpylinėjamas Č. D. butas nerasta, iš laiptinės pusės atkalus sienoje skylę aptiktas statybos metu nekokybiškai (nesandariai) atliktas stovo dalių sujungimas, dėl ko prasiskverbia vanduo, binto, cemento ir klijų pagalba laikinai sustabdytas tekėjimas (b.l. 53). Į bylą yra pateiktas 2012-01-16 užsakymas, iš kurio matyti, kad atsakovo užsakymu buvo atliktas kanalizacijos stovo tarp 1 ir 2 aukštų vietinis remontas (b.l.69).
2010-09-13 UAB „G&J Group” darbų vadovo S. L. žalos įvertinimo akte nurodyta, kad užsakovo M. D. pageidavimu buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), virtuvės lubos, nustatyta, kad jos užlietos iš antrame namo aukšte esančio buto (b.l.7). Ieškovė sumokėjo UAB „G&J Group” 121 Lt už remonto darbų įvertinimą (b.l. 10-11). UAB „Impeksservis“ 2011-10-03 buto (duomenys neskelbtini), remonto dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), apdailos darbai vadovaujantis galiojančiomis darbų ir medžiagų rinkos kainomis sudaro 898 Lt (b.l. 22), ieškovė apmokėjo UAB „Impeksservis“ už turtui padarytos žalos įvertinimą 366,63 Lt (b.l. 20, 21).
Teismo posėdyje UAB „Nemėžio komunalininkas“ darbuotojas A. A. parodė, kad atvyko pas ieškovę 2010 m. tą pačią dieną, kai atėjo prašymas, tikslios užliejimo priežasties nenustatė (b.l. 125-128). Z. J. parodė, kad dirba UAB „Nemėžio komunalininkas“ nuo 2011 m., tų metų rudenį buvo iškviestas dėl buto užliejimo, apžiūrėjo ieškovės butą ir pamatė, kad užlieta 3-4 kv. ant lubų, prie virtuvės ir prie vonios sienos, apžiūrėję 6 butą, negalėjo nieko pasakyti, nes atsakovo bute viskas buvo apklijuota nuo bendrojo naudojimo stogo iki kriauklės plytelėmis, visi vamzdžiai buvo po plytelėmis (b.l. 125-128). Ieškovės dukra M. D. parodė, kad 2010-09-01 buvo didelis užpylimas, rugsėjo 1 d. buvo užlietos virtuvės lubos, ant grindų buvo vanduo, parketas išbrinko, greta virtuvės kambaryje sienos viršuje sušlapo, padarius remontą po 2-3 mėn. butas vėl buvo užpiltas, kaimynai atėję atsiprašė, sakė, kad viską sutvarkys, teigė, jog užpylimai būdavo po to, kad įsijungdavo skalbimo mašina pas kaimynus ir pasirodydavo lauke skalbiniai (b.l. 125-128). Liudytojas M. Š. parodė, kad dirba santechniku, aptarnauja namą, kuriame gyvena ieškovė ir atsakovas, atvyko 2010-09-01 pagal ieškovės iškvietimą, rado vandens lašiukus, buvo drėgnos lubos, siena, atsakovo buto tuo metu neapžiūrėjo, nes jo namie nerado, vėliau atvyko į atsakovo butą, apžiūrėjo vamzdžius, kurie buvo tvarkingi arba jau buvo tvarkingi, tikslios užliejimo priežasties negalėjo nustatyti, nes nėra ekspertu, tačiau manė, kad ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovo buto (b.l. 146-148).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-03 nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad 2010-09-01 butas, esantis (duomenys neskelbtini), galėjo būti užlietas dėl netinkamai sumontuotos kanalizacijos vamzdžių ir hidroizoliacijos vonios kambaryje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl nekokybiškų (nesandarių) sujungimų atskirų dalių kanalizacijos bendro naudojimo stovo, kuris yra 6 buto sanitarinio mazgo patalpoje, pirmosios priežasties procentinė išraiška – 80 procentų, antrosios – 20 procentų (ekspertizės akto 32-36 l.). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad užliejimo priežastis buvo nustatyta iš medžiagų pateiktų civilinėje byloje ir ekspertizės metu nustatytų aplinkybių (ekspertizės akto 20 l.). Pagrįsdamas padarytas išvadas tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kad, patekus liūties vandeniui per ventiliacijos šachtą drėgmė turėjo pateikti į 3 buto lubas ir sienas 3-6 ir 3-8 patalpų prie ventiliacijos šachtos, ekspertizės metu nustatyta, kad virtuvėje 3-6 lubose ir prie sienos tarp patalpų 3-6 ir 3-7 atsisluoksniavo dažai, lubų ir sienų tarp patalpų 3-6 ir 3-5 sandūroje matosi pelėsių pėdsakai (ekspertizės akto 21, 33 l.); jei būtų prakiuręs vonioje esantis bendro naudojimo stovas, šiuo atveju vanduo turėtų į sienas ir lubas prasiskverbti pastoviai, be to, drėgmė tokiu atveju turėjo patekti į ieškovei priklausančio buto lubas 3-6 ir 3-8 patalpų prie laiptinės sienos, tuo tarpu ekspertizės metu buvo nustatyta, kad virtuvėje 3-6 lubose prie sienos patalpų atsisluoksniavo dažai, lubų ir sienų tarp patalpų 3-6 ir 3-5 sandūroje matosi pelėsiai (ekspertizės akto 22, 34, 35 l.). Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog vandens tiekimo stovas yra vertikalus, jei būtų užpylimas vien dėl jo, vandens pasiskirstymas būtų kitoks, jis galėjo įtakoti drėgmę tualeto zonoje, tačiau nėra pagrįsta manyti, jog vanduo prieitų prie virtuvės zonos, ventiliacijos šachta turi didesnę įtaką ne luboms, o sienoms, atsakovo ventiliacijos šachta yra atskira nuo ieškovės ventiliacijos šachtos (b.l. 142-148).
Taigi, nors atsakovo atstovas ginčijo, kad byloje nėra įrodytas ieškovės buto užliejimo faktas, teismas laiko, kad minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, (b.l.13, 14, 16), ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, teismo ekspertizės aktas (b.l. 125-129, 142-149)-(CPK 185 str.). Atsakovas ir jo atstovas teigė, jog byloje nėra įrodyta, kad 2010-09-01 ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovo buto, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad 2010-09-01 butas, esantis (duomenys neskelbtini), galėjo būti užlietas dėl netinkamai sumontuotos kanalizacijos vamzdžių ir hidroizoliacijos vonios kambaryje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl nekokybiškų (nesandarių) sujungimų atskirų dalių kanalizacijos bendro naudojimo stovo, kuris yra 6 buto sanitarinio mazgo patalpoje, pirmosios priežasties procentinė išraiška – 80 procentų, antrosios – 20 procentų. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad remiantis byloje esančia rašytine medžiaga atsakė į pirmą ekspertizės klausimą, tai yra, jog ieškovės butas buvo užlietas, tuo tarpu kitos dvi išvados buvo padarytos remiantis ekspertine patirtimi bei vandens užliejimo vietomis. Atsakovas ir jo atstovas teigė, kad ieškovės butas galėjo būti užlietas dėl netvarkingo bendro naudojimo stovo ar vandens tekėjimo per ventiliacijos šachtą, tačiau pažymėtina, kad tiek rašytinėje išvadoje, tiek teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad užliejimo vien nuo bendro vandens tekėjimo stovo atveju turėtų būti kitoks vandens užliejimo zonų pasiskirstymas, vandens tekėjimas nuo bendro naudojimo stovo galėtų įtakoti drėgmę tualeto zonoje, patekti į ieškovei priklausančio buto lubas 3-6 ir 3-8 patalpų prie laiptinės sienos, tačiau nėra pagrįsta manyti, jog vanduo prieitų prie virtuvės zonos, kur buvo rasti atsisluoksniavę dažai, matėsi pelėsis (b.l. 142-149, ekspertizės akto l. 10), todėl buvo prieita prie išvados, jog ieškovės butas galėjo būti užlietas iš atsakovo buto, bei, kad užliejimo priežastis galėjo būti ir iš nekokybiškų (nesandarių) sujungimų atskirų dalių kanalizacijos bendro naudojimo stovo. Byloje yra aktai, patvirtinantys, jog buvo tvarkomas vandens bendro naudojimo stovas, tačiau įvertinęs ekspertizės akte nurodytus argumentus, eksperto paaiškinimus teismo posėdyje teismas, laiko, jog vien jie nepaneigia teismo ekspertizės aktu padarytos išvados, jog ieškovės butas galėjo būti užlietas iš atsakovo buto (CPK 185 str.). Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad ieškovės butas galėjo būti užpiltas dėl vandens tekėjimo per ventiliacijos kanalą. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad atsakovo ventiliacijos šachta yra atskira nuo ieškovės ventiliacijos šachtos ir vandens tekėjimas atsakovo bute per ventiliacijos šachtą nereiškia užliejimo ieškovės bute dėl tos pačios priežasties, todėl atsakovo tiek teismo posėdyje, tiek atsiliepime nurodyti paaiškinimai, kad tą pačią dieną ir jo butas buvo užlietas nepaneigia ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog 2010-09-01 dieną jos butas buvo užlietas iš atsakovo buto (CPK 178 str.). Teismas laiko, kad eksperto išvada yra išsami, neprieštaringa, eksperto paaiškinimai teismo posėdyje atitiko rašytinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo ja nesiremti. Teismo posėdyje ekspertas pripažino, kad atsižvelgiant į gana ilgą laiko tarpą po tiriamo įvykio, be to, įvertinus tai, kad tiek bendro naudojimo stovas, tiek atsakovui priklausančio buto vonioje esantys santechnikos įrenginiai buvo remontuoti, ekspertizės išvados darytinos kaip prielaidos, tačiau jų pagrįstumo tikimybė yra apie 80 procentų (b.l. 142-149), taigi, nėra maža.
Sutiktina su atsakovo argumentu, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aktai dėl ieškovei priklausančio buto užliejimo priežasties yra prieštaringi, tačiau kartu pažymėtina, kad anksčiausiame 2012-09-01 UAB „Nemenčinės komunalininkas“ akte buvo nurodyta užpylimo priežastis – vandens tekėjimas iš atsakovo buto (b.l. 16), tokia pati priežastis konstatuota 2010-09-13 UAB „G&J Group” žalos įvertinimo akte (b.l. 7). Aplinkybę, jog ieškovės butas 2012-09-01 buvo užlietas iš atsakovo buto tekėjusio vandens patvirtina ir liudytojo M. Š. parodymai, kad atvykęs į ieškovės butą 2010-09-01 matė vandens pėdsakus, drėgnas lubas ir sienas, vandens lašėjimą nuo lubų, atsakovo butas tuo metu nebuvo apžiūrėtas ir tik vėliau apžiūrėjus atsakovo butą buvo nustatyta, kad jo vamzdžiai yra tvarkingi. Teismo posėdyje liudytoja M. D. parodė, kad 2010-09-01 ir vėliau ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovo buto. Liudytoja M. D. yra ieškovės dukra, taigi, gali būti suinteresuota teikti palankius ieškovei parodymus, tačiau įvertinus jos parodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste matyti, kad jie neprieštarauja kitiems byloje esančius įrodymams (liudytojo M. Š. parodymams, ekspertizės akte padarytoms išvadoms, eksperto paaiškinimams teismo posėdyje, 2012-09-01 UAB „Nemenčinės komunalininkas“ akte nurodytai užpylimo priežasčiai), todėl vien ta aplinkybė, jog M. D. yra ieškovės dukra, nesudaro pagrindo jos parodymais nesiremti (CK 1.5 str.). Liudytojo A. A. parodymai nėra tikslūs, neaiškūs, minėtas liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė 2010-09-01 akte, kur nurodyta, jog užpylimas įvyko iš atsakovo buto, todėl teismas jais nesiremia. Liudytojas Z. J. neparodė jokių aplinkybių dėl ieškovės buto užliejimo priežasties 2010-09-01, nes minėtu laiku nedirbo UAB „Nemėžio komunalininkas“, todėl jo parodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog 2010-09-01 ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str.). Byloje esančių įrodymų visuma taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra netinkamo jo bute esančių santechnikos prietaisų ir įrenginių priežiūros bei jų eksploatacijos užtikrinimo buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas, dalis padarytos turtinės žalos yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais (CPK 185 str., CK 6.249 str., 6. 266 str.).
Ieškovė teigė, kad patirtą žalą sudaro 121 Lt už UAB „G&J Group” specialisto darbų sąmatą ir įvertinimą, užpylimu padaryta žala – 898 Lt, kuria grindžia UAB „Impeksservis“ remonto dydžio įvertinimo ataskaita bei 366,63 Lt, sumokėtų už UAB „UAB „Impeksservis“ ataskaitos padarymą (b.l. 2-4). Remiantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p. be tiesioginių nuostolių į nuostolius gali būti įskaitomos protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė patirtų nuostolių dydį grindžia būtent UAB „Impeksservis“ remonto dydžio ataskaita, todėl vien aplinkybė, jog ieškovė sumokėjo 121 Lt UAB „G&J Group” už darbų sąmatą nesudaro pagrindo priteisti ieškovei dvi sumas išlaidų, susijusių su skirtingų subjektų atliktu žalos įvertinimu, nes tai neatitikų protingumo ir teisingumo principo (CK 1.5 str.). Dėl nurodyto, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 121 Lt išlaidų už UAB „G&J Group” specialisto darbų sąmatą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip jau paminėta aukščiau, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas, ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008 ir kt.). Remiantis CK 6.249 str. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo metu ar ieškinio pareiškimo dieną. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateikta UAB „Impeksservis“ remonto dydžio įvertinimo ataskaita, teigdamas, joje nurodyta per didelė remonto išlaidų suma, tačiau įrodymų, jog sąmatoje nurodyti darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis, nepateikė (CPK 178 str.). Kaip matyti iš UAB „Impeksservis“ remonto dydžio įvertinimo ataskaitos, joje nurodyti kiti darbai nei pirminėje UAB „G&J Group” sąmatoje, įtraukti ne tik lubų remonto darbai, bet ir sienų bei grindų remonto darbai, tačiau minėti iekovės buto apgadinimai buvo konstatuoti į bylą pateiktuose 2010-09-20 UAB “Nemėžio komunalininkas” aktuose (b.l.13,14), apie juos teismo posėdyje parodė liudytoju apklaustas M. Š., M. D., todėl nėra pagrindo laikyti, kad minėti ieškovės turto apgadinimai nėra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad turto vertinimo ataskaitoje yra daug netikslumų (b.l. 25-27), tačiau 2012-02-01 rašte UAB „Impeksservis“ nurodė, kad ataskaitoje padarytos techninės klaidos neturėjo jokios įtakos nustatytų buto atskirų elementų remonto vertės įvertinimo galutiniam įvertinimui (b.l.54). Teismo posėdyje apklausta ekspertas nurodė, kad remonto kaina yra apie 500 Lt, tačiau tokie eksperto paaiškinimai yra bendro pobūdžio, jam nebuvo pavesta įvertinti turto sugadinimo atstatymo darbų kainos, todėl minėta minėti paaiškinimai taip pat nevertintini kaip nuginčijantys ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Vis dėlto, kaip jau paminėta aukščiau, teismo ekspertizės aktu konstatuotos dvi ieškovės buto užliejimo priežastys. Taigi, ekspertizės aktu konstatavus, jog atsakovo netinkamai sumontuotų kanalizacijos vamzdžių ir hidroizoliacijos vonios kambaryje kaip ieškovės buto užliejimo priežasties procentinė išraiška yra 80 procentų, ieškovės prašomų priteisti remonto išlaidų suma bei išlaidos už UAB „Impeksservis“ remonto dydžio įvertinimo ataskaitos sudarymą atitinkamai mažintinos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 718,17 Lt remonto išlaidų atlyginimo bei 293,30 Lt sumokėtų už ataskaitos padarymą, nes ne visa UAB „Impeksservis“ remonto dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodyta remonto išlaidų suma bei išlaidos minėtai sąmatai sudaryti laikytinos esančios priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais (CK 1.5 str., 6.247 str., CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1011,47 Lt žalos atlyginimo (CK 6.245 str., 6.266 str., CPK 178 str.).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 34,80 Lt žyminio mokesčio (b.l.1), 1816,40 Lt už ekspertizės atlikimą (b.l.86-87, 132-133), tai yra viso 1851,20 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies (73 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina 1351,38 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 2916,40 Lt (b.l. 122), pašto išlaidos – 27,12 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteistina 2128,97 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.), 25,40 Lt žyminio mokesčio (73 procentai žyminio mokesčio dalies, nuo kurio ieškovė buvo atleista) bei 19,79 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Č. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1011,47 Lt (vieną tūkstantį vienuolika Lt, 47 ct) žalos atlyginimo, 1351,38 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną Lt, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2128,97 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis Lt, 97 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 45,19 Lt (keturiasdeišmt penkis Lt, 19 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.