Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Graveltra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. įmonės ieškinį atsakovei UAB „Graveltra“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2017-01-05 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai: iš atsakovės UAB „Graveltra“ ieškovei V. P. įmonei priteistas 8 594,51 Eur įsiskolinimas, 8,75 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 690,00 Eur bylinėjimo išlaidos.2017-01-30 teisėjo rezoliucija priimtas atsakovės UAB „Graveltra“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jame ji prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-05 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nedalyvavo teismo posėdyje, nes nėra EPP vartotoja, nėra pateikusi sutikimo, negavo ieškinio kopijos ir priedų, procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 130 straipsnį jai nebuvo aktualus ir netikrino specialaus teismo internetinio tinklapio. Mano, jog atsiliepimas ar pranešimas pagal CPK 117-132 straipsnius jai nebuvo įteiktas. Taip pat nurodė, kad nepripažįsta dviejų sąskaitų: 2012-08-15 Nr. AA 0142739, 294,37 Eur sumai ir 2012-08-31 Nr. AA 0142740, 1398,61 Eur sumai. Šioms sąskaitoms nėra darbų atlikimo aktų, pačios sąskaitos išrašytos savininko V. P. ir gautos bei pasirašytos to paties V. P., kaip UAB „Graveltra“ direktoriaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-02-15 nutartimi atsakovės pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnį atsakovė privalėjo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti ieškinyje nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017-01-30 VĮ Registrų centro išraše nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė UAB „Graveltra“ yra juridinis asmuo, žinojo apie šią bylą, po teismo įsakymo buvo pateikusi prieštaravimus, tai, kad dokumentai juridiniam asmeniui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka, teismas pripažino, jog turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.Atsakovė, siekdama sprendimo už akių panaikinimo, turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Šiuo atveju atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos 2017-01-05 sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovė remiasi tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Atsakovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, taigi neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procesą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio pareiškimą, nes teismas įsakymą panaikino ir pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą bendrąja tvarka, tačiau nebuvo jokių garantijų, kad ieškovas taip ir padarys. Be to, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo nebuvo gautas.Gavusi teismo sprendimą už akių, atsakovė įvertino teismui pateiktų įrodymų teisėtumą ir privalėjo teismo prašyti peržiūrėti sprendimą už akių, nes pateikti formalūs įrodymai neatitiko tikrovės ir bylą reikėjo nagrinėti iš esmės.Neatnaujinus bylos nagrinėjimo, iš atsakovės yra atimta teisė teikti priešieškinį.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodo, jog atsakovė nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nepateikė argumentų dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nepateikė naujų įrodymų, kurių įvertinimas turėtų įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Kadangi atsakovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, vadinasi, neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose numatyti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai.Atsakovės teiginys, jog netenkinus jos pareiškimo ji praras teisę pareikšti priešieškinį, negali būti įvertintas kaip jos teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kurios tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2017-01-05 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai: iš atsakovės UAB „Graveltra“ ieškovei V. P. įmonei priteistas 8 594,51 Eur įsiskolinimas, 8,75 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 690,00 Eur bylinėjimo išlaidos. Atsakovė UAB „Graveltra“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jame ji prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-05 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nedalyvavo teismo posėdyje, nes nėra EPP vartotoja, nėra pateikusi sutikimo, negavo ieškinio kopijos ir priedų, procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 130 straipsnį jai nebuvo aktualus ir netikrino specialaus teismo internetinio tinklapio. Mano, jog atsiliepimas ar pranešimas pagal CPK 117-132 straipsnius jai nebuvo įteiktas. Taip pat nurodė, kad nepripažįsta dviejų sąskaitų: 2012-08-15 Nr. AA 0142739, 294,37 Eur sumai ir 2012-08-31 Nr. AA 0142740, 1398,61 Eur sumai. Šioms sąskaitoms nėra darbų atlikimo aktų, pačios sąskaitos išrašytos savininko V. P. ir gautos bei pasirašytos to paties V. P., kaip UAB „Graveltra“ direktoriaus. Pirmosios instancijos teismo netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą, priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai.Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė įrodinėja abi aplinkybes, pasak jos, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Visų pirma, atsakovė nurodo, jog jai nebuvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šios atsakovės nurodomos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Iš byloje esančios medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), ir 2017-01-30 VĮ Registrų centro išraše nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, žinojo apie šią bylą, po teismo įsakymo priėmimo buvo pateikusi prieštaravimus, tai, kad dokumentai juridiniam asmeniui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka, teismas pagrįstai pripažino, jog dokumentai atsakovei įteikti tinkamai ir teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovė kontraargumentuodama tokiai teismo išvadai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du procesus: procesą dėl teismo įsakymo išdavimo ir procesą pagal ieškovės pateiktą ieškinį; pasak jos, panaikinus teismo įsakymą ieškovė turi teisę, o ne pareigą pateikti ieškinį ir nėra jokios garantijos, kad ji tai padarys. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovė argumentą kaip nepagrįstą: teismui konstatavus, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, tai, jog atsakovė žinojo apie teismo įsakymo pagrindu jau pradėtą procesą, tėra papildomas argumentas, pagrindžiantis teismo teisę priimti sprendimą už akių. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė kaip savo buveinės adresą nurodė (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir ieškovės pateiktame ieškinyje, juo taip pat buvo išsiųstas ir teismo sprendimas už akių, kurį atsakovė pripažįsta gavusi. Taigi pačios atsakovės neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, sąlygojo tai, jog byloje buvo priimtas sprendimas už akių.Atsakovė, kaip argumentus dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo, nurodo tai, jog nepripažįsta dviejų sąskaitų faktūrų: 2012-08-15 Nr. AA 0142739, 294,37 Eur sumai ir 2012-08-31 Nr. AA 0142740, 1398,61 Eur sumai. Šioms sąskaitoms, pasak atsakovės, nėra darbų atlikimo aktų, pačios sąskaitos išrašytos savininko V. P. ir gautos bei pasirašytos to paties V. P., kaip UAB „Graveltra“ direktoriaus. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovės argumentų, nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Vien atsakovės deklaratyvus teiginys, jog ji nepripažįsta dviejų sąskaitų – faktūrų, atsakovei nepateikus jokių šių sąskaitų neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti ieškovei įsiskolinimą šių sąskaitų- faktūrų pagrindu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė atsakovei išrašė iš viso 10 sąskaitų – faktūrų, iš ieškinyje pateiktos sąskaitų apmokėjimo lentelės matyti, jog vieną iš sąskaitų – faktūrų, kurios atsakovė teigia nepripažįstanti (2012-08-31 sąskaita Nr. AA 0142740), ji visiškai apmokėjo. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir atsakovės teiginys, jog neva sąskaitų nepagrįstumą rodo tai, kad sąskaitos išrašytos savininko V. P. ir gautos bei pasirašytos to paties V. P., kaip UAB „Graveltra“ direktoriaus. Visų pirma, visos 10 sąskaitų, kurios pateiktos byloje ir dalies kurių atsakovė net neginčija, pasirašytos ta pačia tvarka ir tų pačių asmenų. Be to, V. P., kaip V. P. įmonės savininkas, ir V. P., kaip UAB „Graveltra“ direktorius, yra skirtingi asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė visiškai jokių reikšmingų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsakovei neįrodžius CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų sprendimo už akių panaikinimo pagrindų, pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Dėl atsakovės argumento, jog ji neteko galimybės pateikti priešieškinio, pasisakytina, jog šalys privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovė turėjo galimybę visus argumentus, paneigiančius ieškovės reikalavimų pagrįstumą, pateikti teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau to nepadarė. Todėl vien jos deklaratyvus pareiškimas, jog ketino pateikti priešieškinį, nesudaro pagrindo naikinti teisingo ir teisėto sprendimo už akių.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.