Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Frimus“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl 2009-08-27 nutarimo Nr. 3K09/145 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

UAB “Frimus” (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti VTAKT 2009-08-27 nutarimą Nr. 3K09/145 ir administracinę bylą nutraukti.

Remiasi Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 straipsnio 15 dalies nuostatomis ir aiškina, kad įstatyme pateikta švietimo įstaigos sąvoka nėra išsami ir aiški. Plečiamai aiškinant šią sąvoką, švietimo įstaiga galėtų būti laikomos bet kokios švietimo įstaigai priklausančios patalpos ar pastatai, nepriklausomai nuo to, ar jose vykdomas švietimas ir ugdymas, ar ne. Siaurinamai aiškinant švietimo įstaigos sąvoką, švietimo įstaiga turėtų būti laikomos tik tos švietimo įstaigai priklausančios patalpos ir pastatai, kurios tiesiogiai ir betarpiškai susijusios su švietimo ir ugdymo procesu. Mano, kad turi būti taikomas būtent siaurinamasis aiškinimas. Todėl teigia, kad pareiškėjo nuomojamos patalpos, kuriose yra įsikūrusi „Niujorkas“ parduotuvė, yra nelaikomos švietimo įstaiga, todėl nėra objektyvaus pagrindo drausti tabako gaminių prekybą toje patalpoje. Tarnyba netinkamai aiškino švietimo įstaigos sąvoką, nevertino visų esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą.

Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad parduotuvė „Niujorkas“ yra įsikūrusi negyvenamosiose patalpose, kurias pareiškėjas 2005-08-30 Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi iš Vilniaus universiteto. Sutartyje nuomotojas atsakingai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad nuomojamos patalpos yra skirtos ne švietimo, sveikatos ar kito ugdymo veiklai vykdyti, o visuomeniniam maitinimui ir maisto produktų prekybai. Paaiškina, kad pastatas (duomenys neskelbtini) faktiškai yra padalintas į tris atskiras dalis: parduotuvę, sporto salę ir kavinę, kurių kiekviena turi atskirą įėjimą.

Nors pastato plane pavaizduota, kad visas tris dalis jungia techninės patalpos, pastarosios yra griežtai atidalintos pagal nuomos sutartį ir nenaudojamos kaip praėjimas, patenkant iš vienos dalies į kitą. Priimant nutarimą, nesilaikyta turinio viršenybės prieš forma taisyklės, todėl atsakovas neįvertino aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta pagrindinė tikslinė pastato naudojimo paskirtis (mokslo) negali būti pagrindu teiginiui, kad pastatas yra mokslo įstaiga.

Pareiškėjas daro išvadą, kad draudimas prekiauti tabako gaminiais aukštųjų mokyklų patalpose prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Toks draudimas reiškia, kad negalimas ir gaminių įsigijimas, nors aukštųjų mokyklų studentai yra pilnamečiai ir pajėgūs įvertinti savo veiksmų pasekmes. Mano, kad toks draudimas diskriminuoja studijuojančius asmenis. Tabako gaminiai nėra išimti iš civilinės apyvartos, todėl neaišku, kodėl tam tikra visuomenės dalis diskriminuojama. Mano, kad būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto konstitucingumo.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pareiškėjas dėl bylos nagrinėjimo 2010-02-22 13.00 val. neteikė jokių prašymų. Nesant kliūčių bylai nagrinėti, nuspręsta bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

Negyvenamųjų patalpų nuomos 2005-08-30 sutartyje 1 punkte numatyta, kad nuomojamos patalpos skirtos visuomeniniam maitinimui ir maisto produktų prekybai. Tabako gaminių pardavimo veikla nepatenka į nuomos sutartimi apibrėžtą veiklą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas paaiškina, kad tiek plačiąją, tiek siaurąja prasme aiškinant sąvoką „švietimo įstaigos“, pareiškėjas vykdo tabako gaminių pardavimo veiklą švietimo įstaigoje. Dėl to pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn už Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Pareiškėjui paskirta minimali įstatyme numatyta bauda. Nurodo, kad pareiškėjas pažeidimą padaro jau ne pirmą kartą per metus (2009-02-26 VTAKT nutarimas Nr. 3K09/44).

Tarnybos nuomone, netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą. Remiasi Įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi ir paaiškina, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kuriems taikomas ypatingas valstybinis teisinis reguliavimas. Remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos keliamais uždaviniais visuomenės sveikatos srityje. Paaiškina, kad ypatingai siekiama apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo vartoti tabako gaminius. Dėl to mano, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nėra diskriminacinė. Paaiškina, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimo masto Konstitucija neapibrėžia. Mano, kad tai įstatymo leidėjo prerogatyva.

Paaiškina, kad priimdama skundžiamą nutarimą Tarnyba teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, objektyvumo principais, skirta bauda individualizuota, todėl panaikinti nutarimą nėra pagrindo. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo parduotuvėje „Niujorkas“, įsikūrusioje iš Vilniaus universiteto išsinuomotose negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centre, 2009-07-30 ir 2009-07-31 buvo prekiaujama tabako gaminiais, ginčo nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai: 2009-08-05 operatyvaus patikrinimo protokolas Nr. 84, kasos kvitai, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 46-55).

Byloje ginčas kilęs tik dėl pareiškėjo nuomojamų patalpų, kuriose yra įsikūrusi pareiškėjo parduotuvė, priskyrimo švietimo įstaigos patalpoms, kuriose draudžiama prekyba tabako gaminiais.

Tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 4 punkte yra nurodoma, kad draudžiama prekiauti tabako gaminiais farmacijos įmonėse, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.).

Įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio Įstatyme vartojamas sąvokas, 15 dalyje paaiškinama, kad švietimo įstaigos – tai ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, vaikų papildomo ugdymo įstaigos: meno, sporto, kalbų, technikos, kitokio profilio mokyklos, taip pat vaikų vasaros stovyklos.

Pareiškėja pagal su Vilniaus universitetu 2005-08-30 ir 2009-06-30 sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 9–13, 54–55) išsinuomojo 353,72 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio žymėjimas plane – 1C2p. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomojamos patalpos yra skirtos visuomeniniam maitinimui ir maisto produktų prekybai (b. l. 9). Sutarties pakeitimo 1 punkte nurodyta, kad veiklos paskirtis – visuomeninis maitinimas ir maisto produktų prekyba (b. l. 12). Tabako gaminių pardavimo veikla nenumatyta.

Nepaisant nuomos sutartyje nurodytos patalpų paskirties, atsižvelgtina į tai, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000-12-20 pažymėjime (b. l. 56), nustatyta, kad pareiškėjos nuomojamo pastato paskirtis/pavadinimas – kultūros, mokslo/Mokslo įstaiga. Pastatą patikėjimo teise valdo Vilniaus universitetas. Taip pat nurodyta ir 2000-12-29 registro išraše (b. l. 57).

Lietuvos Respublikos 2002-04-23 įstatymu Nr. IX-860 patvirtinto Vilniaus universiteto Statuto 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Vilniaus universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla. Universitetas turi juridinio asmens teises, yra ne pelno įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą statusą (b. l. 62-73).

Pastate, kuriame pareiškėjas nuomojasi patalpas, yra įsikūręs Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centras (b. l. 74-78). Remiantis Vilniaus universiteto Senato komisijoje 2008-04-24 patvirtintų Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro Nuostatų 1.1 punktu, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras yra Vilniaus universiteto akademinis kamieninis padalinys, vykdantis universiteto sveikos gyvensenos, kūno kultūros ir sporto veiklos įgyvendinimą, atliekantis studentų bei darbuotojų kūno kultūros ir sporto veiklos organizavimo, valdymo ir atstovavimo funkcijas (1.1.1 punktas); kelių mokslo sričių ar krypčių sandūroje esančius mokslinius tyrimus (1.1.2 punktas); galintis vykdyti nuosekliųjų ir nenuosekliųjų tarpdalykinių studijų programas arba jų dalis (1.1.3 punktas). Tai patvirtina, kad šiose patalpose yra vykdoma studentų ugdymo (sveikatinimo ir sporto) veikla. Tarnyboje 2009-02-26 vykusiame bylos nagrinėjime pareiškėjo atstovas K. G. paaiškinęs, kad Sveikatos ir sporto centro patalpose yra sporto katedra, vyksta paskaitos (b. l. 82).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėja nuomojasi patalpas iš Vilniaus universiteto, patalpų paskirtis – kultūros, mokslo, pastate yra įsikūręs Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centras) ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjai priklausanti parduotuvė „Niujorkas“ veikia švietimo įstaigos teritorijoje, todėl prekyba tabako gaminiais ten yra draudžiama. Tokia išvada daroma ir vadovaujantis loginiu aiškinimu, nes draudimu švietimo įstaigose (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme) prekiauti tabako gaminiais, siekiama valstybės užsibrėžtų tikslų mažinti jaunimo prieinamumą prie tabako gaminių įsigijimo, skatinimo tokius gaminius įsigyti ir pan.

Pareiškėja skundą grindžia ir galimu Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (Įstatymo 15 straipsnis neturi dalių) prieštaravimu Konstitucijos 29 straipsniui. Mano, kad dėl pastarųjų normų konstitucingumo tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors toks skundo reikalavimas ir nebuvo pareikštas.

Kreipimosi į Konstitucinį Teismą prielaida yra tik teisiškai pagrįsta abejonė byloje taikomos Įstatymo konkrečios normos konstitucingumu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Dėl Įstatymo tikslų Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs savo nutarimuose. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad „tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių. Dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui“. Tokios nuostatos pakartotos ir Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarime. Teismui nekyla abejonių byloje taikomų Įstatymo nuostatų konstitucingumu, atitinkamai dėl to nėra pagrindo kreiptis ir į Konstitucinį Teismą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Bauda tinkamai individualizuota – pareiškėjui paskirta Įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje numatyta minimali bauda. Pareiškėjas per metus pakartotinai pažeidė draudimą švietimo įstaigoje prekiauti tabako gaminiais, Tarnybos 2009-02-26 nutarimu Nr. 3K09/44 pareiškėjai už tokio pobūdžio pažeidimą jau buvo taikytos ekonominės sankcijos (b. l. 80-81). Pareiškėjo atstovas nagrinėjant bylą Tarnyboje 2009-08-27 paaiškino, kad praleido terminą skundui dėl VTAKT 2009-02-26 nutarimo į teismą paduoti (b. l. 86), dėl to 2009-02-26 nutarimas yra įsiteisėjęs. Todėl naikinti skundamą nutarimą ar keisti jį pagrindo nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia

pareiškėjos UAB „Frimus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.