Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos V. K. atsakomybei be užstato nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotas automobilis „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo už tai, kad 2018 m. gegužės 12 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės (nustatyta 2,35 promilės) alkoholio.Marijampolės apylinkės teismas, atleisdamas J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė išvadą, kad aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuota, nenustatyta, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos taikytinos. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo J. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. nekonfiskuoti automobilio „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat prašo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad J. K. asmenybės charakteristika teigiama, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – skyrė siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui.Pasak nuteistojo, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme. Remiantis BK 72 straipsniu teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pats teismas pripažino, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turėjo būti vertinamas proporcingumo aspektu. Šiuo atveju yra paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, nuteistasis patirs tiek turtinio pobūdžio, tiek naudojimosi specialia teise suvaržymus. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo teigti, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis specialia teise) neužtikrins pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.Skunde nurodoma, kad konfiskuodamas automobilį teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam dėl sveikatos būklės būtina nuolat vykti pas gydytojus kituose miestuose. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad automobiliu naudojasi jo bendrasavininkė – sutuoktinė V. K., kurios indėlis asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant automobilį buvo didesnis. Nekonfiskuoti automobilio prašė ir prokuroras, tačiau į kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją teismas taip pat neatsižvelgė.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime prašoma J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: prašymą nekonfiskuoti transporto priemonės tenkinti pilnai ir šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti; prašymą uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos tenkinti iš dalies, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įskaitant laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 1 d.Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymu. Taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo pradžios. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde.Nuteistasis nesutinka su BK 72 straipsnio taikymu, mano, kad konfiskavus automobilį buvo pažeistas proporcingumo principas ir jis buvo nubaustas per griežtai. Aukštesnysis teismas, dar kartą patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas nusikalstamos veikos padarymo priemonę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67, 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Iš BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijos akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės nėra įmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas.Skunde teisingai nurodoma, kad bylose, kuriose priimamas sprendimas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurią cituoja ir pats apeliantas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Tačiau šiuo konkrečiu atveju, priešingai negu tvirtina J. K., byloje nėra aplinkybių, kurioms esant būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – neįvertino jos suderinamumo su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ar nesilaikė proporcingumo principo reikalavimų.J. K. padarytas nusikaltimas – vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, taip pat atsižvelgė į J. K. nustatytą neblaivumą – alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 2,35 promilės etilo alkoholio). Nors dėl J. K. nusikalstamų veiksmų reali žala asmenims ar turtui padaryta nebuvo, ši aplinkybė padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis ir nėra aplinkybė, pagal kurią šios nusikalstamos veikos pavojingumas būtų diferencijuojamas. J. K. anksčiau neteistas, tačiau vieną kartą baustas administracine tvarka. Nuobauda paskirta 2018 m. balandžio 25 d. už nustatyto greičio viršijimą ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo. J. K. yra vedęs, ilgą laiką dirbo. Dėl nusikaltimo prisipažino, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Šios aplinkybės lemia iš esmės teigiamą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens charakteristiką, tačiau jos nelaikytinos pagrindu nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Teigiama J. K. asmenybės charakteristika buvo įvertinta paskiriant jam mažesnės, negu vidurkis, trukmės baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatant mažesnį, negu vidurkis, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį. Pažymima, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis realiai jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepatiria, t. y. jam už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nėra paskiriama, jis neturi teistumo. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė kolegija neturi pagrindo. Skunde akcentuojama aplinkybė dėl J. K. poreikio dažnai vykti pas gydytojus, tačiau šios aplinkybės kolegija nelaiko pakankamu pagrindu netaikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybės, susijusios su sveikatos būkle, reikalingumu vykti pas gydytojus į kitus mietus, J. K. buvo žinomos, tačiau jos nebuvo kliūtimi padaryti nusikaltimą. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų (nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu), iš kurių būtų galima spręsti, kad jo sveikatos būklė sąlygoja nuolatinį lankymąsi pas gydytojus ir, kad konfiskavus transporto priemonę nuvykti į gydymo įstaigą asmuo galimybės neturės. J. K. argumentas, kad prokuroras prašė automobilio nekonfiskuoti, nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu pirmosios instancijos teismas, sprendimą, kadangi bausmės skyrimas, o tuo pačiu ir baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, kuri įgyvendinama vadovaujantis įstatymu. Kolegija, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pažeidimų šiuo aspektu nenustatė.Įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atleisdamas J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemones parinko ir individualizavo tinkamai. Nuosprendyje nurodyti aiškūs ir išsamūs baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo motyvai ir argumentai, kurių apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo pradžios termino skaičiavimo. Kolegija pritaria J. K. skunde dėstomai pozicijai, kad šios priemonės taikymo pradžia turi būti siejama su dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimo diena. Tokia pozicija atitinka ir aktualią teismų praktiką, pagal kurią yra teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas iš J. K. buvo paimtas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 66, 67). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2018 m. gegužės 14 d., todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Nuo kada skaičiuojama aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia nuosprendyje nurodyta. Tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas procesinis sprendimas turėtų būti keičiamas, kadangi dėl šios aplinkybės pati nuosprendžio esmė nesikeičia. Atsižvelgdama į paminėta teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikslina nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 14 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 14 d.