Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L. ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas yra 4 Lietuvoje veikiančių įmonių akcininkas: valdo po 50 proc. VšĮ „BC statyba“ ir UAB „Progredus" akcijų, taip pat yra UAB „Pardavimų era“ bei UAB „AV Magnus“ akcininkas, valdantis 100 proc. šių įmonių akcijų. Visos įmonės pelningai ir sėkmingai vykdo veiklą Lietuvoje, teikia naudą šalies ekonomikai. Pareiškėjas turi naudingų bei produktyvių ateities vizijų, susijusių su šių įmonių veikla, tai patvirtina jo stiprius socialinius ryšius Lietuvoje. Be to, pareiškėjas yra šias įmones parėmęs didelėmis sumomis. Iki 2015-06-04 UAB „Pardavimų era“ yra skyręs 11 584 Eur, VšĮ „BC statyba“ veiklos plėtrai yra investavęs 66 033,36 Eur, UAB „Prodredus“ – 94 803,52 Eur, UAB „AV Magnus“ – 601 000 Eur. Taip pat planuoja tęsti finansinę paramą tiek jau minėtoms, tiek ir kitoms Lietuvos įmonėms.

Stiprius socialinius ryšius Lietuvoje patvirtina ir tai, kad būdamas stačiatikis, pareiškėjas nuo 2011 metų savanoriškai remią Stačiatikių labdaros fondą Lietuvos Vyskupijos žinioje esančių šventyklų remonto-restauracijos darbams. Įvairiais būdais remia kultūrinius renginius, 2015-05-01 padėjo organizuoti Izraelio kariuomenės kovos meno „Krav maga“ mokymus Lietuvos Respublikos kariškiams ir Lietuvos piliečiams.

Pareiškėjas Lietuvoje gyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą ir yra įsigijęs nekilnojamojo turto. Pareiškėjui priklauso žemės sklypas bei jame pastatytas gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pareiškėjas gyvena, nuo 2014-07-21 naudojasi UAB „Herbela“ aplinkos tvarkymo paslaugomis. Yra taikus žmogus, palaikantis draugiškus santykius su kaimynais, su kuriais neturi konfliktų. Taip pat turi du automobilius: Mercedes Benz GL 350 ir GAZ 21, kuriais nuolat naudojasi. Yra sukaupęs nemažai piniginių lėšų banko sąskaitoje. 2015-06-03 banko išraše nurodyta, kad pareiškėjo sąskaitoje yra 7 499,72 Eur ir 723 576,08 USD. Ateityje planuoja didžiąją dalį šių turimų lėšų skirti investicijoms Lietuvoje.

Pareiškėjas augina katę ir šunį, kurie prie jo prisirišę ir svetimų asmenų neprisileidžia. Dėl to joks kitas žmogus negalėtų jų prižiūrėti. Su Lietuva pareiškėją sieja šeiminių santykių prisiminimų ryšys, kadangi Lietuvoje anksčiau buvo sudaręs santuoką, gimė sūnus. Pareiškėjas yra rūpestingas ir mylintis tėvas, atsakingai žiūrintis į vaiko auklėjimą bei norintis savo vaikui suteikti ne tik materialinį išlaikymą, bet siekiantis realiai, fiziškai dalyvauti vaiko auklėjime.

Pažymi, kad Migracijos departamentas sprendimą priėmė aplaidžiai vertindamas duomenimis. Pareiškėjas yra 2014-09-02 padaręs vieną administracinį teisės pažeidimą, reglamentuojamą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje ir 124(1) straipsnio 7 dalyje, dėl kurio labai gailisi, ir įvykdė administracinę nuobaudą. Baigiasi vienerių metų terminas, kuriam suėjus bus laikoma, kad administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Už kitus Migracijos departamento įvardintus administracinius teisės pažeidimus pareiškėjas nebuvo baustas. Sprendime minima baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepateisinamas, neproporcingas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis sukūrė šeimą su A. L.. Iki santuokos jie gyveno kartu penkerius metus. Pažymėjo, kad užsiima veikla ir turi turto įvairiose šalyse, tačiau namais laiko Lietuvą, kurioje turi namą bei gyvena jo žmona. Aiškino, kad po to, kai pirmoji žmona jį paliko, kartais per daug išgeria, su kuo ir siejo padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Pareiškėjo atstovai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra nedideli, palyginus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje daug didesnius teisės pažeidimus padariusiems asmenims suteikiama galimybė gyventi šalyje, jei jie turi šeiminių ir socialinių ryšių. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas neprašė pateikti duomenų bei nevertino aplinkybių apie pareiškėjo šeiminius bei socialinius ryšius. Aiškino, kad leidimo gyventi nepratęsimas galėtų būti vertinamas kaip dvigubas baudimas, kadangi už šiuos pažeidimus pareiškėjas jau baustas administracine tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-05 įsakymu Nr. 5-V-290 patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas ar buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašas (toliau – Duomenų tikrinimo aprašas) nėra norminis teisės aktas. Kiekvienu atveju asmens grėsmė viešajai tvarkai turi būti vertinama individualiai.

ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pagal ĮUTP 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą.

Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) (redakcija iki 2015-05-07) 58 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą pakeisti leidimą, privalo nustatyti, ar nėra ĮUTP nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Policijos departamento pateiktoje 2015-05-13 išvadoje Nr. 5-IL-2279 „Dėl V. O. grėsmės viešajai tvarkai“ nurodoma, kad patikrinus Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre nustatyta, kad pareiškėjas buvo baustas už du šiurkščius administracinės teisės pažeidimus: 2014-07-04 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“, nes atvykęs pas pažįstamą asmenį spyrė į kambario duris ir jas išlaužė; 2014-09-02 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį „Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti“ ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,82 promilės neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, taip pat, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Policijos registruojamų įvykių registre yra įrašų apie tai, kad pareiškėjas ne kartą buvo pristatytas į policiją už viešosios tvarkos pažeidimus: 2012-12-25 neblaivus pareiškėjas buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariatą, kilus konfliktui viešbutyje tarp klientų; 20013-07-15 buvo atvesdintas į Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariatą dėl smurto prieš asmenį ir kūno sužalojimo – buvo gautas jo draugės pareiškimas, kad pareiškėjas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą: mušė, smaugė ir prievartavo. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio „Seksualinis prievartavimas“ 1 dalį. 2013-07-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veiklos padarymo; 2014-11-23 buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimų - triukšmo ir konflikto viešojoje vietoje, nes, būdamas neblaivus, Vilniuje, restorane „Čagino restoranas“ pastūmė padavėją, išvartė stalus, numetė ant žemės kasos aparatą, niokojo restorano turtą.

Policijos departamentas, vadovaudamasis Duomenų tikrinimo aprašo 12.1 papunkčiu („sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas“), pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas pažeidimų nevertino administracinės atsakomybės taikymo kontekste. Administracinių teisės pažeidimų bylose teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praeityje asmens padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, požiūrį į teisės normų laikymąsi ir kitas aplinkybes ir tokiu būdu leidžia charakterizuoti pažeidimą padariusį asmenį. Kiti įrašai apie pareiškėją ir jo elgesį (pvz., pakartotiniai pareiškėjo pristatymai į policijos komisariatą dėl kilusių konfliktų) vertinti kaip charakterizuojantys pareiškėją. Pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas nubaustas, priskirtini šiurkštiems. Transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, vertinamas kaip itin šiukštus pažeidimas.

ĮUTP nedetalizuoja, kas yra grėsmė viešajai tvarkai. Tai nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama Europos Žmogaus Teisių Teismo (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje U. prieš Nyderlandus) praktikoje.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nuo 2014-05-30 dirba UAB „Pardavimų era“ komercijos direktoriumi. Buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad yra įmonių akcininkas, tačiau kitaip nepagrindžia ir nedetalizuoja vaidmens šiose įmonėse ar būtinybės gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimant ginčijamą sprendimą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Pareiškėjo sūnus ir dukra neturi leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo dukros leidimas laikinai gyventi nebegalioja nuo 2012-09-14), o pareiškėjo skunde minima sužadėtinė, vadovaujantis ĮUTP 2 straipsnio 26 dalimi, nepriskirtina prie šeimos narių. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pareiškėjo nuosavybės teise turimas gyvenamasis namas, automobiliai, auginami gyvūnai ir kt.) nors ir rodo ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau pagal socialinių ryšių ilgalaikiškumą ir svarbą nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamento vertinimu ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad ji apie penkerius metus gyvena kartu su V. O. jo name. Gyvena šeimyninį gyvenimą, vienas kitą myli, rūpinasi. Teigė, kad ji be pareiškėjo negalėtų išgyventi, nes gauna labai nedideles pajamas, jis jai yra reikalingas. Aiškino, kad 2014-06-05 ji pati vairavo automobilį ir vežė girtą vyrą. Kada negalėjo išvažiuoti gruntkeliu, paprašė, kad automobilį išvairuotų vyras. Netrukus buvo sustabdyti policijos. Teigė, jog automobilio dokumentus bei draudimą buvo pamiršusi namuose.

Atlikus patikrinimą Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre buvo nustatyta, kad V. O. 2014-07-04 buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“ (atvykęs pas pažįstamą asmenį, spyrė į kambario duris ir jas sulaužė), 2014-09-02 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį „Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti“ bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimas ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,82 promilės (vidutinis) neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Policijos departamentas konstatavo, kad per vienerius metus V. O. padarė du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus. Duomenų tikrinimo aprašo 3.2 papunktyje nustatyta, kad :šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – tai administracinis teisės pažeidimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes“. Automobilio vairavimas esant neblaiviam vertintinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas, keliantis realią ir tiesioginę grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Policijos registruojamų įvykių registre yra duomenų, kad V. O. per jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje, turint leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, laikotarpį ne kartą buvo pristatytas į policiją už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus: 2012-12-25 neblaivus pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, kilus konfliktui viešbutyje tarp klientų, 2013-07-15 buvo atvesdintas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatą dėl smurto prieš asmenį ir kūno sužalojimo – buvo gautas jo draugės pareiškimas, kad V. O. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą: mušė, smaugė ir prievartavo. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio „Seksualinis prievartavimas“ 1 dalį. 2013-07-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2014-11-23 V. O. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiąjį policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimų – triukšmo ir konflikto viešojoje vietoje – būdamas neblaivus, Vilniuje restorane „Čagino restoranas“ pastūmė padavėją, išvartė stalus, numetė ant žemės kasos aparatą, niokojo restorano turtą.

Vertino, kad užsieniečio elgesys, išreiškiamas per šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymą, moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrų viešo elgesio taisyklių nesilaikymą, yra socialiai žalingas, trikdo viešąją rimtį, kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, neigiamai apibūdina jo asmenybę, reprezentuoja jo nenorą laikytis šalies, kurioje gyvena, teisės aktų reikalavimų ir gerbti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Jo elgesys praeityje sudaro realios ir akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Vertinant vadovautasi Duomenų tikrinimo aprašo 12.1 papunktyje nustatytu grėsmės vertinimo kriterijumi, kad sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pasisakyta, kad užsieniečiui nėra užtikrinama teisė įvažiuoti ir gyventi konkrečios valstybės teritorijoje kaip pagrindinė teisė ir pripažįstama valstybės teisė vertinti užsieniečių galimą grėsmę ir kontroliuoti jų atvykimą į šalies teritoriją. V. O. skunde nurodyti argumentai apie jo ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublika nepaneigia jo socialiai žalingo elgesio ir grėsmės viešajai tvarkai

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-05-28 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-577(00162), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. O., kaip asmeniui, keliančiam grėsmę viešajai tvarkai, pareiškėjo padarytų nusižengimų teisei bei jo socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. O. 2015-04-22 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 75-80). Pareiškėjas nurodė, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o būtent dirbti UAB „Pardavimų era“. Pareiškėjas prašė leidimo laikinai gyventi galiojimą pakeisti 1 metams. Kartu pridėjo įmonės steigimo, akcijų turėjimo dokumentus savo bei kitų darbuotojų darbo sutartis su UAB „Pardavimų era“, duomenis apie darbo užmokestį bei įmonės buhalterinius dokumentus, banko sąskaitų išrašus, duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 81-137). 2015-05-13 pareiškėjas pateikė papildomus su UAB „Pardavimų era“ susijusius dokumentus (t. 1, b. l. 142-161).

Atsakydamas į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 užklausimą Policijos departamentas pateikė 2015-05-13 išvadą „Dėl V. O. grėsmės viešajai tvarkai“ (t. 1, b. l. 162-164). Policijos departamento išvadoje buvo nurodyta, kad V. O. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Pažymėta, kad pareiškėjas buvo baustas už du šiurkščius administracinės teisės pažeidimus: 2014-07-04 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“, nes atvykęs pas pažįstamą asmenį spyrė į kambario duris ir jas išlaužė; 2014-09-02 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį „Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti“ ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,82 promilės neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, taip pat, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Policijos registruojamų įvykių registre yra įrašų apie tai, kad pareiškėjas ne kartą buvo pristatytas į policiją už viešosios tvarkos pažeidimus: 2012-12-25 neblaivus pareiškėjas buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariatą, kilus konfliktui viešbutyje tarp klientų; 20013-07-15 buvo atvesdintas į Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariatą dėl smurto prieš asmenį ir kūno sužalojimo – buvo gautas jo draugės pareiškimas, kad pareiškėjas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą: mušė, smaugė ir prievartavo. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio „Seksualinis prievartavimas“ 1 dalį. 2013-07-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veiklos padarymo; 2014-11-23 buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimų - triukšmo ir konflikto viešojoje vietoje, nes, būdamas neblaivus, Vilniuje, restorane „Čagino restoranas“ pastūmė padavėją, išvartė stalus, numetė ant žemės kasos aparatą, niokojo restorano turtą.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015-05-28 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-577(00162), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. O.. Šiame teismui ginčijamame sprendime pažymėta, kad nustačius, jog Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre yra duomenų apie V. O., išsiųstas paklausimas Policijos departamentui dėl galimos pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Policijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytus 2 administracinius teisės pažeidimus bei registruojamų įvykių registre fiksuotą informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei jo pristatymo į policijos komisariatus faktus, vadovaudamasis Duomenų tikrinimo aprašu padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Papildomai Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2012 m. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus. Paskutinį kartą leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas remiantis tuo, kad jis yra UAB „Progredus“ bendraturtis, dirba komercijos vadovu, pareiškėjas buvo atleistas 2014-05-30, tačiau Migracijos departamentui apie pasikeitusias aplinkybes nepranešė.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas).

Pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo yra paduotas 2015-03-20. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 44-1, 45, 46, 49-2, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir 141-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, sakančia, kad, jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d., nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keičiamas tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jo galiojimui, – keičiamas pagal jo keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas teisės aktus taikys tokiu būdu, koks yra nustatytas minėtoje teisės normoje.

Pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas atsisakė ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjo atžvilgiu pasiremta jo keliama grėsme viešajai tvarkai.

Leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygose, numatytose ĮUTP 26 straipsnyje, be kita ko nurodoma, jog leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Šengeno sienų kodekso, nustatyto 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, 5 straipsnio 1 dalyje nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, tarp kurių e papunktyje įtvirtinta, jog atvykstantis užsienietis negali būti laikomu keliančiu grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse neturi būti įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių. Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra įtvirtinti ĮUTP 40 straipsnyje, kuriame detaliai išvardintos aplinkybes, kurios turi būti patvirtinamos konkrečiu tikslu išduodant leidimą laikinai gyventi.

Taigi, asmuo pretenduojantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi atitikti tokio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatytas ĮUTP 26 straipsnyje, turi įrodyti esant leidimo laikinai gyventi suteikimo pagrindus, nustatytus ĮUTP 40 straipsnyje ir jo atžvilgiu neturi būti nustatomos ĮUTP 35 straipsnyje išvardintos aplinkybės, tame tarpe turi būti įsitikinta, jog asmuo nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Tvarkos aprašo 58 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra ĮUTP nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, grėsmės valstybės saugumui buvimo įvertinimas yra būtina leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros dalis. Net ir tuo atveju, kai asmuo atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, tačiau yra nustatomos aplinkybės, kurioms esant paneigiama kuri nors leidimo laikinai gyventi sąlyga, numatyta ĮUTP 26 straipsnyje ar nustatoma ĮUTP 35 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė, leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas.

Aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai patvirtinta Policijos departamento 2015-05-13 išvada „Dėl V. O. grėsmės viešajai tvarkai“. Iš šios išvados matyti, kad pareiškėjas sistemingai daro nusižengimus viešajai tvarkai. 2014 m. pareiškėjas du kartus (2014-07-04 ir 2014-09-02) padarė itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, o 2014-11-23 dar buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl pavojingo smurtinio elgesio kavinėje. Visi šie sistemiški veiksmai yra nepriimtini, galintys sukelti visuomenei ypač neigiamas pasekmes, kadangi dėl pareiškėjo smurtinio elgesio ar vairavimo stipriai apsvaigus nuo alkoholio gali labai sunkiai nukentėti kiti visuomenės nariai.

Sprendimas dėl leidimo gyventi nepratęsimo sukelia asmeniui rimtas pasekmes, kadangi jis netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią turėjo iki šiol. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas jo padarytiems pažeidimams. Įvertintina tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2010 metų, t. y. apie penkerius metus. Pareiškėjas namą (duomenys neskelbtini) nusipirko 2010-03-31, o gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo 2010-11-22. Kadangi pareiškėjas šį laikotarpį gyveno teisėtai, tai jis turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis imigrantas. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec(2000)15 teigiama, jog kiekviena šalis ilgalaikio imigranto statusą turi pripažinti asmeniui, kuris teisėtai ir nuolat gyveno jos teritorijoje mažiausiai penkerius metus. Leidimą gyventi ilgalaikiam imigrantui galima panaikinti tik išskirtiniais atvejais, tame tarpe, kai jis nuteisiamas už sunkius nusikaltimus arba kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai rodo, jog galimybė išsiųsti ilgalaikį imigrantą dėl grėsmės viešajai tvarkai yra apribojama reikalingumu nustatyti faktą, jog asmuo yra nuteistas už sunkius nusikaltimus, o ne už bet kokius kitus teisės pažeidimus. Dėl ilgalaikio migranto išsiuntimo iš šalies nurodoma, kad tokiu atveju būtina įvertinti imigranto elgesį, buvimo laikotarpį, pasekmes imigrantui bei jo šeimai, o taip pat imigranto bei jo šeimos ryšius su kilmės valstybe.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. L. (t. 2, b. l. 8). Jis nuosavybės teise turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38-40). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jis yra automobilio „Mercedes Benz GL350“ ir automobilio „Gaz 21“ savininkas (t. 1, b. l. 19-20), turi sąskaitą „Swedbank“ AB (t. 1, b. l. 21), yra pervedęs lėšų UAB „AV Magnus“, UAB „Progredus“ įstatinio kapitalo didinimui (t. 1, b. l. 22-25). Pareiškėjas gauna darbo užmokestį iš UAB „Pardavimų era“ (t. 1, b. l. 27). Taip pat jis yra VšĮ „BC statyba“ dalininkas, UAB „Pardavimų era“, UAB „AV Magnus“, UAB „Progredus“ akcininkas“ (t. 1, b. l. 29-37). Pareiškėjui Vilniuje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (t. 1, b. l. 41). Vilnius ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus 2012-06-11 išrašė pareiškėjui padėką už 15 000 Lt auką šventyklų remonto-restauracijos darbams (t. 1, b. l. 45-47), Stačiatikių labdaros ir paramos fondas 2015-06-08 raštu pažymėjo, kad V. O. nuolat dalyvauja Stačiatikių labdaros ir paramos fondo veikloje (t. 1, b. l. 48). 2015-05-01 Tarptautinė „Krav maga“ federacija dėkoja V. O. už aktyvų dalyvavimą rengiant Izraelio kariuomenės kovos meno „Krav maga“ mokymus (t. 1, b. l. 49). Pareiškėjas augina šunį ir dvi kates (t. 1, b. l. 51-56). Jis remia VšĮ „Tautmilės globa“, kuri užsiima šunų prieglaudos paslaugomis.

Šie pateikti dokumentai rodo, jog pareiškėjas turi stiprius ryšius su Lietuvos Respublika. Jis gana seniai, jau penkerius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, yra įsigijęs nekilnojamojo turto, užsiima ūkine veikla, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, užsiima labdara. Vertinant leidimo laikinai gyventi nepakeitimo pasekmes atsižvelgtina ir į kitas su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, o būtent jo šeiminę padėtį, galimybę su šeima gyventi užsieniečio kilmės valstybėje, į pareiškėjo buvimo Lietuvoje trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, tame tarpe santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi. Šioje byloje taip pat atsižvelgtina į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-02-11 sprendimą byloje B. prieš Šveicariją. Šioje byloje teismas pripažino neproporcingu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį asmens, nuteisto už neteisėtą ginklo laikymą ir apiplėšimą, išsiuntimą kaip keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai dėl jo šeiminių ryšių, o būtent, santuokos su Šveicarijos piliete. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją: turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi; taip pat į tai, ar asmens sutuoktinis žinojo apie padarytą pažeidimą šeimos santykių sukūrimo metu, ar yra šeimoje vaikų, ir koks jų amžius. Taip pat vertintinas ir sunkumų, su kuriais susidurtų sutuoktinis pareiškėjo kilmės valstybėje, rimtumas, tačiau vien tik tas faktas, kad asmuo susidurs su tam tikrais sunkumais lydėdamas savo sutuoktinį, negali užkirsti kelio išsiuntimui.

Bylos medžiaga rodo, jog atsakovas vertino tik Policijos departamento išvadą, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir šio klausimo neaptarė skundžiamame sprendime. Dokumentų vertinimo aprašo dabartinė redakcija, kuria remiasi Policijos departamentas, nėra skelbiama, todėl teisės aktas negali būti laikomas norminiu teisės aktu, kurio taikymas būtų privalomas. Migracijos departamentas nustatydamas grėsmės viešajai tvarkai aplinkybę, pats turi įvertinti šios sąvokos turinį. Draudimas pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje skundžiamu sprendimu nustatytas neįvertinus tokio draudimo būtinumo demokratinėje visuomenėje bei teisių apribojimo proporcingumo siekiamam tikslui. Taip pat buvo neįvertintas pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pavojingumas, neatsižvelgta, jog pareiškėjo padaryti nusižengimai yra ne baudžiamosios, o administracinės teisės pažeidimai, t. y. jų pavojingumo visuomenei mastas yra iš esmės mažesnis, bei baudžiamosios teisės pažeidimų, už kuriuos sankcijos numatytos Baudžiamajame kodekse. Tuo labiau šie pažeidimai negali būti laikomi sunkiais, lyginant juos su Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis veikomis. Padaryti nusižengimai yra pavojingi juos vertinant tik administracinių teisės pažeidimų kontekste.

Be to, jau po sprendimo priėmimo atsirado labai svarbi leidimo gyventi išdavimui aplinkybė – pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė A. L. nurodė, kad jau apie penkerius metus gyvena kartu ir palaiko faktinius šeiminius santykius. Faktinių šeiminių ryšių aplinkybė atsakovui nebuvo žinoma skundžiamo sprendimo priėmimo metu, taip pat nebuvo žinomas ir pareiškėjo ketinimas sudaryti santuoką. Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje formoje grafos apie faktinių partnerystės ryšių palaikymą nėra. Čia prašoma pateikti duomenis tik apie tuos asmenis, su kuriais yra sudaryta partnerystės sutartis. Taigi, nurodyti apie savo ryšius su A. L. bei ketinimą sudaryti santuoką, pareiškėjas neturėjo pagrindo. Atsakovas pareiškėjo duomenų apie šeiminius ryšius, o taip pat apie ryšius su Lietuvos Respublika, neprašė, išskyrus konkrečiai tuos duomenis, kurie yra susiję su jo nurodomu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu – dalyvavimu įmonės veikloje.

Iš nagrinėjamos bylos aišku, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į pareiškėjo buvimo Lietuvoje trukmę, neįvertino jo šeiminių ryšių, o taip pat jo visuomeninės veiklos. Kadangi šiai bylai esminės aplinkybės Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-28 sprendime Nr. (15/4-1)3I-577(00162) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. O.“ nebuvo aptartos, o taip pat nebuvo surinkti pakankami duomenys skiriamos sankcijos – leidimo laikinai gyventi nepratęsimo, proporcingumui įvertinti, pareiškėjo reikalavimas dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo tenkinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto pagrindu. Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime nurodytą teisės aiškinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-28 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-577(00162) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. O.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti V. O. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.