- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1392-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Albinas Čeplinksas, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Gintauto Koriagino,
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui Stasiui Kasiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-633/2009 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 7-8, t. 1) ieškovas prašė priteisti 6800 Lt turtinei ir 78000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad, vykstant tyrimui dėl jam pareikštų nepagrįstų kaltinimų vieša nepagarba teisėjui, buvo pažeidžiamos jo teisės, ieškovui nebuvo paskirtas tinkamas atstovas, nebuvo skirta ieškovo prašoma ekspertizė, ieškovas nuolat buvo vežiojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, prastai maitinamas, dėl ko pablogėjo jo sveikatos būklė, jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kaltinimų nepagrįstumą patvirtina ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismo posėdyje ieškovas patikslino reikalavimo sumas nurodydamas, jog 4432,46 Lt turtinę žalą sudaro 505,46 Lt ieškovo žmonos patirtos kelionių išlaidos, 3567 Lt išlaidos maistui ir 360 Lt kainavusios ekspertizės paslaugos, prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ieškovas sumažino iki 70000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 122-124, t. 2) atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nepatvirtina pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Tyrėjos veiksmai, susiję su ieškovo nurodomu atsisakymu skirti ekspertizę ir tinkamos gynybos neužtikrinimu, ieškovo prašymu buvo vertinami, 2007 m. lapkričio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas tyrėjos atžvilgiu nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, šio nutarimo ieškovas neapskundė. Nenustačius tyrėjos veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo reikalavimui dėl žalos atlyginimo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu (b.l. 37-45, t. 3) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno asmens teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą, baudžiamojo proceso veiksmus atliekančių asmenų pareigą išaiškinti įtariamajam (kaltinamajam) jo teises, užtikrinti šių teisių įgyvendinimą, konstatavo, jog pareiga įrodyti tinkamos teisinės gynybos užtikrinimo faktą tenka atsakovei ir įrodymų apie tai, kad ieškovas sutiko, jog jį gintų advokato padėjėjas, nebuvimą laikė atsakovės procesinės pareigos pateikti jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus neįvykdymu, o kartu ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo patvirtinimu. Teismas taip pat pripažino, jog ieškovo prašyta ekspertizė nurodytoje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo būtina, o jos nepaskyrimas laikytinas nepagrįstu. Pripažinęs pareigūnų veiksmų neteisėtumą, ieškovo ir jo sutuoktinės patirtos turtinės žalos dydį, teismas konstatavo, jog priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų išlaidų nėra, kadangi ieškovas areštinėje buvo maitinamas pagal nustatytus reikalavimus, todėl jo noras gauti papildomo maisto nesusijęs su pareigūnų veiksmais, tuo tarpu ekspertizės, kurios išlaidas ieškovas vertina kaip jo patirtą žalą, metu buvo tiriamas ne ikiteisminio tyrimo objektas - ieškovo kalba teismo salėje, bet teismo posėdžio protokolas, kuriame tėra prašymas taikyti ieškovui atsakomybę už jo netinkamą elgesį. Kartu teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė įtampą, neigiamus emocinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, ir pripažinęs, jog ieškovas neįrodė sveikatos pablogėjimo fakto, jog aplinkybės, kad ieškovas buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, neteisėtu laikytinas pareigūnų neveikimas, o ne aktyvūs veiksmai, vertintinos kaip atsakomybę švelninančios, priteistinos neturtinės žalos sumą sumažino iki 2000 Lt.
Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 88-89, t. 3) ieškovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nurodo, kad, pripažinęs ekspertizės būtinumo faktą, teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų savo iniciatyva užsakant ekspertizę. Ieškovo teisė pasirinkti gynėją, o kartu ir teisė reikalauti išlaidų gynybai atlyginimo negali būti ribojama galimybe gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškovui atlygintinos ir išlaidos advokatui. Papildomas maistas ieškovui buvo reikalingas dėl nuolatinių perkėlimų rezultate sutrikusio maitinimo režimo ir pablogėjusios savijautos. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino priteistiną neturtinės žalos sumą, pripažindamas, jog ieškovo sveikata nepablogėjo, kadangi ieškovas susirgo hipertonine liga.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 78-80, t. 3) atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir, sutikdama su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos atlyginimo principus, ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas jos atsiradimui būtinas sąlygas - neteisus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, tuo tarpu žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo nurodomų pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl jos pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacinio proceso ribas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kitas dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - ieškovo patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 24-36, t. 3), šio posėdžio metu ieškovas patikslino savo reikalavimų apimtį nurodydamas, kad prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti mažina iki 70000 Lt, tuo tarpu patirtą turtinę žalą sieja su jo žmonos patirtomis išlaidomis transportui (505,46 Lt), maisto produktams (3567 Lt) ir ekspertizei (360 Lt), bei patvirtindamas, jog neturi atstovavimo išlaidas, patirtas baudžiamojo proceso metu, patvirtinančių dokumentų, šios reikalavimo dalies atsisakė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog reikalavimo priteisti atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo poziciją, ginčijamame sprendime apskritai nevertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti, tačiau tarp tenkintinų reikalavimų nieko neužsimena apie jo patirtą turtinę žalą, susijusią su atstovavimo išlaidomis. Dėl nurodytų priežasčių tiek apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, susijęs su atstovavimo išlaidomis, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu suformuluotas reikalavimas priteisti 3000 Lt turtinės žalos, susijusios su atstovavimo išlaidomis, atlyginimą vertintini kaip nepatenkantys į apeliacijos ribas (CPK 312 str.), todėl dėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako. Vertindama kitų su turtinės žalos atlyginimu susijusių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs išlaidų fakto realumą, teisingai nurodė, jog tarp ieškovo nurodomų išlaidų ir byloje nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Remiantis CK 6.247 str., taikant deliktinę civilinę atsakomybę atlygintina tik tokia žala, kuri pagal žalos ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikoma neteisėtų veiksmų rezultatu. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, jog neteisėtais pripažinti veiksmai nebuvo susiję su papildomų kardomųjų priemonių ieškovo atžvilgiu taikymu, ieškovo laisvė buvo suvaržyta dėl kitų, su tyrimu, kurio metu atlikti neteisėtais pripažinti veiksmai, nesusijusių aplinkybių, ieškovo nurodoma žala nesusijusi su jo maitinimo arešto metu kokybe ir ieškovo žmonos galimybėmis lankyti ieškovą. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, jog išlaidos maisto produktams, kuriuos ieškovo žmona pirko dėl to, kad ieškovui nepatiko maistas, kuriuo jis buvo maitinamas areštinėje, ar to maisto buvo nepakankamai, bei ieškovo žmonos patirtos kelionių išlaidos kaip nors susiję su nagrinėjamoje byloje neteisėtais pripažintais pareigūnų veiksmais. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo iniciatyva atliktos ekspertizės objektas nebuvo susijęs su nagrinėta baudžiamąja byla, kadangi, kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-4-667/2006 medžiagos, ieškovo užsakymu buvo aiškinama ieškovo išsakyta frazė, kurios pobūdis ir buvo vertinamas baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į BPK 208 str. apibrėžtą ekspertizės baudžiamojo proceso metu skyrimo tvarką, pagal kurią nenumatyta galimybė atlikti ekspertizę įtariamojo (kaltinamojo) iniciatyva ir sprendimu, į įtariamojo (kaltinamojo) teisę baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reikalauti, kad procesinius veiksmus atliekantys pareigūnai tinkamai vykdytų savo pareigas (t.y. atliktų byloje būtiną atlikti ekspertizę) bei skųsti nepagrįstus jų veiksmus (atsisakymą tokią ekspertizę atlikti), ieškovo užsakymu pateikto ekspertizės dokumento turinį (neatitinkantį baudžiamojo proceso normų reikalavimų), darytina išvada, jog ieškovas, savo iniciatyva ir lėšomis užsakydamas ekspertizę, pats prisiėmė iš šio veiksmo kylančias finansines pasekmes. Kadangi ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė nelaikytina atitinkančia baudžiamojo proceso normų reikalavimus, ja priimant išteisinamąjį nuosprendį nebuvo vadovaujamasi, daryti išvadą, jog ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos, o kartu ir konstatuoti, jog jų atsiradimo būtinybę sąlygojo neteisėtais pripažinti pareigūnų veiksmai, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti su ekspertizės atlikimu susijusią turtinę žalą atmetė pagrįstai. Kadangi ginčijamo sprendimo motyvų netinkamumas neįtakojo teismo padarytos galutinės išvados teisingumo, netikslumai laikytini formaliais, nepakankamais apeliaciniam skundui patenkinti (CPK 328 str.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad tarp ieškovo nurodytų išlaidų ir neteisėtais pripažintų pareigūnų veiksmų nėra faktinio priežastinio ryšio, todėl tenkinti reikalavimą atlyginti turtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo.
Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į neteisėtų veiksmų pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, visas šias aplinkybes, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino. Kaip minėta, dėl neteisėtais pripažintų veiksmų ieškovui nebuvo taikomos jokios papildomos kardomosios priemonės, neteisėtu pripažintas pareigūnų neveikimas, o ne aktyvūs veiksmai, dėl neteisėtų veiksmų ieškovas nepatyrė turtinės žalos, ieškovo nurodytas neturtinės žalos dydis akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog teismas neįvertino neteisėtais pripažintų veiksmų sąlygotų sveikatos sutrikimų - hipertoninės ligos, kurios egzistavimo faktą gali patvirtinti į posėdį kviestinas liudytojas - įkalinimo įstaigos gydytojas. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, į posėdį atvykęs liudytojas vienareikšmiškai nurodė, jog hipertoninė liga ieškovui nėra nustatyta, ieškovui nuo 2002 m. kelis kartus buvo nustatyti pavieniai kraujospūdžio pakilimo atvejai. Šie liudytojo parodymai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių konkrečius sveikatos pablogėjimo faktus ir juolab jų ryšį su neteisėtais pripažintais veiksmais, aptariamas patikslinto apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Jokių kitų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytos priteistinos neturtinės žalos dydžio pagrįstumu, ieškovas patikslintame apeliaciniame skunde nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo iki 2000 Lt vertintina kaip pagrįsta.
Visus patikslinto apeliacinio skundo argumentus įvertinusi kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.