Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį 10 MGL (1300 litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, nuteistajam paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. M. nukentėjusiojo D. D. naudai priteisti 800 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 11 dieną apie 02-03 val., Radviliškio g. Šiaulių m. prie autobusų stotelės „Autogaražai“, iš savanaudiškų paskatų, plėšimo būdu, išplėšė nukentėjusiajam D. D. iš rankų jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX-65“ už 500 litų su jame buvusia SIM kortele už 20 litų, taip užvaldydamas svetimą turtą 520 litų sumoje ir panaudojęs fizinį smurtą D. D. atžvilgiu, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą, sudavė jam kumščiu ne mažiau 2 smūgių į apatinio žandikaulio kairę pusę ir į pakaušio dešinę pusę, tuo sugadindamas D. D. nešiojamus 250 litų vertės akinius, sulaužant akinių rėmelį ir sudaužant akinių stiklą bei suduotais smūgiais padarydamas D. D. galvos smegenų sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kaukolės pamato lūžį dešinėje pamato duobėje pereinantį į piramidę - sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, padarymą, tuo pačiu sumažinant ir galutinę subendrintą bausmę. Taip pat nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo buvo priteista 800 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos, skirdamas bausmes už jo padarytus nusikaltimus, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi jį charakterizuojančiais duomenimis, kurie buvo surinkti 2005 metais, kadangi nusikaltimo padarymo metu jam buvo neseniai suėję aštuoniolika metų, jo mąstymas buvo kaip paauglio, nebuvo susiformavusios tikrosios vertybės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis augo be tėvų globos. Jį globojo močiutė, kadangi tėvai vartojo narkotikus ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes.

A. M. yra įsitikinęs, jog vien tai, kad jis anksčiau du kartus buvo baustas administracine tvarka, negalėjo būti priežastimi skirti tokias griežtas bausmes. Nuteistasis aiškina, jog jis viso proceso metu gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, o nuo teismo pasislėpė, kadangi išsigando prokuroro pasiūlytos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, sukūrė šeimą, suprato savo klaidas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, turėjo vertinti ne nusikaltimo padarymo metu, o nuosprendžio priėmimo metu nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Skunde pažymima, jog nuteistasis daugiau nėra nusikaltęs nei Lietuvos Respublikoje, nei užsienio valstybėje.

A. M. mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pažymima, jog nukentėjusysis neprašė skirti apeliantui griežtos bausmės, yra tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apeliaciniame skunde dar kartą pažymima, kad nuteistasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t. y. nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą bei susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nepalaikė savo civilinio ieškinio. Susitarimu buvo pakeistos visos, su nusikaltimo pasekmėmis susijusios sumos, kurios yra atlygintos nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių, apeliantas mano, kad nesant civilinio ieškinio, teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo ieškinio svarstyti ir iš dalies tenkinti, nes jokių reikalavimų teismo posėdyje nukentėjusysis nebeturėjo.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl 800 litų priteisimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja nuteistojo A. M. apeliacinio skundo nustatytose ribose, tuo pačiu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė apeliantą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį (pripažįstant A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį buvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Taip pat pagrįstai nustatytos dvi A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi bei tai, kad atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Dar labiau atsižvelgti į šias aplinkybes ir švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį išskirtinę reikšmę turi aplinkybė, jog buvo atlyginta padaryta turtinė žala bei susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau toks skundo teiginys nėra pagrįstas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skiriant bausmes privalu įvertinti bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš šių aplinkybių nepagrįstai didelės reikšmės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes įvertino tai, kad nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą bei susitarė su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant šią aplinkybę kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog teismas netinkamai įvertino jos reikšmę bausmės skyrimui ir dėl to nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą bausmę.

A. M. yra nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo, vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei bei vieno labai sunkaus nusikaltimo asmens sveikatai iš savanaudiškų paskatų padarymą. Visos nusikalstamos veikos padarytos tyčia (apysunkis nusikaltimas tiesiogine, o baudžiamasis ir labai sunkus netiesiogine tyčia). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (iki to laiko taip pat buvo padaręs kelis administracinės teisės pažeidimus), charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 139-140, 155). Taip pat nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, jog jis pasislėpė nuo teismo, taip bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad A. M. už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta viena iš švelnių Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. bauda, kurios dydis yra artimas minimaliai šios bausmės ribai (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmė paskirta už apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra artima minimaliai šios bausmės ribai, o laisvės atėmimo bausmė paskirta už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą yra ženkliai mažesnė už minėto straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog A. M. buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.

Atsižvelgiant į paskirtųjų bausmių rūšis ir dydžius konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neakcentavo, tačiau skirdamas bausmes įvertino tai, jog A. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis būtų padaręs kitų teisės pažeidimų. Aplinkybė, kad nuteistasis augina mažametį vaiką, nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtąsias bausmes. Taip pat nėra jokio pagrindo švelninti paskirtąsias bausmes atsižvelgus į tai, kad nuteistojo tėvams 2002 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia ir A. M. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba bei paskirta rūpintoja.

Nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis neprašė apeliantui skirti griežtos bausmės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog D. D. pritarė prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakytai pozicijai. Prokuroras savo baigiamosios kalbos metu prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamų veikų padarymo metu pagal socialinę brandą A. M. prilygo nepilnamečiui, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad A. M. turėtų kokių nors sveikatos ar vystymosi sutrikimų. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog A. M. viso proceso metu aiškiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, jis suprasto, kad padarė nusikalstamas veikas, taip pat suprato jam gresiančią atsakomybę, kurios vėliau bandė išvengti išvykdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, suprato padarytos žalos pobūdį (nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu pažadėjo atsiprašyti nukentėjusiojo bei atlyginti padarytą žalą (t. 1, b. l. 127)). Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad A. M. negali būti vertinamas kaip nepilnametis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš A. M. nukentėjusiojo naudai priteisė 800 litų advokato paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje yra susitarimas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, kuriame nurodyta, kad A. M. atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 20). Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, jog jis prašė atlyginti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 16-17). Dėl šių išlaidų nuteistasis su nukentėjusiuoju nesusitarė, jos nebuvo atlygintos, nukentėjusysis civilinio ieškinio šioje dalyje neatsisakė, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 800 litų advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms keisti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio įstatyminio pagrindo, o nuteistojo A. M. apeliacinis skundas yra atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.