Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms L. A. ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymu nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. 11 val. 54 min Kelmėje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsakovė L. A., vairuodama atsakovei A. B. priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido priešpriešais pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. 2019 m. birželio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 67-ANR_N-921-2019 atsakovei L. A. paskirta bauda.

Transporto priemonės „Volkswagen Bora“ vairuotojas L. J. 2019 m. birželio 28 d. pateikė ieškovui pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją dėl eismo įvykio metu jam padarytos žalos atlyginimo. 2019 m. birželio 28 d. priemonės „Volkswagen Bora“ savininkas Z. J. pateikė ieškovui prašymą išmokėti išmoką dėl automobilio „Volkswagen Bora“ apgadinimo.

Pagal 2018 m. kovo 7 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT-45(2018) (toliau – sutartis) 1.1 punktą draudimo įmonė ADB „Gjensidige“ atliko 2019 m. birželio 28 d. vykusio įvykio metu patirtos žalos administravimą ir 2019 m. liepos 25 d. išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 1 298,87 Eur žalos atlyginimą, todėl ieškovas, vadovaujantis sutarties 2.1.3. punktu, 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu atlygino draudimo įmonei ADB „Gjensidige“ jos išmokėtą 1 298,87 Eur žalą.

Ieškovas 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. sausio 3 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakoves ir ragino atlyginti ieškovui žalą, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovės į raginimus nereagavo ir žalos ieškovui nėra padengusios iki šiol.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (esant neapdraustai transporto priemonei). Taigi ieškovas, kompensavęs tretiesiems asmenims draudimo išmokas už tretiesiems asmenims padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovių atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad eismo įvykio dieną atsakovė L. A. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ir sukėlė eismo įvykį, o eismo įvykio metu automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei A. B., kuri neįvykdė pareigos sudaryti automobilio draudimo sutartį. ADB „Gjensidige“, veikdamas sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir žalą atlygino, išmokėdamas 1 298,87 Eur eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 1 298,87 Eur draudimo išmoką. Taigi ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso teise (TPVCAPDĮ 23 straipsnis, CK 6.264 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Atsakovės žalos ieškovui neatlygino, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ar prašomos priteisti žalos dydžio nei iki ieškinio padavimo teismui, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad įvykio fakto ir žalos dydžio atsakovės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 1 298,87 Eur nuostolių atlyginimą pagrįstas ir tenkintinas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas solidariai priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovių taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 29 Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 14,50 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai 1 298,87 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 87 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,50 Eur (keturiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,50 Eur (keturiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt), pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą A. B. skaičiuoti nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.