Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-76/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-04
Bylos Nr.
1-85-76/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Simėnas
Nukentėjusysis
M. R., D. S.
Kaltinamasis
Ž. C.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
  • 1.2.4.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-85-76/2013Proceso NR..1-40-2-00229-2010-3Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.6.8;1.2.26.2.1;1.1.10.1;2.3.6.4.2; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 4 d..Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas,Sekretoriaujant Indrei Šukienei,

nukentėjusiems M. R., D. S.

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjui-advokatui Sauliui Alysui,

.kaltinamajam Ž. C.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje Ž. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, mokosi Šiaulių universitete 1-ame kurse, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK227 str. 3 d laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo 23 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.2011-03-24 dienos Šiaulių apygardos nuosprendžiu 2010-12-30 dienos nuosprendis pakeistas panaikinant įpareigojimą būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos ryto. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. ir LR BK 132 str. 2 d 8 p

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. C. 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d., apie 20.30 valandą., viešoje vietoje-Šiauliuose, gatvėje, prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų suduodamas nukentėjusiajam M. R. į veido sritį, padarė jam kairės pusės veido sužalojimus: kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės pusės viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžio, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

be to, jis 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d. apie 20.30 valandą, viešoje vietoje-Šiauliuose, gatvėje, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, bei su ikiteisminio tyrimo metu dar vienu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais-plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, bei Ž. C. suduodamas nukentėjusiajam M. R. į veido sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrai suduodami D. S. į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d.

Kaltinamasis Ž. C., teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d., dviese su draugu D. G., kuris tik ką buvo grįžęs iš Anglijos ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, ėjo pasivaikščioti. apie 20.30 valandą ėjo link jo namų (duomenys neskelbtini). Eidami gatve, su D. G. šiek tiek garsiau tarpusavyje šnekėjosi. Prie jų priėjo nepažįstamas jaunuolis ir paprašė cigaretės, jaunuolis buvo kažkur tai matytas, jo vardo ir pavardės nežino. Vieno namo, kokio tiksliai neprisimena, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjo nepažįstamas vyriškis, kaip dabar išaiškėjo D. S. kuris jiems praeinant kažką pradėjo šaukti.. Žino tik tiek, kad tas vyriškis perlipo per tvorą ir pradėjo eiti link jų kviesdamas ateiti, paskui D. S. perlipo daugiau žmonių Jis su D. G. išsigando ir pradėjo bėgti link namų. Vienas tų vyriškių bandė juos vytis, tačiau spėjo pabėgti. Kadangi spėjo pabėgti, tai tie vyriškiai jam nespėjo suduoti nei vieno smūgio, o ar buvo suduota D. G., negali pasakyti, nes nematė. Jie nei vienam iš tų vyriškių smūgio nesudavė. Jų buvo daug, todėl išsigandę, kai juos visus pamatė, ėmė bėgti. Kai grįžo į namus, D. G. pastebėjo, kad pametė piniginę, todėl kartu su juo grįžo į tą vietą, kur buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą Kada ir kokiu momentu D. G. pametė piniginę, pasakyti negali.

Nukentėjusysis M. R. teisme parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d. apie 18.00 val. dviračiu atvažiavo pas savo pusbrolį D. S.. Jie ruošėsi maudytis, tai atvažiavęs pas D. S. kūreno kubilą. Jis ir D. S. sėdėjo prie kubilo, kur yra stalas, suoliukas ir tarpusavyje bendravo, besėdint išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada D. S. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, netrukus parbėgo D. S. sūnus G. S. ir pasakė, kad muša tėtį. Tai išgirdęs nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę pažiūrėti, kas ten vyksta. Nubėgęs pamatė D. S. ritantis su nepažįstamu vaikinu. D. S. gulėjo ant žemės, o tas vaikinas ant jo , tada jis pripuolęs tą vaikiną numetė nuo D. S.. Netoliese D. S., bei vaikino, stovėjo dar du nepažįstami vaikinai, kurie žiūrėjo. Vienas vaikinų paklausė, ką čia darome, po paklausimo, nieko neprisimena. Prisimena, kad atsikėlė nuo žemės, vaikinų nebebuvo, nesuprato, kas įvyko. Jam buvo su kažkuo suduota į veido sritį, nes, atsikėlus nuo žemės, kairė veido pusė buvo ištinusi. D. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Šio įvykio metu jam buvo sulaužytas kairės pusės viršutinis žandikaulis, skruostikaulis. Vaikinų neįsidėmėjo ir net apibudinti jų negali, nes viskas įvyko labai greitai. Dėl ko įvyko konfliktas tarp jo pusbrolio D. S. bei nepažįstamų vaikinų negali pasakyti, vieną vaikiną, kuris dalyvavo muštynėse, buvo susitikęs prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Gegužių g. 30, Šiauliuose, kurias jam siūlė 1000 litų, kad nutrauktų tolimesnį ikiteisminį tyrimą. Jo nuomone jam ūgį sudavė Ž. C. nes jis buvo arčiausiai jo, kiti buvo tolėliau. Reiškia 4000 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, bei 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d. apie 19.00 val., su šeima, t.y. su žmona O. S., dukra D. S., bei sūnumi G. S. atvažiavo pas savo seserį S. T., (duomenys neskelbtini). Neužilgo, atvažiavo pusbrolis M. R., minėtu adresu jie turi kubilą, todėl ketino jį gerai iškūrenti , kad sekančią dieną galėtų kubile maudytis. M. R. kūreno kubilą apie 20.30 valandą, su sūnumi G. S. nuėjo prie tvoros, paimti malkų. Priėjus, išgirdo, gatvėje kažką šūkauja, keikiantis įvairiais necenzūriniais žodžiais, peršokęs per tvorą jis paklausė trijų jaunuolių, kurie garsiai keikėsi, ko jie šūkauja ir keikiasi, nes aplinkui yra nepilnamečių vaikų. Vaikinai buvo nuo jo apie 25 metrų atstumu. Kai jis tų jaunuolių paklausė, ko keikiasi, jie visi atsisuko ir eidami link jo pradėjo agresyviai klausinėti, ko jis iš jų nori. Beeinant, atsisuko, nes išgirdo žingsnius ir tik atsisukęs pajuto smūgį į veidą, nuo smūgio nukrito ir nelabai ką prisimena. Kai atsipeikėjo, pamatė šalia gulintį M. R. vaikinų nebebuvo. Pas M. R., matė, kad kairė veido pusė visa sudaužyta, kada ir kokiu metu atėjo M. R. jis nežino. Po to jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir M. R. išvežė į ligoninę. jokių pašalinių asmenų nebuvo. Tie vaikinai buvo trys, kurių nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Kuris ir kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Šį įvykį matė tik jo sūnus G. S., daugiau jokių kitų asmenų nepastebėjo, žmona bei sesuo buvo name, todėl šio įvykio nematė. Dėl šio įvykio fizinis skausmas jam buvo sukeltas.

Vadovaujantis LR BPK 273 str. buvo pagarsinti liudytojų liudytojos O. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d. apie 19.00 val. su savo vyru D. S., dukra bei sūnumi G. S. atvažiavo pas vyro D. S. seserį S. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Be jų pas S. T. čia dar buvo vyro D. S. pusbrolis M. R.. Ar namuose buvo S. T. vyras R. T., negali pasakyti, nes nematė. Kai jie atvažiavo pas S. T., iš karto su dukra nuėjo į namą ir visą laiką ten kartu su S. T. buvo. Į lauką nebuvo net išėjusi, o vyras, jo pusbrolis M. R., bei sūnus G. buvo lauke. Kiek buvo tiksliai valandų, dabar negali pasakyti, nes tikrai neprisimena, į namą atėjo sūnus G. ir pasakė, kad iškvietė greitąją, ir, kad jie išvažiuoja. Kas ir kur nutiko net nesuprato. Nei vieno iš vyrų, kurie buvo lauke, nematė. Apie 23.00 val. į namus sugrįžo vyras D. S. kartu su sūnumi G. ir pradėjo pasakoti, kad jis buvo su sūnumi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir išgirdo, kaip šūkauja kažkokie jaunuoliai. D. S. sakė, kad tarp jo ir jaunuolių įvyko konfliktas, jis su tais jaunuoliais susimušė. Vyras minėjo, kad jaunuolių buvo trys. Jis sakė, kad jų nepažįsta. (1 t., b. l. 104-106)

Vadovaujantis LR BPK 273 str. buvo pagarsinti liudytojos S. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėn. 25 d. apie 18.00 valandą, grįžo į namus. Tada pas ją atvažiavo pusbrolis M. R. ir brolis D. S. su žmona O. S., dukryte D. S., sūnumi G. S.. Su sūnumi V. T., 5 metų amžiaus, bei O. S. ir jos dukryte D. buvo name. Į lauką jos nebuvo išėjusios. M. R., D. S. su sūnumi G. buvo lauke. Jos vyro R. T. namuose nebuvo, jis buvo išėjęs pas kaimyną, kas vyko lauke nežino, jokio triukšmo negirdėjo, be to name buvo vaikai, buvo įjungtas televizorius . Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, tačiau lauke jau buvo tamsu, į namą atėjo O. S. sūnus G. ir pasakė, kad kažkas kažką sumušė, kad reikia kviesti greitąją. G. buvo labai išsigandęs, o iš jo pasakojimų nelabai ką suprato. Lauke buvo M. R., kuriam buvo ištinęs žandas, bei D. S., po to nuėjo į namus atnešti ledo, uždėti ant žando, kuris labai tino. R. T. tuo metu dar nebuvo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Lauke jokių pašalinių asmenų nebuvo, kas ten įvyko, net iki šiol nežino. Girdėjo tik tiek, kad M. R. sumušė kažkokie jaunuoliai, kurie atsitiktinai ėjo pro šalį. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, atvažiavo du jaunuoliai bei vyriškis, kuriam apie 40 metų amžiaus, kurie išlipę iš automobilio tarpusavyje kažką pašnekėjo, o po to priėjo prie policijos pareigūnų ir su jais vėl kažką šnekėjo. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba M. R. išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai išsivežė D. S. su sūnumi G. Tie du jaunuoliai bei vyriškis taip pat įsėdo į automobilį ir išvažiavo paskui policijos pareigūnus. Tą pačią dieną 24.00 valandą, atvažiavo tas pats vyriškis, kuris buvo atvažiavęs su dviem jaunuoliai, ieškojo M. R.. Jam pasakė, kad čia jis negyvena. Kodėl jis ieškojo M. R., nežino.(1 t., b. l. 107-109)

Vadovaujantis LR BPK 273 str. buvo pagarsinti liudytojų A. N. ir M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai parodė, kad 2010 metais dirbo kartu su M. K.. Apie 20.33 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjęs M. R., kuriam buvo sumuštas veidas. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jis skundėsi sveikatos sutrikimais, matėsi sumušimas kaktoje. M. R. ar tai jo draugas padavė piniginę, kurioje buvo D. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Būnant įvykio vietoje, čia atvažiavo „Mersedes“ markės automobilis, iš kurio išlipo vyriškis apie 40 metų amžiaus bei du jaunuoliai. Vyresniojo vyriškio duomenų nežino, bet mano, kad tai buvo vieno iš jaunuolių tėvas. Jaunuoliai aiškino, kad su jais konfliktavo patys nukentėjusieji, o nukentėjusieji aiškino, kad su jais konfliktavo patys jaunuoliai. Kadangi buvo prieštaravimų, tai D. G. bei Ž. C. ir D. S. pristatė į policijos komisariatą dėl aplinkybių išsiaiškinimo. (1 t., b. l. 110-111;112-113)

Vadovaujantis LR BPK 273 str. buvo pagarsinti mažamečio liudytojo G. S., parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytojas parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėnesį, datos tiksliai neprisimena, buvo šeštadienis, jis su tėčiu sėdėjo pas jo tetą, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme. Vienu metu nuėjo paimti malkų kubilui, tuo metu iš gatvės sklido keiksmažodžiai. Kokie tiksliai keiksmažodžiai, neprisimena. Girdėjosi vyriški balsai, matė tris vyrus. Išgirdęs keiksmažodžius, jo tėtis perspėjo nesikeikti, nes yra mažų vaikų. Tada vyrai, kurie keikėsi pasakė, kad tėtis gaus į galvą ir atėjo prie tvoros. Su tėte abu buvo perlipę tvorą į gatvės pusę. Tėtis pasakė vyrams, kad nesikeiktų. Tada vyrai atėjo ir vienas trenkė tėčiui į galvą. Vienas vyras puolė prie tėčio ir kiti iš paskos. Kai tie vaikinai pradėjo mušti tėtį , pašaukė tėtės pusbrolį. Kuris pirmas pradėjo mušti tėtį, neprisimena. Visi trys vienu metu mušė, tačiau kurs pirmas neprisimena. Kad į veidą smogė, tai matė. Su koja kur spyrė, nežino. Kai tėveliui pirmą kartą smogė į galvą, tai jis nukrito ant kairio šono. Po to jam spyrė, tačiau, kuris spyrė, nežino. Kiek kartų jo tėčiui įspyrė, nežino. Po to atėjo M. R.. Marius atėjo vienas pats. Kažkuris tėčiui norėjo spirti, tačiau Marius jį pagavo, o kitas trenkė Mariui į veidą. Po to jie pabėgo. (1 t., b.l. 121-122).

Teismo nuomone kaltinamojo Ž. C. kaltė padarius nusikalstamą veikas numatytas LR BK 138 st.r 2 d 8 p 284 str. 1d be nuketėjusių, liudytojų parodymų grindžiama baudžiamosios bylos medžiaga:

2010-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, apžiūra. (2 t., b.l.35-37)

2011-03-03 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kompaktinės plokštelės garso įrašo, su 2010-09-25 telefoninio pranešimu apie sumušimą ir policijos iškvietimą, apžiūra.(2 t., b.l.65-67)

2011-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. R. atpažino Ž. C., kaip asmenį, kuris siūlė pinigus, kad nutrauktų ikiteisminį tyrimą.(2 t., b.l. 87-89)

2011-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. atpažįsta D. G. kaip asmenį, kuris kartu dar su dviem asmenimis mušė jį ir M. R. (duomenys neskelbtini) gatvėje. (1 t., b.l. 72-75)

Akistatos metu Ž. C. ir nukentėjęs D. S. liko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų t.1b.l.121-123).

Specialistas išvadoje NR.G1527/10(04)davė išvada, kad M. R. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kairės pusės viršutinio žandikaulio - skruostikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant. Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžia vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. (t.1b.l.36-37;40)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo D. S. ir įtariamojo D. G., nukentėjusysis D. S. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (1 t., b.l. 138-140)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo D. S. ir įtariamojo Ž. C., nukentėjusysis D. S. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (1 t., b.l. 173-175)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo M. R. ir įtariamojo Ž. C., nukentėjusysis M. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (1 t., b.l. 180-181)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis Ž. C. veikė iš chuliganiškų paskatų, t. y., pasinaudojo mažareikšme dingstimi, pradėjo muštynes ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. R., taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Kaltinamojo Ž. C. padaryta veika kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika reiškiasi kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir turi šių padarinių norėti (L A T kasacinė nutartis Nr. 2K–513/2010). Ž. C. veikoje viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu –Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (LAT kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Ž. C., savo elgesiu, nesilaikė bendrųjų elgesio taisyklių ir demonstravo nepagarbą visuomenei. Jo veika pasireiškė nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu, nes viešoje vietoje buvo naudojamas fizinis smurtas. Buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, žmonėms buvo sukeltas išgąstis – išsigando mažametis nukentėjusiojo sūnus, jie pasijautė nepatogiai, tai yra žmonės apie įvykį pranešė policijai. Visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta būtent kaltinamųjų veiksmais. Objektyvių ir subjektyvių požymių visuma rodo, kad nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Teismo nuomone įrodymai gauti teisėtu būdu, jų pakanka pripažinti Ž. C. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d

Nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sutaptis gali būti dviejų rūšių – reali ir ideali. Nors Baudžiamajame kodekse idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos tiesiogiai nesuformuluotos, tačiau jas galima atskleisti pagal įstatymo prasmę. Reali sutaptis yra tuomet, kai asmuo keliais savarankiškai veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų BK Specialiosios dalies straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Byloje nustatyta, kad Ž. C. viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė veikos pavojingumą – tai yra suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jo veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį bausmės yra skiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau galutinei bausmei, jos dydžiui ir rūšiai turi reikšmės, kokia yra nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismo nuomone kaltinamojo Ž. C. kaltės nepripažinimas yra pasirinkta jo gynybinė versija, baudžiamosios bylos nagrinėjimo etu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. C. ir nukentėjęs M. R. iki įvykio vienas kito nepažinojo, tą vakarą jie matėsi pirmą kartą, todėl, kad nukentėjęs būtų apkalbėjęs kaltinamąjį teismas nenustatė.

Nukentėjęs M. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 4000 litų sumai turtinei žalai atlyginti, 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai.(t.1.b.l.61-62). Pareikštą ieškinį turtinei žalai atlyginti nukentėjęs M. R. jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė, paaiškindamas, kad buvo daroma operacija, jokie čekiai išleisti medikamentams neišliko, kuri laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl susidarė atlyginimo skirtumas. Teismo nuomone turtinės žalos atlyginimas yra paliktinas nenagrinėtu, nes negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinė Šiaulių teritorinė ligonių kas pareiškė 1831,04 litų civilinį ieškinį už M. R. suteiktas medicinos paslaugas, pareikštas civilinis ieškinys įrodytas ir pilnai tenkintinas ir priteistinas iš Žygimanto chadzevičiaus.

Kaltinamojo Ž. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė kad nusikalstama veika padarė bendrininkų grupėje

Skirdamas bausmę Ž. C., teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso 54, 55 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Į tai, kad Ž. C. teistas, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre, psichiatrijos ligoninės registruose neįrašytas, nedirba, mokymo įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, darbo biržoje neregistruotas, apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo charakterizuojamas patenkinamai, atsižvelgiant į visą tai ir, kad pasiekti bausmės tikslų, ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir atimti galimybę daryti nusikalstamas veikas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo;

Teismas vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ž. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. , ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams

Ž. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1,4,9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2010-12-30 dienos Šiaulių rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalį, kurią, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d.1 p. „b „ p.p., pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2010-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį visiškai atliktą bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p ., 5 p.,7 p. ( Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija), bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Ž. C. atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybinės Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikštą 1831,04 litų civilinį ieškinį už M. R. suteiktas medicinos paslaugas, tenkinti pilnai ir šią sumą priteisti iš Ž. C..

M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. C. 2500 litų neturtinės žalos. Teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomą priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ,asmens dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas Petras Simėnas