- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- 2A-557/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AR10“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AR10“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-828-372/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AR10“ dėl darbų priėmimo-perdavimo akto dalies, dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, netesybų ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2009-05-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1) pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo UAB ,,AR10“ 2008 m. lapkričio mėnesio detalizuoto darbų akto dalį dėl 54 333,89 Lt vertės darbų priėmimo, taikyti restituciją ir grąžinti šias lėšas ieškovui;
2) pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,AR10“ vienašalį 2008 m. gruodžio mėnesio detalizuotą atliktų darbų aktą dėl 86 059,31 Lt vertės darbų priėmimo;
3) priteisti 22 349,21 Lt delspinigių, 952 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2009-10-30 pateikė pareikšimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė minėtą reikalavimą dalyje dėl 54 333,89 Lt grąžinimo sumažinti ir priteisti 28 192,89 Lt. Nurodė, kad šalys 2008-10-23 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ST803-2 (toliau - Rangos sutartis). Pagal šios sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Tilžės g. 233, Šiauliuose, nužeminti sklypo aukščių vietas iki 103,50 altitudės (2 700 kv. m), pagal Sutarties 2.2 punktą sukelti sklypą 1 m aukščiu smėlingu gruntu (10 048 kv. m), darbų kaina 286 368 Lt (be PVM), tai yra 1 kub. m kaina 28,50 Lt plius PVM, o pagal Sutarties 8.1 punktą darbų pradžia buvo numatyta 2008-10-27, pabaiga 2008-12-15. Rangos sutarties 2.2 ir 8.1 punktai buvo pakeisti 2008-10-30 susitarimu, kuriuo iki 14 603 kv. m padidintas plotas, darbų kaina iki 416 185, 50 Lt (be PVM) (Sutarties 2.2 p.), darbų atlikimo terminas iki 2008-12-31 (Sutarties 8.1 p.)
Ieškovas teigė, kad atsisakė pasirašyti atsakovo nepagrįstai surašytą 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą apie tai, kad atlikta darbų už 86 059,31 Lt (su PVM), bei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 002240, nes atsakovas 13 980,50 kv. m žemės sklypą smėlingu gruntu sukėlė ne 1 aukščiu, bet tik vidutiniškai 0,73 m aukščiu.
Ieškovo nuomone, atsakovui už atliktą darbą - 13 070,50 kv. m sukėlimą, turėtų būti sumokėta 271 997,11 Lt (be PVM). Pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą AR Nr. 002135 jam sumokėta 106 590 Lt (be PVM), o pagal 2008-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą AR Nr. 002173 193 600,50 Lt (be PVM), iš viso 300 190 Lt (be PVM). Taigi atsakovas 281 92,89 Lt gavo už neatliktą darbą. Nurodė, kad atsakovas atsako už darbų kokybę, nes Rangos sutarties 4.4 punktu patvirtino, kad yra šios darbų srities specialistas ir turi reikalingos patirties, garantavo, jog susipažino su statybos objektu, projektiniais dokumentais ir dėl to neturi jokių pretenzijų.
Ieškovas ginčijo 2008 m. spalio mėn. ir 2008 m. lapkričio mėn. detalizuotus darbų priėmimo aktus, vadovaudamasis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), teigia, kad žemės sklypo sukėlimas ne 1 m., kaip buvo susitarta Rangos sutartyje, bet tik 0,73 m., nėra akivaizdus trūkumas, tam reikalingos specialios žinios ir geodeziniai prietaisai. Nurodė, kad jo užsakyti geodeziniai matavimai patvirtino faktą, kad Žemės sklypas vidutiniškai sukeltas tik 0,77 m., apie šiuos rezultatus informavo atsakovą 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. 09/3-49 ir paprašė arba iki 2009-04-15 pašalinti nurodytus trūkumus, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą. Tačiau atsakovas, remdamasis 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotu atliktų darbų aktu ir jo pagrindu išrašyta 2009-02-05 PVM sąskaita-faktūra AR Nr. 002240, Šiaulių miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl 86 059,31 Lt priteisimo iš ieškovo (civilinė byla Nr. 2-2976-772/2009), bylos nagrinėjimas sustabdytas kol bus išnagrinėtas šis ginčas. Ieškovo užsakymu UAB „Ertera” 2009-07-17 atliko matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo tų pačių aukščių vidutinis skirtumas tarp 2009 m. kovo mėn. altitudžių ir 2009-07-17 altitudžių yra 11,09 cm skirtumas, šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertizės išvada.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad atsakovo argumentai, nurodyti 2009-02-06 rašte Nr. 1098, esą pagal jo turimus duomenis smėlingo grunto sluoksnis vidutiniškai sudaro 1,068 m, nėra teisiškai reikšmingi ginčo išsprendimui, nes Rangos sutarties dalykas buvo ne 1 m smėlio sluoksnio papylimas ant žemės sklypo, o sklypo sukėlimas 1 m aukščio smėlingu gruntu, atliekant atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus, nes po Rangos sutarties įvykdymo sklypas turėjo paaukštėti 1 m, palyginus su aukščiu, kuris buvo iki sutarties sudarymo, o atsakovas privalėjo atvežti tiek smėlio, kad jį sutankinus būtų pasiektas sutartyje numatytas rezultatas. Nurodė, kad pasirinko atsakovo pasiūlytą sklypo gerinimo būdą - žemės sklype įrengti 1 m storio sutankinto smėlingo grunto dangą, kuris buvo nustatytas atlikus eksperimentą.
Ieškovas prašė priteisti 952 Lt išlaidų, turėtų dėl žalos įvertinimo (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.)
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teigė, kad iš atsakovo pateiktų komercinių pasiūlymų turinio matyti, kad jis siūlė ieškovui atvežti, išlyginti ir sutankinti konkretų kiekį smėlingo grunto, o derėtasi ne dėl sklypo pakėlimo 1 m, o dėl konkretaus smėlingo grunto kiekio, jo atvežimo ir sutankinimo paslaugos pirkimo. Atliekant kontrolinius matavimus ir gręžinius, tai yra nustatinėt užpilto smėlingo grunto pasluoksnio storį dalyvavo ieškovo atstovas ir su matavimo rezultatais sutiko, o tai rodo, kad šalys buvo sutarę dėl 1 metro storio smėlingo grunto pakloto įrengimo. Atsakovo nuomone, ieškovas, pasisakydamas dėl 103,50 altitudės, elgėsi nesąžiningai, nes norėdami sutarti dėl sklypo pakėlimo 1 metru nuo 103,50 altitudės, ieškovas ir atsakovas į sutartį būtų įrašę ne konkretų smėlingo grunto kiekį, bet konkrečius jau pakelto sklypo altitudės duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiomis 2008 m. lapkričio mėn. detalizuoto atliktų darbų akto dalį dėl 28 192,89 Lt, vienašalį 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą dėl 86 059,31 Lt ir iš atsakovo UAB „AR10“ priteisė ieškovui 28 192,89 Lt, 11 196,72 Lt delspinigių ir 952,00 Lt žalos atlyginimą, taip pat 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2009-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis byloje esančiais rodymais ir geodezinės ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino, kad sklypo danga užpilta vidutiniškai 0,73 m, konstatavo, kad atsakovas neatliko sutartų veiksmų, o ieškovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti aktą ir nepagrįstai sumokėjo atsakovui už neatliktus darbus. Teismas, vadovaudamasis aplinkybe, kad darbai buvo atliekami tam tikrą laikotarpį, darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo pasirašomi kas mėnesį, sprendė, jog galutinis trūkumas galėjo būti paaiškėjęs tik baigus visus darbus.
Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad jis nėra atsakingas už tai, jog minėtas žemės plotas galėjo suslūgti, nes pagal Rangos sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti sklypo aukščių vietų sužeminimo iki 103,50 altitudės (2 700 kv. m) darbus, todėl žemės sklypo sukėlimo per 1 metrą darbai (smėlingo grunto atvežimas, išlyginimas, sutankinimas) buvo matuojami ne nuo buvusio žemės sklypo pagrindo, o nuo 2.1 punkte nurodytos Baltijos aukščio sistemos nustatytos altitudės. Vadovaudamasis detalizuotų atliktų darbų aktu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra pakankamai kvalifikuotas, teismas sprendė, kad jis aiškiai žinojo, kad žemės smėlingo grunto atvežimas, išlyginimas, sutankinimas yra siejamas su sklypo sukėlimu 1 metro aukščiu, kuris matuojamas ne nuo jo pagrindo, bet iki pat numatytos altitudės. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Rangos sutarties projektą pateikė atsakovas, ir nurodė, jog abejonės dėl sutarties sąlygų aiškintinos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Teismas, remdamasis Rangos sutarties 10.10 puntu, kuriuo šalys susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių mokėjimo, jei rangovas laiku neatliks sutartų darbų, ir ieškovo prašymu sumažinti delspinigius iki 0,1 procento, priteisė delspinigius už 98 darbo dienas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „AR10“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal Sutartį jis privalėjo pakelti sklypą 1 metru nuo 103,5 altitudės. Šalys Rangos sutartimi suderino smėlingo grunto kiekius. Rangos sutarties ir jos pakeitimo 2.2 punkte nustatė, kad ieškovas mokės atsakovui po 28,5 Lt (plius PVM) už kiekviena kub. m sutankinto smėlingo grunto, o visa kaina sudarys 418 185,50 Lt. Taigi nurodytam žemės plotui padengti 1 kv. m sklypo turėjo būti sunaudota po 1 kub. m sutankinto smėlingo grunto. Kadangi taisyklingas 1 kub. m grunto gali uždengti 1 kv. m paviršiaus lygiai 1 m į aukštį, darytina išvada, kad Rangos sutarties dalykas buvo ne sklypo pakėlimas 1 m, o 1 m storio smėlingo grunto pasluoksnio įrengimas. Tokią išvadą patvirtina ir 2009-01-14 užvežto smėlingo grunto pasluoksnio storio dienos kontrolinių matavimų išpildomoji nuotrauka, liudytojo E. O. parodymai. Tačiau teismas nevertino liudytojų, eksperto parodymų.
2. Teismas nevertino ir neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, taip pat tikrųjų šalių ketinimų. Derybos tarp šalių prasidėjo dėl to, kad ieškovas, nepaisydamas inžinerinių geologinių tyrimų rezultatų išvados, kad nerekomenduojama statinio pamatų pagrindu naudoti piltą gruntą, durpes, norėjo statyti statinius. Siekiant išsiaiškinti, kaip reikėtų patobulinti sklypą, buvo atliktas eksperimentas, kurio metu paaiškėjo, kad geriausia tai būtų padaryti ant sklypo įrengiant 1 m storio smėlingo grunto pasluoksnį. Toks būdas buvo užfiksuotas ir komerciniuose pasiūlymuose. Šalims iki sutarties pasirašymo buvo žinoma apie po sklypu esančią pelkę, jo nestabilumą, todėl atsakovas nebūtų sutikęs įsipareigoti pakelti sklypą iki konkrečios atlitudės.
3. Teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 2.1 ir 2.2 punktus, nes 2.2 punkte aptartų darbų apimtis nereiškia, kad ji turi būti skaičiuojama nuo 103,5 atlitudės. Ieškovas supranta, kad sutarto įsigyti smėlingo grunto kiekis užtikrina tik vieno metro storio pasluoksnio įrengimą, bet ne sklypo pakėlimą 1 m.
4. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir nenurodė, kokiu konkrečiai CK 1.80 straipsnio punktu remiantis buvo priimtas sprendimas dėl ginčijamo 2008 m. lapkričio mėnesio akto dalies pripažinimo negaliojančia.
5. Spręsdamas klausimą dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo, sprendime nenurodė teisinių motyvų ir teisės normų, kuriomis vadovaudamasis tai priteisė, o taip pat nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu prašo šį atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Ieškovas atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir ieškinį. Papildomai nurodoma, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Rangos sutarties dalykas buvo ne sklypo sukėlimas 1 m aukščio smėlingu gruntu, atliekant atvežimo, išlyginimo, sutankinimo, o 1 m smėlio sluoksnio supylimas ant Žemės sklypo. Sutarties dalykas buvo aiškiai įvardintas Rangos sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. Apeliantas privalėjo atvežti tiek smėlio, kad jį sutankinus būtų pasiektas Rangos sutartyje numatytas rezultatas - Žemės sklypo sukėlimas (paaukštinimas) 1 m, nes grunto sutankinimas įėjo į darbų kainą. Būtent taip Rangos sutarties 2.2 punktą suprato ir apeliantas, nes 2009-12-11 teismo posėdyje apelianto atstovas R. D. paaiškino, kad vykdė pakėlimo darbus, o skaičiuoti atvežto smėlingo grunto kiekį nebuvo būtinybės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai E. O. ir A. N.. Pažymėtina, kad apelianto teiginiai, jog esą šalys sutarė dėl 1 m smėlingo grunto sluoksnio įrengimo, o ne dėl Žemės sklypo paaukštinimo 1 m, atsirado tik triplike, darbų priėmimo aktuose, šalių susirašinėjime, atsiliepime į ieškinį ši versija nebuvo keliama.
2. Apeliantas, remdamasis komerciniais pasiūlymais, nepagrįstai teigia, kad šalys tarėsi tik dėl to, jog apeliantas užpils vidutiniškai 1 m smėlio sluoksnį, o ne sukels sklypą 1 m aukščio smėlingu gruntu, nes apeliantas neapteikė įrodymų, kad ieškovas šiuos pasiūlymus gavo.
3. Jeigu apeliantas negalėjo tinkamai atlikti darbų dėl užsakovo nurodymų arba dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apelianto, jis pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu privalėjo nedelsdamas įspėti ieškovą ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus. Apeliantas šito nedarė, ieškovo neįspėjo, nurodymų neprašė, darbų nesustabdė, taigi apeliantas ne tik netinkamai vykdė Rangos sutartį bet ir nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, nors įstatymų leidėjas sutarčių šalims yra nustatęs tokią pareigą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė tiek teisinį, tiek faktinį ieškinio tenkinimo pagrindą, o dėl apelianto prašymo taikyti ieškinio senatį nepasisakė todėl, kad ji nebuvo praleista, nes darbai turėjo būti atlikti iki 2008-12-31, o ieškinys priimtas 2009-05-27, t. y. nepraėjus sutrumpintam 6 mėn. ieškinio senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, o taip pat teismo sprendimo negaliojimo absoliučius pagrindus (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios, proceso teisės normas ir, patenkindamas ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2008-10-23 sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. ST803-2 pagrindu pasirašytą detalizuotų darbų priėmimo-perdavimo akto dalį dėl 28 192,89 Lt ir vienašalį 2008 m. gruodžio mėnesio detalizuotą atliktų darbų aktą dėl 86 059,31 Lt vertės darbų priėmimo, priteisti 28 192,89 Lt, 22 349,21 Lt delspinigių, 952 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Vadovavosi CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), teigdamas, jog jo nurodyti atsakovo atliktų darbų trūkumai buvo neakivaizdūs, todėl negalėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo teiginiais, nurodo, kad jis neteisingai aiškina ir taiko Rangos sutarties nuostatas ir dėl to be pagrindo teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį ir dėl šios priežasties yra paaiškėję neakivaizdūs jo atliktų darbų trūkumai. Taigi ieškovas nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, o, konstatavus, jog ieškovas yra teisus, atsakovas privalo paneigti, kad ieškovo keliami trūkumai yra atsidarę ne dėl jo kaltės (CPK 178 str.).
Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualios teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose ir jomis būtina vadovautis (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ (bylos Nr. 3K-3-406/2000), nurodyta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse šiuo klausimu ne kartą yra nurodyta, kad bet kuri sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant į jos pobūdį, rūšį, šalių teisinį statusą, teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį, ir į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2000, K. G. v. L. P.; 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005, UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“ ir kt.).
Atsižvelgdama į paminėtas taisykles, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalys nevienodai aiškina ir taiko Rangos sutarties 2 dalyje bei šios sutarties 2008-10-30 pakeitimo 1 punkto dalyje esančias normas, apibrėžiančias šios sutarties dalyką. Pagal Rangos sutarties 2.1 punktą atsakovas (rangovas) įsipareigojo nužeminti nurodyto žemės sklypo, o taip pat už jo ribų esančias žemės sklypo aukštas vietas iki 103,50 altitudės. Šiame punkte nurodytas ir žemės sklypo plotas – 2 700 kv. m. Rangos sutarties 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo pakelti sklypą 1 m smėlingu gruntu, taip pat nurodyta, jog tokiu būdu turi būti sutvarkytas 14 603 kv. m plotas. Šios sutarties 2.2.1 punkte nurodyta, kad tam turi būti atvežtas smėlingas gruntas, jis turi būti išlygintas, sutankintas, o šių darbų kaina – 416 185,50 Lt (be PVM), apskaičiuojama nustačius, jog 1 kv. m kaina yra 28,5 Lt (plius PVM); 2.2.2 punkte nustatyta, jog už betono laužo išstumdymo, sutankinimo, išlyginimo buldozeriu darbus nemokama. Prie esminių sąlygų Rangos sutarties 2.4 punkte išdėstytos vykdytojo pastabos, kuriose, be kita ko, nurodyta, jog po pastatu sklypo sukėlimas smėlingu gruntu neįvertintas, betono laužas į statybos aikštelę turi būti vežamas be statybinių šiukšlių, prieš tai informuojant atsakovo atstovą, jo kiekis skaičiuojamas tiek iš užsakovo (ieškovo), tiek iš vykdytojo (rangovo) pusės, tarpusavyje suderinant įkainius. Šiame punkte, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyta ir kita esminė aplinkybė, kad užpylus, sutankinus smėlį, neįvertintas esamo sluoksnio (durpių) nusėdimas.
Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimų faktiniu pagrindu nenurodo tos aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė Rangos sutarties 2.1 punkto įsipareigojimo, tai yra kad nurodyto dydžio sklypo aukštos vietos nebuvo nužemintos iki 103,50 altitudės, o savo reikalavimus grindžia tuo, jog pagal UAB „Ertera” jo užsakymu 2009-07-17 atliktus matavimus minimo žemės sklypo tų pačių aukščių vidutinis skirtumas tarp 2009 m. kovo mėn. ir 2009-07-17 altitudžių yra 11,09 cm, ir tai įrodo, kad atsakovas neįvykdė Rangos sutarties 2.2 punkto visą žemės sklypą įrengti tokiu būdu, kad jo aukštis matuojant nuo 103,50 altitudės būtų pakeltas 1 m. Ieškinio papildyme ieškovas šį teiginį grindė taip pat ir teismo ekspertizės išvada, kuri, ieškovo teigimu, patvirtino šiuos duomenis (t. 3, b. l. 57).
Ieškovas teigia, jog sudarydamas šią Rangos sutartį, pasirinko atsakovo pasiūlytą sklypo pagerinimo būdą, tai yra 1 m storio sutankinto smėlingo grunto dangos įrengimą, kurį atsakovas pagrindė atliktais eksperimentais. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad įvykdęs Rangos sutarties 2.1 įsipareigojimą ir nužeminęs iškilias žemės sklypo vietas iki tokios altitudės, ant šio žemės sklypo, jis įrengė sutartą nurodyto 1 m aukščio smėlingo grunto sluoksnį. Atsakovo nuomone, tinkamą šių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą patvirtina tas faktas, kad paties ieškovo įgaliotas asmuo E. O. priėmė šiuos darbus kaip tinkamai atliktus, o taip pat šio atstovo patvirtinta užvežto smėlingo grunto pasluoksnio storio dienos kontrolinių matavimų išpildomoji nuotrauka, atlikta patikrinus ir ištyrus darbų kokybę (Rangos sutarties 10.1.2.5 punktas) (t. 1, b. l. 145). Atsakovas teigia, kad sklypo atskirų vietų aukščio skirtumas konstatuotas po šių darbų priėmimo, praėjus tam tikram laikui, be to, kaip matyti iš ieškovo nurodytų UAB „Ertera” atliktų matavimų ir teismo ekspertizės išvadų, įrengto smėlingo grunto sluoksnis buvo matuojamas nuo 103,50 altitudės, tuo tarpu, tikrinant atlikto darbo kokybę, turėjo būti matuojamas pats šio smėlingo grunto sluoksnio aukštis, o ne jo aukštis nuo šios altitudės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga paneigia teismo išvadas, jog atsakovas neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovas, kaip jau buvo minėta, nei ieškininiame pareiškime, jo papildymuose, atsiliepime į apeliacinį skundą, nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovas tinkamai atliko Rangos sutarties 2.1 punkte nurodytą įsipareigojimą ir nužemino sklypo aukštas vietas iki 103,50 altitudės, tačiau teigė, kad netinkamai įvykdė Rangos sutarties 2.2 punkto įsipareigojimą 1 m sukelti sklypą smėlingu gruntu. Ieškovo ginčijamame 2008 m. lapkričio mėn. detalizuotų darbų atlikimo akte Nr. 2 konstatuota, kad atsakovas šiuos darbus įvykdė, tokį pripažinimą patvirtina 2008-12-10 ieškovo prezidento A. V. parašas (t. 1, b. l. 27). Šį faktą, kaip minėta, taip pat patvirtina ir duomenys, užfiksuoti nurodytoje nuotraukoje.
Analizuojant šalių nevienodai aiškinamas Rangos sutarties nuostatas, svarbu pažymėti tai, kad apibrėžiant sutarties 2.2 punkte numatytų darbų atlikimą, nurodyta, jog sklypas turi būti sukeltas 1 m smėlingu gruntu, o ne iki tam tikros altitudės. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina atsakovo teiginius, jog sudarant šią Rangos sutartį abi šalys žinojo, jog yra galimas žemės sluoksnio (durpių) nusėdimas, apie ką buvo nurodyta 2.4 punkte. Taigi minima Rangos sutarties 2.4 punkte įtvirtinta pastaba šalys iš esmės pripažino galimą žemės sklypo aukščio pasikeitimą dėl nurodytos priežasties ir todėl sutarties 2.2 punktą formulavo tokiu būdu: ,,sklypo sukėlimas 1 m aukščio smėlingu gruntu darbai“ ir nurodyta, kiek ir kokio grunto turi būti atvežta ir kaip už šiuos darbus bus apmokėta. Tokią išvadą patvirtina ir tarp šalių vykusios derybos dėl Rangos sutarties sudarymo, kurios, kaip nurodė atsakovas, prasidėjo dėl to, kad ieškovas, nepaisydamas inžinerinių geologinių tyrimų rezultatų išvados, kuria nerekomenduota statinio pamatų pagrindu naudoti piltą gruntą, durpes, planavo statyti statinius, o tai rodo, kad abiem šalims iki sutarties pasirašymo buvo žinoma apie po sklypu esantį nestabilų sluoksnį, tai buvo fiksuojama ir komerciniuose pasiūlymuose (CPK 185 str.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo iniciatyva buvo matuojamas ne atsakovo įrengto smėlingo grunto sluoksnio aukštis, o jo aukštis nuo 103,50 altitudės ribos ir tokiu būdu buvo nustatyta, jog žemės sklypo tų pačių aukščių vidutinis skirtumas tarp 2009 m. kovo mėn. altitudžių ir 2009-07-17 altitudžių yra 11,09 cm. Priešingai nei sprendė teismas, šie įrodymai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad sutartiniai darbai nebuvo atlikti. Iš tiesų, kaip minėta, teismo ekspertizės išvadose, ieškovo pateiktuose matavimuose, kituose įrodymuose yra konstatuojamas sklypo dangos pažemėjimas (nusėdimas), tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog sklypo aukštis nuo 2009 m. kovo mėn. pasikeitė dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko sutartyje sulygtus darbus (neatvežtas sutartyje numatyto smėlingo grunto, netinkamas jo sutankinimas, išlyginimas ir t. t.). Be to, teismo posėdžio metu atsakovo administracijos vadovas R. D. paaiškino, kad iki šios Rangos sutarties sudarymo buvo bendraujama su ieškovu, kruopščiai tiriama, ar yra įmanoma ir kaip, pasiekti ieškovo pageidaujamą rezultatą, tam buvo atlikti eksperimentai, siekiant nustatyti tinkamiausią sklypo tobulinimo būdą, kurių dėka buvo pasirinktas tvirčiausias sluoksnio įrengimo būdas. Pažymėjo, kad abiem šalims buvo žinoma, kad tai durpinga vieta ir dėl to buvo inkorporuota atitinkama nuostata Rangos sutarties 2.4 punkte. Teigė, kad priimant darbus buvo atlikta daugiau nei 14 gręžinių, kurie patvirtino tinkamą minimo sluoksnio įrengimą (t. 3, b. l. 114-116) (CPK 177 str. 2 d.). Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas, kad sklypo danga yra nuslūgusi, ir tai, jo nuomone, galėjo atsitikti dėl durpių nusėdimo (t. 3, b. l. 117). Liudytojas E. O., minimu metu dirbęs ieškovo bendrovėje projektų vadovu, paaiškino, kad prieš sudarant Rangos sutartį buvo atlikti tyrimai, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią metodą sklypo įrengimui, taip pat nurodė, kad buvo objekte, kai buvo atliekami gręžiniai ir kad jis pasirašė minėtą nuotrauką (t. 3, b. l. 117-118).
Kaip žinoma, CPK 186 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas šių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir vadovaudamasi civiliniame procese leidžiama taikyti įrodymu pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino ieškovo teisę remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi ir patenkino jo ieškinį (CPK 178, 185 str.).
Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tačiau teismas be pagrindo sprendė, kad ši sutarčių aiškinimo taisyklė taikytina nagrinėjamoje byloje ir atmeta su tuo susijusius ieškovo atsiliepime nurodytus teiginius. Iš tiesų, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutarties tekstą ruošė atsakovas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog šalys iki sutarties sudarymo įdėjo daug pastangų derindami jos sąlygas, komerciniai pasiūlymai buvo tikslinami, nagrinėjami atliktų bandymų rezultatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra stambi statybos korporacija, kuri, akivaizdu, turi reikiamą patirtį ir specialistus, būtinus sprendžiant klausimus, susijusius su sudarymu sutarčių dėl techniškai sudėtingų darbų atlikimo, todėl Rangos sutarties šalys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labai konkrečiai ir aiškiai susitarė dėl jos objekto bei vykdymo sąlygų (CK 6.522 – 6.530 str.). Taigi šios aplinkybės, priešingai, nei sprendė teismas, neduoda pagrindo ieškovą traktuoti, kaip silpnesniąją šių teisinių santykių šalį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, susijusius su CK 6.659 straipsnio taikymu. Teigiama, kad atsakovas, negalėdamas tinkamai atlikti Rangos sutartyje numatytų darbų dėl nuo jo nepriklausomų aplinkybių, privalėjo nedelsdamas įspėti ieškovą ir sustabdyti darbus, kol gaus nurodymus. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog atsakovas veikė sutarties ribose.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo UAB ,,AR10“ apeliacinį skundą patenkina, pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ieškininius reikalavimus dėl minimų darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiu, netesybų ir žalos atlyginimo priteisimo atmeta (CPK 329 str. 1 d., 330 str., CK 6.681 str., CK 6.662 str. 3 d.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, klausimą išsprendžia iš esmės ir ieškinį atmeta, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atmetamos, o atsakovo turėtos išlaidos patenkinamos visiškai. Ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą ieškovas atsisakė nuo 26 141 Lt skolos ir 4 051,85 Lt delspinigių, neduoda pagrindo kitaip spręsti šių išlaidų perskirstymo klausimo, nes atsisakymas susijęs su paties atsakovo valios pasikeitimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas UAB ,,AR10“ sumokėjo 3 528 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl šis žyminis mokestis jam priteistinas iš ieškovo (CPK 88, 93 str.) (t. 3, b. l. 141).
Vadovaujantis CPK 93 bei 96 straipsnių nuostatomis, iš ieškovo valstybei priteisiama 78,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 89, t. 3, b. l. 143).
Teisėjų kolegija nekeičia teismo sprendimo dalies, kuria priimtas ieškovo atsisakymas dėl paminėtos dalies reikalavimų ir kuria jam grąžintina 603,86 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas prašė atlyginti jam 13 419, 64 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė teismui įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jų turėjo 8 740,41 Lt, o apeliacines instancijos teisme – 4 679,23 Lt (t. 3, b. l. 83-101, 161-167). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų skaičių (bylos nagrinėjimas truko nuo 2009-05-26, įvyko 4 teismo posėdžiai, ieškovas ne kartą keitė ieškinio dalyką) mano, jog šių išlaidų dydis neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str.), CPK 98, 88 straipsnio bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatoms, todėl šis prašymas tenkintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius 9 747,86 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 7 327, 86 Lt pirmosios instancijos ir 2 420 Lt apeliacinės instancijos teisme. Taigi, įvertinus tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, dirbantys statybų versle, atsakovas yra apeliantas, jam priteistinų išlaidų dydis iš esmės nepažeidžia taip pat ir proporcingumo principo (CPK 3 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Patenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AR10“ (kodas 145904587) apeliacinį skundą, išspręsti klausimą iš esmės, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (kodas 144050881) ieškininius reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio mėnesio detalizuoto darbų akto dalį, o taip pat vienašalį 2008 m. gruodžio mėnesio detalizuotą atliktų darbų aktą bei taikyti restituciją ir priteisti ieškovui 28 192,89 Lt, sumokėtų už darbus, 11 196,72 Lt delspinigių, 952 Lt žalos atlyginimą.
Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atsisakymas nuo ieškininio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio mėn. detalizuoto atliktų darbų akto dalį 26 141 Lt sumai ir priteisti 26 141 Lt, sumokėtus už drbus, 4 051,85 Lt delspinigių, ir byla šioje dalyje nutraukta. Taip pat palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ permokėtą 603,86 Lt (šeši šimtai trys litai 86 ct) žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AR10“ 3 528 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai dvidešimt aštuoni litai) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AR10“ 8 740,41 Lt (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt litai 41 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 4 679,23 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt devyni litai 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso priteisti 13 419,64 Lt (trylika tūkstančių keturi šimtai devyniolika litų 64 ct) šių išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ 78,91 Lt (septyniasdešimt aštuoni litai 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.