- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-80/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. A., G. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4685-262/2013 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams J. A. ir G. A. dėl skolos, palūkanų, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. R. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms J. A. ir G. A., prašydamas priteisti iš atsakovės G. A. 47 000 Lt (27 000 Lt + 20 000 Lt) skolos, 5364 Lt (5198 + 166 Lt) palūkanų, solidariai iš atsakovių J. A. ir G. A. 49 604,10 Lt nuostolių (negautų pajamų už turto nuomą forma) atlyginimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. kovo 3 d., 43 200 Lt nuostolių (negautų pajamų už turto nuomą forma) atlyginimą už sodybą (1/2 žemės bei gyvenamojo namo su priklausiniais), esančią (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. vasario 28 d., 6480 Lt palūkanų, taip pat priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovių turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0028/13/00846, kurią vykdo antstolis M. D. pagal Širvintų r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18-880/2011, iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones J. A. atžvilgiu – nekilnojamųjų daiktų, jų nesant ar jų esant nepakankamai įsiskolinimui padengti – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei J. A. ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.
Vykdomosios bylos sustabdymo pagrįstumą ieškovas įrodinėjo tuo, kad, jo teigimu, nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė G. A. turės galimybę sudaryti nekilnojamojo turto sandorius ir turtą parduoti, padovanoti ar įkeisti. Pažymėjo, kad po apeliacinio teismo nutarties, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė G. A. perleido dalį savo turto. Anot ieškovo, sustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0028/13/00846, kurią vykdo antstolis M. D. pagal Širvintų r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18-8800/2011, bus užtikrintos abiejų šalių teisės, nes patenkinus ieškinį, bus galimybė atlikti CPK 687 straipsnyje numatytą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo galimybę, taip sutaupant abiejų šalių vykdymo išlaidas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės J. A. atžvilgiu įrodinėjo tuo, kad yra reali grėsmė, jog ir atsakovė J. A. gali perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovo A. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių J. A. ir G. A. atžvilgiu netenkino.
Teismas, atsižvelgęs į CPK 625 straipsnio 1 dalies, 626 ir 627 straipsnių nuostatas, įvertinęs ieškovo prašymo motyvus ir bylos duomenis, sprendė, kad ieškovas nepagrindė nei vieno CPK nustatyto vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, todėl konstatavo nesant pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su negautomis turto nuomos pajamomis, šiuo metu negali būti laikomi tikėtinai pagrįstu, todėl jų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju negali būti taikomos. Teismas sprendė nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės J. A. atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti iš dalies ir atsakovės G. A. atžvilgiu pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdomosios bylos Nr. 0028/13/00846, kurią vykdo antstolis M. D. pagal Širvintų r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18-880/2011, sustabdymą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Sustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0028/13/00846, bus užtikrintos abiejų šalių teisės, nes patenkinus ieškinį bus galimybė atlikti CPK 687 straipsnyje numatytą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo galimybę, tokiu būdu sutaupant abiejų šalių vykdymo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad dalis ieškinio dėl skolos priteisimo yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju kyla teismo nešališkumo klausimas, nes priimdamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pasisakydamas dėl skolos priteisimo, teismas preziumuoja, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nors į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir teismas jų dar nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės J. A. ir G. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismo nutartis bus panaikinta ir pritaikytos A. R. prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės prašo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų turto nuomos pajamų priteisimo yra nepagrįstas. Pažymi, kad nenustačius tikėtino ieškinio reikalavimų pagrindimo ir pritaikius atsakovėms ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti atsakovės G. A. atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – vykdomosios bylos Nr. 0028/13/00846, kurią vykdo antstolis M. D. pagal Širvintų r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18-880/2011, sustabdymą iki šios bylos išnagrinėjimo.
Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas, vykdant teismo sprendimą, gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo įvardijamos CPK 625 straipsnio 1 dalyje ir 626-627 straipsniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuoja atvejus, kada vykdomąją bylą privalo ar turi teisę sustabdyti būtent antstolis, o ne teismas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, sprendusiam laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, nebuvo pagrindo remtis minėtomis civilinio proceso teisės normomis.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo nurodytos ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę konkrečiu atveju, turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
Galimas būsimo teismo sprendimo turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Kaip jau minėta, ieškovas prašė teismo sustabdyti vykdomąją bylą, kuri buvo pradėta vadovaujantis vykdomuoju raštu, išduotu įsiteisėjusio Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18-880/2011, pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu buvo nuspręsta patenkinti G. A. ieškinį iš dalies ir: 1) atidalinti atsakovo A. R. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės dalinės nuosavybės su ieškove G. A. ir priteisti ieškovui A. R. natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulinį, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 0,9302 ha, dalį pridėtame projektiniame atsakovo pateiktame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 3 (žemės sklypo plane pažymėta dalis B); 2) priteisti ieškovei G. A. natūra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 0,9302 ha., dalį pridėtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 1, 2, 3, 12, 10, 11, 1 (žemės sklypo plane pažymėta dalis A) ir priteisti iš atsakovo 85 500 Lt kompensaciją, kurios mokėjimą išdėstant dalimis, nustatant, kad atsakovas ieškovei mokės po 2375 Lt kas mėnesį ir visą skolą sumokės iki 2014 m. kovo 24 d. Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas (52-59 b. l.).
Iš antstolio M. D. 2013 m. lapkričio 4 d. rašto (86 b. l.) matyti, kad šio antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas ne tik pagal Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18-880/2011, bet ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-822-864/2011, Nr. N2-787-129/2007, Nr. 2-15889-866/2010, ir bendra išieškojimo iš A. R. G. A. naudai suma yra 87 573 Lt skolos, iš skolininko buvo išieškota tik 1 473,88 Lt suma.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra A. R. ir jis pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės G. A. priteisti 27 000 Lt skolos ir 5198 Lt palūkanų pagal 2000 m. liepos 31 d. paskolos sutartį, 20 000 Lt skolos ir 166 Lt palūkanų pagal 2002 m. liepos 10 d. paskolos raštelį, solidariai iš atsakovių J. A. ir G. A. 49 604,10 Lt nuostolių (negautų pajamų už turto nuomą forma) atlyginimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. kovo 3 d., 43 200 Lt nuostolių (negautų pajamų už turto nuomą forma) atlyginimo už sodybą (1/2 žemės bei gyvenamojo namo su priklausiniais), esančią (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. vasario 28 d., 6480 Lt palūkanų, taip pat priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Įvertinus šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovo keliamus materialinius teisinius reikalavimus ir jo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, galima teigti, jog šioje byloje ieškovo keliami reikalavimai ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-18-880/2011, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdomasis procesas vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/00846, yra susiję, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais nėra susijusi, nes jos taikymas neturės jokios įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl iš esmės yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės G. A. atžvilgiu taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Apelianto teiginiai, kad sustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0028/13/00846, bus užtikrintos abiejų šalių teisės, nes patenkinus ieškinį, bus galimybė atlikti CPK 687 straipsnyje numatytą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo galimybę, tokiu būdu sutaupant abiejų šalių vykdymo išlaidas, nesudaro pakankamo pagrindo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4685-262/2013, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino, kad preliminariai įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kelia abejonių ieškovo ieškinio reikalavimai, susiję su negautomis turto nuomos pajamomis, ir ypač jų dydžio apskaičiavimas (70-72 b. l.). Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Tačiau preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Todėl apelianto teiginys, kad teismas pasisakė dėl jo ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, nėra pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu A. R. buvo įpareigotas visą G. A. priteistą 85 500 Lt kompensaciją sumokėti iki 2014 m. kovo 24 d. (54 b. l.). Taigi, patenkinus ieškovo prašymą (sustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0028/13/00846), būtų paneigtas teismo sprendimo, nustačiusio A. R. galutinį kompensacijos sumokėjimo terminą, privalomumas, nes iki nustatyto termino (2014-03-24) civilinė byla Nr. 2-4685-262/2013 tikėtina nebus išnagrinėta ir A. R. atsidurtų neproporcingai geresnėje padėtyje, nei G. A..
Įvertinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vykdomosios bylos Nr. 0028/13/00846 sustabdymas iki šios bylos išnagrinėjimo, nėra susijusi su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje tinkamo įvykdymo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atsakovės G. A. atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Taigi, nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jo prašymas priteisti jam iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Šiuo atveju yra pagrindas iš ieškovo atsakovei J. A. priteisti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt (CPK 93 str., 88 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei J. A. 300 Lt (tris šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.