Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini),

teistas: 1) 2010 m. spalio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto; 2) 2011 m. kovo 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskiriant subendrintą 2 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., žinodamas ir suprasdamas, jog pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir UAB „Mogo LT“, įmonės kodas 302943102, registruotos Goštauto g. 40B, Vilnius, įgalioto asmens sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Mogo LT“ įsigijo ir savo vardu įregistravo 15 000 Lt (4 347,82 EUR) vertės automobilį VW PASSAT, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir suteikė jam, kaip lizingo gavėjui, teisę šia transporto priemone naudotis ir ją valdyti, prisiėmęs teisę transporto priemone naudotis ir ją valdyti, įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas pagal lizingo sutarties sąlygas, ir, būdamas supažindintas su lizingo gavėjo pareigomis pagal sutarties 9.4 punktą, kuriame numatyta, kad „lizingo gavėjas neturi teisės nusavinti, įkeisti arba kitais būdais apriboti apsunkinti arba suvaržyti Transporto priemonės arba jos dalių, taip pat be Patvarioje laikmenoje pateikto Mogo sutikimo perduoti Transporto priemonę naudoti Tretiesiems asmenims“, tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas sau finansinės naudos ir gaudamas 1 500 Lt (433,77 EUR) Kėdainių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Mogo LT“ priklausantį turtą – 15 000 Lt (4 347,82 EUR) vertės automobilį VW PASSAT, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., Kaune, naktiniame klube, tiksliai kuriame neprisimena, susipažino su dviem nepažįstamais vaikinais. Vienas iš vaikinų, vardu M., pasakė, kad supirkinėja automobilius ardymui, kad galima pirkti apynaujį automobilį, ardyti detalėms ir gerai užsidirbti. Kaltinamasis sutiko nusipirkti automobilį už 15 000 Lt tikėdamasis, kad automobilį išardžius ir pardavus detales bus gauta 20 000 Lt. Internete buvo surastas skelbimas apie parduodamą VW PASSAT, 2006 m. laidos, automobilį, kuris kainavo 15 000 Lt. Kadangi tokios sumos kaltinamasis neturėjo, jam buvo pasiūlyta automobilį pirkti išsimokėtinai. Kadangi jam reikėjo būti prisiregistravus, kad gauti banko sąskaitą, grįžęs į namus kaltinamasis nuėjo pas mamos pažįstamą G. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad jį registruotų savo bute, nes jis nori susirasti darbą, o be registracijos jo nepriima. Prisiregistravęs kaltinamasis AB „Medicinos bankas“ atsidarė sąskaitą. Kartu su M. apžiūrėjęs automobilį ir susitaręs su pardavėju, nuvyko į UAB „Mogo Lt“ ir registravo minėto automobilio pardavimą, pasirašė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį. Kaltinamasis patvirtino pasirašęs visus su transporto priemonės perdavimu susijusius dokumentus, sutarties sąlygas prieš pasirašydamas skaitė ir suprato, t. y. suvokė, kad be lizingo bendrovės sutikimo negalėjo perleisti šio automobilio kitiems asmenims ir įsipareigojo mokėti įmokas iki 2019 m. Po automobilio pardavimo buvęs automobilio savininkas atidavė jam automobilio raktelius. Kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį į Kėdainių m. parvairavo M. draugas. Jie sustojo prie prekybos centro „NORFA“, (duomenys neskelbtini), M. jam padavė 1 500 Lt, kaip jo pelno dalį ir žadėjo, kad, jeigu užsidirbs daugiau, tai susiras jį ir dar sumokės papildomai. Gavęs pinigus automobilį kaltinamasis paliko M. ir jo draugui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė automobilį perdavęs (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pats automobilio ardyme nedalyvavęs, kur automobilis buvo ardomas nežinąs. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kiek kitokias aplinkybes, akcentavo kartu vykęs ardyti automobilio, tačiau tikslios vietos nežinąs. Nesant tikslesnių duomenų, kurie leistų spręsti, kur automobilis buvo perduotas, ši kaltinimo dalis tikslintina, nurodant, jog automobilis buvo perduotas Kėdainių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje. Kaltinamasis taip pat patvirtino, jog sutikime gauti, naudoti ir tvarkyti asmens duomenis Nr. 164a3 nurodytas M. telefono numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jis taip prašė, kadangi jie buvo susitarę, kad M. mokės už automobilį. Daugiau jis su M. nebendravo, nes po kelių savaičių išvažiavo į Ispaniją, vėliau – į Braziliją, nesumokėjo nei vienos įmokos. Iš UAB „Mogo LT“ jo niekas neieškojo, todėl jis buvo ramus, kad M. moka už automobilį. Pats jis M. irgi neieškojo, nes suprato, kad pelnu šis dalintis nenorės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patikslino, jog vėlesni bandymai susisiekti su M. buvo nesėkmingi ir jis suprato buvęs apgautas. Gautus 1 500 Lt išleido savo reikmėms.Kaltinamojo, jo gynėjos ir prokuroro sutikimu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo (kaltinamasis kaltu prisipažino tiek teismo posėdyje, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 26 – 27, 33 – 34, 42 – 43)), jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2015 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Mogo LT“ pareiškimu (I t., b. l. 20 – 23), kuriame nurodytos kaltinime suformuluotąsias atitinkančios sutarties sudarymo aplinkybės. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), priemonės registracijos liudijimo kopijomis (I t., b. l. 24 – 31, 33, 47 – 60), kurios patvirtina, jog transporto priemonė buvo įregistruota lizingo bendrovės vardu, aiškiai nurodant, jog iki įmokų pagal sutartį apmokėjimo kaltinamasis neturi teisės disponuoti jam perduotu turtu. 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „Mogo LT“ pranešimu dėl sutarties nutraukimo (I t., b. l. 34), iš kurio matyti, kad kaltinamasis nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepadengė įsiskolinimo, kurio suma – 17 544,37 Lt (5 081,20 EUR). 2015 m. lapkričio 26 d. UAB „Mogo LT“ raštu ir prie jo pridėtos paraiškos bei kaltinamojo paso kopijomis (I t., b. l. 70 – 72), iš kurių matyti, kad prieš sudarant lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis pats užpildė lizingo (finansavimo) paraišką ir sutikimą gauti, naudoti tvarkyti asmens duomenis, kur nurodė savo gaunamas pajamas. VĮ „Regitra“, Transporto priemonių draudikų biuro, administracinių teisės pažeidimų registro, paieškos duomenimis (I t., b. l. 74 – 83), iš kurių matyti, jog transporto priemonė registruota UAB „Mogo LT“ vardu, jog duomenų apie jos dalyvavimą eisme po aptariamų veiksmų atlikimo nėra. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto M. J. parodymais (I t., b. l. 87 – 89), kad 2014 m. jis įsigijo automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos, mėlynos spalvos, kuriuo pasinaudojęs apie tris – keturis mėnesius nusprendė parduoti, dėl ko padavė skelbimą. Tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2014 m. rugpjūčio mėn., jam paskambino jaunuolis, kuris buvo susidomėjęs pirkti automobilį, pasiūlė jį pirkti per UAB „Mogo LT“. Susitarus susitikti, pirkėjas kartu su dviem kitais asmenimis atvyko su rudos spalvos seno medelio automobiliu „Jaguar“, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Apžiūrėjus automobilį UAB „Mogo LT“ patalpose užpildyti dokumentai, automobilis perduotas. Su automobilio pirkėju po automobilio pardavimo jokių kontaktų liudytojas neturėjo, apie automobilio buvimo vietą nieko nežino. Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole (I t., b. l. 90 – 92) užfiksuota, kad kaltinamojo liudytojas neatpažino. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos D. J. parodymais (I t., b. l. 99 – 100), kad ji dirba UAB „Mogo LT“, adresu (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo skyriuje, kasdieną sudaro daug sutarčių, todėl su prieš ilgą laiką sudaryta sutartimi susijusių aplinkybių nepamenanti. Į bylą pateiktais UAB „MV Baltic Company“ dokumentais (I t., b. l. 102 – 110), iš kurių matyti, jog sutarties sudarymo metu darbo santykiai su kaltinamuoju buvo nutraukti.Liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų G. G. ir G. G. parodymais (I t., b. l. 117, 123 – 124), kad įsiregistruoti bute kaltinamajam leista šiam nurodžius, jog jis siekia įsidarbinti. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaltinamojo mamos G. J. parodymais (I t., b. l. 128 – 130), kad sūnus kurį laiką buvo išvykęs į užsienį, liudytoja su juo kontaktų nepalaikė, apie už paskolą įsigytą automobilį sužinojo, kai su ja susisiekė lizingo bendrovė. Asmens duomenų išrašu (I t., b. l. 132), patvirtinančiu, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Tiek kaltinamojo paaiškinimais, tiek ir į bylą pateiktais sutartiniais dokumentais nustatyta, jog kaltinamajam išperkamosios nuomos sutarties pagrindu buvo patikėtas UAB „Mogo LT“ priklausęs turtas – transporto priemonė VW PASSAT, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje (nors jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, abejonių dėl nusikalstamos veikos sudėties elementų egzistavimo jie nekelia), būtent jis sudarė išperkamosios nuomos sandorį, šį sandorį sudarydamas aiškiai suprato įgijęs dvi prievoles – išsaugoti UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį iki visiško jo išpirkimo ir mokėti sutartines įmokas. Kaltinamasis patvirtino iki sandorio sudarymo neturėjęs tikslo neatsiskaityti su lizingo bendrove, tikėjęsis, kad išardžius transporto priemonę dalimis ir jas pardavus pavyks ne tik grąžinti skolą, bet ir užsidirbti, tačiau buvęs apgautas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Nurodytos aplinkybės, įvertinus ir kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribas, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti būtent į sutartinės prievolės nenusavinti, neįkeisti arba kitais būdais neapriboti, neapsunkinti arba nesuvaržyti transporto priemonės arba jos dalių, taip pat be patvarioje laikmenoje pateikto UAB „Mogo LT“ sutikimo neperduoti transporto priemonės naudoti tretiesiems asmenims (sutarties 9.4 punktas) pažeidimą, t. y. jis, suvokdamas, kad transporto priemonė jam nepriklauso ir turi būti išsaugota iki įsiskolinimo pagal sutartį padengimo, perdavė transporto priemonę tretiesiems asmenims jos išardymui. Aplinkybė, jog turto būklė ir buvimo vieta yra nežinomi (kaltinamasis patvirtino, kad transporto priemonė yra išardyta, t. y. kaip turtinis vienetas nebeegzistuoja), įrodo ir neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekmes – kitam asmeniui priklausiusio turto iššvaistymą. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti ne tik kaltinamojo veiksmų neteisėtumą, bet ir tiesioginę tyčią, kaip kaltės formą (nors, kaip minėta, šioje byloje neįrodinėjamas kaltinamojo išankstinis ketinimas neatsiskaityti su lizingo bendrove, tiesioginiu nusikalstamos veikos rezultatu tapo skolos grąžinimo užtikrinimo turtu praradimas). Esant visoms baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygoms, kaltinamasis pripažintinas kaltu, jam skirtina bausmė. Skirdamas bausmę P. J. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Teismas konstatuoja, kad P. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė dėl jų nuoširdžiai besigailintis, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę papildomai akcentuotina, jog kaltinamasis yra teistas, nusikalstamą veiką darė galiojant teistumui už ankstesniais nuosprendžiais konstatuotas nusikalstamas veikas (II t., b. l. 66 – 80), baustas administracine tvarka (II t., b. l. 61), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (II t., b. l. 64 – 65). Be to, kaltinamasis buvo registruotas VŠĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas (II t., b. l. 82). Kaltinamojo geranoriškumą patvirtina tai, jog teisiamojo posėdžio metu jis nurodė bandęs susisiekti su bendrove, kuriai padarė žalos, ir jos teisių perėmėja, į bylą įtraukta civiline ieškove, sieksiantis pagal galimybes atlyginti žalą. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinęs aplinkybes, jog kaltinamasis yra ne vieną kartą teistas, nusikaltimą padarė po to, kai atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, galiojant teistumui, taip pat į tai, kad nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertino ir po to, kai suvokė esąs apgautas kitų asmenų ir negalėjo nesuprasti, kad lizingo bendrovei bus padaryta žala, ne tik su šia bendrove nesusisiekė, nesiėmė veiksmų, kad būtų atlyginta bent dalis pakankamai ženklios žalos sumos, bet, priešingai, išvyko į užsienį, o savo požiūrį į nusikaltimą pakeitė tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės atėmimą, kaip bausmės rūšį (BK 50 str.). Iš kitos pusės, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat faktą, jog kaltinamasis galėjo būti suklaidintas dėl tikrųjų jo neteisėto elgesio pasekmių (tyčia realizavo jam nepriklausantį turtą, tačiau galėjo tikėtis, jog realizavus turtą gautomis lėšomis bus visiškai ar bent iš dalies padengtas jo turtinis įsipareigojimas), suklaidinimą galėjo nulemti jo subjektyvus patiklumas kitų asmenų geranoriškumu, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų tekusi ženkli naudos iš nusikalstamos veikos dalis (didesnė nei jo paties nurodyta 1 500 Lt suma), spręstina, jog, skirtingai nei prašė prokuroras, kaltinamajam skirtina mažesnė už vidurkį bausmės trukmė – 9 mėn., kuri, dėl byloje atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, kaltinamajam prisipažinus esant kaltam dėl jam inkriminuotos veikos, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, tuo pačiu nuosprendžiu mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėn., jos vykdymą atidedant (BK 75 str. 1 d.) trumpesniam už vidurkį 1 m. 6 mėn. terminui. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotas darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.), neišeiti iš namų nakties laiku nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 2 d. 7 p.). Šių priemonių visuma siekiama ne tik koreguoti kaltinamojo elgesį, kaltinamojo neizoliuojant ir paliekant galimybę jam socializuotis (įsidarbinti, gauti pajamas ir t. t.), kartu kontroliuojant ir skatinant nenusikalsti (nes, priešingu atveju, teks atlikti ir šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę), bet ir sudarant sąlygas operatyviau pašalinti neigiamas nusikalstamos veikos pasekmes – atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Į paskirtą bausmę įskaitytinas P. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. 19.20 val. iki 2016 m. gruodžio 4 d. 19.15 val. (II t., b. l. 6 – 8, 12) (dvi paros) (BK 66 str.), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (II t., b. l. 46 – 47, 49 – 50, 53 – 54) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos. Pradėjus vykdyti bausmę kaltinamajam grąžintinas byloje esantis asmens dokumentas –Lietuvos Respublikos piliečio pasas.Civilinį ieškinį byloje pareiškusi AB „Debt Capital Management“ pripažinta civiline ieškove (I t., b. l. 38 – 66). Civiliniam ieškovui tenka pareiga įrodyti civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė pasirinko pasyvų dalyvavimą procese, nedalyvavo teisiamajame posėdyje, apsiribojo ieškinio, kuriame įvardinta reikalavimo suma, pateikimu. Kadangi baudžiamajame procese prioritetas teikiamas baudžiamosios atsakomybės taikymui, civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas vertintinas pagal į bylą pateiktus argumentus ir įrodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, civilinio ieškinio institutas baudžiamajame procese sietinas išimtinai su asmens teise prisiteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens tokia veika padarytos žalos atlyginimą. Pabrėžtina, jog asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Kaip 2017 m. kovo 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas.“ Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą dėl tokių civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamajame procese sąlygų: pirma, baudžiamajame procese nesprendžiamas iš sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylantis reikalavimas priteisti skolą, nagrinėjami tik reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo; antra, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas tik nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika; trečia, tenkinant civilinį ieškinį gali būti priteisiamas tik tiesiogine nusikalstamos veikos pasekme tapusios (tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika susijusios) žalos atlyginimas. Pabrėžtina, jog priešinga išvada nulemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, piktnaudžiaudamas procesu civilinis ieškovas įgytų galimybę išskirtinėmis sąlygomis (t. y., nemokėdamas žyminio mokesčio) baudžiamojo proceso tvarka išspręsti su baudžiamąja byla tiesiogiai nesusijusius turtinius klausimus, taip neigiamai įtakodamas (be pagrindo apkraudamas, o kartu ir vilkindamas) baudžiamąjį procesą. Civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo vertintinas ta apimtimi, kokią žalą civilinė ieškovė patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų (būtent nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas laikytinas šio ieškinio pagrindu, kadangi, kaip minėta, kitais pagrindais ieškinio pagrįstumas baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas). Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į tai, jog baudžiamąjį procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyti specialūs reikalavimai civilinio ieškinio turiniui, nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys pareikštas rašytine forma, aiškiai įvardijant prašomas priteisti sumas (ieškinio dalyką), todėl nėra jokių procesinių kliūčių įvertinti, ar nurodytos sumos gali būti laikomos nusikalstama veika padaryta žala. Šiuo nuosprendžiu jau konstatuoti tiek neteisėti kaltinamojo veiksmai UAB „Mogo LT“, kurios teisių perėmėja yra civilinė ieškovė AB „Debt Capital Management“, atžvilgiu, tiek ir tyčinė jo kaltės forma. Kartu pabrėžtina, jog kaltinimo ribas šiuo atveju sudarė BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika – turto iššvaistymas, kuri, skirtingai nei, pavyzdžiui, BK 180 straipsnyje numatytas sukčiavimas, nelemia lizingo sutarties, kaip civilinio sandorio, neteisėtumo. Kad civilinė ieškovė neįrodinėja sandorio neteisėtumo, patvirtina ir į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo (I t., b. l. 34) – lizingo davėja laikė sutartį sudaryta ir galiojančia bei, kaltinamajam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ją nutraukė. 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimo turinys taip pat atskleidžia, jog sutartis buvo nutraukta ne dėl turto iššvaistymo, bet dėl to, jog kaltinamasis nevykdė sutartinės prievolės mokėti lizingo įmokas. Kad lizingo davėjai sutarties nutraukimo metu nebuvo žinoma apie nusikalstamos veikos padarymą, atskleidžia nuoroda pranešime dėl sutarties nutraukimo, jog kaltinamasis privalo grąžinti transporto priemonę, nes, priešingu atveju, bus apribota naudojimosi ja pagal paskirtį galimybė. Kitaip tariant, reikalavimai mokėti sutartines netesybas yra susiję ne su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, bet su savalaikiu prievolės laiku mokėti lizingo įmokas nevykdymu ir šios prievolės pažeidimo nulemtu lizingo sutarties nutraukimu. Kadangi lizingo įmokų nemokėjimas nesiejamas su nusikalstamos veikos sudėtimi, aptariamos prievolės būtų atsiradę ir egzistavę net ir tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos kaltinamasis nebūtų padaręs. Kaltinamojo pareiga mokėti lizingo įmokas (tiek dengiant įsiskolinimą, tiek ir mokant sutartines palūkanas) yra taip pat išskirtinai sutartinio pobūdžio. Kaltinamąjį su UAB „Mogo LT“ siejusio sutartinio santykio pobūdis lėmė, jog transporto priemonė, kaip turto vienetas, buvo iš esmės skirta sutartinės prievolių įvykdymui užtikrinti. Tai, jog turtas buvo iššvaistytas, niekaip nepakeitė kaltinamojo prievolės apimčių, UAB „Mogo LT“ teprarado galimybę įgyvendindama nuosavybės teises į turtą kompensuoti dalį su kaltinamojo sutartinės prievolės nevykdymu susijusių praradimų. Kaip matyti iš sutartinių dokumentų, tiek UAB „Mogo LT“, tiek ir jos teisių perėmėja aiškiai nurodė, jog transporto priemonės įsigijimo kaina buvo 15 000 Lt (4 344,30 EUR). Civilinė ieškovė neginčijo ir į kaltinimo sudėtį įtrauktos aplinkybės, jog transporto priemonės vertė buvo būtent 15 000 Lt (4 344,30 EUR). Jokie į bylą pateikti įrodymai neleidžia spręsti, jog transporto priemonės vertė (rinkos kaina) galėjo būti kitokia. Priešingai, transporto priemonė buvo įsigyta pagal viešą skelbimą, nusikalstama veika buvo padaryta nedelsiant po turto įsigijimo, todėl akivaizdu, jog būtent UAB „Mogo LT“ už automobilį sumokėta 15 000 Lt (4 344,30 EUR) suma pripažintina lizingo bendrovės turėta žala, tiesiogiai susijusia su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Jeigu nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta, UAB „Mogo LT“ būtų išsaugojusi nuosavybės teisę į tokios vertės turtą ir šia suma kompensavusi su sutarties nutraukimu susijusius praradimus, tačiau dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo tokią kompensavimo galimybę prarado. Bet kokių kitų sumų pripažinimas iš nusikalstamos veikos kylančia žala būtų vertinamas kaip prielaida, kad tolesnis disponavimas turtu būtų sumažinęs lizingo bendrovės praradimus, kas neatitinka su žalos dydžiu ir priežastiniu ryšiu tarp nusikalstamos veikos ir žalos atsiradimo susijusių atsakomybės taikymo sąlygų. Ar UAB „Mogo LT“ būtų pardavusi transporto priemonę, kada tai būtų padariusi, kokią kainą už ją gavusi ir kaip panaudojusi gautas lėšas – tegali būti vertinama kaip prielaidos, kurios negali tapti žalos atlyginimo priteisimo baudžiamojoje byloje pagrindu. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl 4 344,30 EUR priteisimo. Pabrėžtina, jog tokia išvada pati savaime nereiškia, jog civilinė ieškovė neturi teisės reikšti jokių papildomų turtinių reikalavimų kaltinamojo atžvilgiu, grįsdama jį kitu faktiniu pagrindu (reikšdama reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir/ar netesybų priteisimo) civilinio proceso tvarka (toks ieškinys nebūtų tapatus, nes būtų reiškiamas faktiniu pagrindu, kurio pagrįstumas nevertintas nagrinėjamoje byloje). Tokia išvada yra sietina išimtinai su aplinkybe, jog baudžiamojoje byloje tegali būti reiškiamas reikalavimas priteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, o nagrinėjamoje byloje su nusikalstamos veikos padarymu tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi tik 4 344,30 EUR žalos suma. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalį perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi įvertinus bylos medžiagą duomenų nusikalstama veika padarytai žalai apskaičiuoti ir pripažinti, jog likusi reikalavimo suma nelaikytina nusikalstama veika padaryta žala, pakanka.Pabrėžtina, jog spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo skirtingų kategorijų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs tiek nutarčių, jog procesinės palūkanos nepriteisiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-99-648/2016), tiek ir nutarčių priteisti procesines palūkanas (pvz., 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016). Kaip akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-99-648/2016, išvada dėl procesinių palūkanų nepriteisimo nurodytoje byloje nėra absoliuti, ji nulemta nusikalstamos veikos pobūdžio, taip pat specifinės iš viešojo administravimo kylančios prievolės, už kurios savalaikį nevykdymą procesinės palūkanos nenumatytos. Šiuo aspektu nagrinėjama byla yra kitokia, artimesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose (bylos Nr. 2K-99-648/2016, 2K-234/2010, 2K-181/2010), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-480/2014, kuriose procesinės palūkanos buvo priteistos, analizuotiems teisiniams santykiams. Pabrėžtina, jog nurodytose bylose procesinės palūkanos buvo priteistos nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos akcentuojant, jog prievolė atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą atsiranda tik konstatavus, kad padarytas nusikaltimas. Kol neįsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, spręsti, jog egzistuoja nusikalstamos veikos sąlygojama žala, nėra pagrindo. Kitaip tariant, pasirinkdama baudžiamąjį procesą savo teisių gynimui civilinė ieškovė kartu privalo suvokti, jog, skirtingai nei civiliniame procese, kuriame procesinių palūkanų priteisimas siejamas su bylos iškėlimo momentu (pripažįstama, jog prievolė egzistavo ir atsakovas prisiėmė riziką nuspręsdamas jos nevykdyti, dėl ko privalo mokėti procesines palūkanas), baudžiamajame procese priteisiamas žalos atlyginimas siejamas išimtinai su nusikalstamos veikos sąlygojamomis prievolėmis, nusikalstama veika laikoma padaryta tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kaltinamasis negali įtakoti baudžiamojo proceso, todėl pareiga mokėti procesines palūkanas sietina su nuosprendžio įsiteisėjimu. Įvertinus aplinkybę, kad gynėja kaltinamajam paskirta teismo iniciatyva, taip pat duomenis apie tai, jog kaltinamasis neturi oficialių pajamų iš darbinės veiklos, išlaidų, susijusių su gynėjo dalyvavimu, atlyginimas iš kaltinamojo valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 302 – 303, 304 – 305 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. J. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 2 d. 19.20 val. iki 2016 m. gruodžio 4 d. 19.15 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui P. J. paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotam darbo biržoje ir įpareigojimą neišeiti iš namų nakties laiku nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Pradėjus vykdyti bausmę kaltinamajam grąžinti byloje esantį asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti civilinei ieškovei AB „Debt Capital Management“, juridinio asmens kodas 304097238, iš P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 344,30 EUR (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 30 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.