Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-19 · Civilinė byla Nr. 2S-518-425/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
2S-518-425/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02731-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
S. P., A. V.
Trečiasis asmuo
J. P.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-518-425/2018

teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02731-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3; (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5874-902/2018 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams S. P., A. V., trečiajam asmeniui J. P., išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. M. 2018 m. balandžio 16 d. ieškiniu prašė teismo atidalinti ieškovei, tarp bendraturčių jai priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, ½ žemės sklypo, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtame Nr. 2, iš 18,4200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris, kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) ir priteisti jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nustatant kelio servitutą žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo tarp bendraturčių, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtoje vietoje tarp taškų Nr. 14 ir Nr. 6.

Reikalavimą grindė atsakovams nepateikus atsakymo į ieškovės teiktus pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2018 m. gegužės 17 d., įskaitytinai, pašalinti ieškinio trūkumus - tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, pateikti žemės sklypo padalinimo projektą, kuriuo remiantis būtų galima spręsti žemės sklypo atidalinimo klausimą.

Nustatė, kad ieškovė nenurodė, kaip prašo performuoti 18,4200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš pateikto Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio nėra aišku, kaip būtų dalinama ½ žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 1, tarp trijų savininkų S. P., A. V., J. P..

Nurodė, jog ieškovė pateikė teismui detalųjį planą, iš kurio matyti, kad ieškovei atidalijus prašomą ½ dalį žemės sklypo, kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas lieka bendra jų nuosavybe, todėl toks planas negali būti laikomas tinkamu atidalijant žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atkreipė dėmesį, kad reikalavime turi būti nurodyta konkrečiai pagal kieno paruoštą žemės sklypo atidalinimo projektą prašo padalinti žemės sklypus; nurodyti kokie žemės sklypai atitenka kiekvienam iš bendraturčių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Teigia, jog teisės aktuose nėra nurodyta, kad bendraturtis, norintis atidalinti jam priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį iš bendros dalinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, privalo bendraturčiams rengti žemės sklypo ir pertvarkymo projektą. Pastebi, kad byloje nėra ginčo tarp bendraturčių dėl idealiosios dalies bendrame turte dydžio.

Nurodo, kad žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 1, yra stačiakampio formos ir bendraturčiams, atsiradus poreikiui, galima ją bus lengviau atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ar nustatyti naudojimosi tvarką bendru susitarimu, todėl ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai suformavo reikalavimą atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio, pažymėtą Nr. 2. Pažymi, jog bendraturčiai neišreiškė noro ir nesuteikė ieškovei įgaliojimų, kad jiems suformuotų jų žemės sklypus bendrojoje dalinėje jų nuosavybėje.

Mano, jog teismo reikalavimas nurodyti žemės sklypo atidalijimo projekto rengėją yra perteklinis, nes ieškinyje nurodytas projekto rengėjas, pateiktas brėžinys yra patvirtintas antspaudu, pagal kurį galima identifikuoti brėžinio rengėją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 3 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, patikrinama, ar ieškinys atitinka CPK nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Įstatymo įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovę L. M. pašalinti 2018 m. balandžio 16 d. ieškinio trūkumus – tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, pateikti žemės sklypo padalinimo projektą, kuriuo remiantis būtų galima spręsti žemės sklypo atidalinimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes 2018 m. balandžio 16 d. ieškinio reikalavimas, pagrindas tinkamai suformuluoti: ieškovė prašo atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš pateikto žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio pakankamai aišku, kokią žemės sklypo dalį ieškovė prašo atidalinti ir paskirti jai nuosavybės teise (CPK 185 str.).

Atskirai pabrėžtina, jog pareikštu ieškiniu ieškovė L. M. prašo atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovė neturi jokio pagrindo nurodyti, kokiu būdu ir kokios žemės sklypo dalys bus padalintos tarp kitų ginčo žemės sklypo bendraturčių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti pertekliniai ieškinio reikalavimų trūkumai, tokie kaip - nurodyti žemės sklypo atidalijimo projekto rengėją, kuris yra jau nurodytas tiek ieškinyje, tiek jo priede; nurodyti žemės sklypus, kurie atiteks kitiems bendraturčiams padalijus žemės sklypą pagal parengtą projektą, nes tai nesusiję su pareikšto ieškinio reikalavimais.

Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

teisėjas Laimantas Misiūnas