Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Administracinė byla Nr. AS-556-284-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
AS-556-284-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. S. K.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Trečiasis asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. AS556 - 284/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. S. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 162-6 „Dėl D nacionalinės daugkartinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S.“;

2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 155-10 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“;

3) sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 155-10, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 3 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), vykdymą ir pratęsti pareiškėjui buvimo Lietuvos Respublikoje terminą iki teismas išnagrinės bylą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad laikinai sustabdyti ginčijamą aktą galima su sąlyga, jog, nesiėmus šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas tuo atveju, jei teismas patenkintų skundą ir panaikintų ginčijamą aktą (ABTĮ 71 str.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą įrodymą, patvirtinantį, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius 2010 m. kovo 5 d. yra priėmęs sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2010 m. birželio 5 d., konstatavo, jog nelaikytina, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (sustabdyti įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos vykdymą) ir priimti naują nutartį, kuria sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 155-10 dėl įpareigojimo per 3 dienas išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos vykdymą iki pirmosios instancijos teismas išnagrinės pareiškėjo skundą ir šioje administracinėje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių skundžiamo sprendimo atžvilgiu, t. y. nesustabdžius įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, būtų pažeistas proporcingumo principas, t. y. galimos žalos proporcijos atsiradimas (kelionės išlaidos, dokumentų forminimas ir t. t.) pareiškėjo atžvilgiu pasitvirtinus nepagrįstiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnų veiksmams.

2. Neteisėtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnų veiksmais panaikinus pareiškėjo vizos galiojimą pareiškėjas neteko galimybės pasinaudoti Migracijos departamento 2010 m kovo 5 d. sprendimo suteikiama teise įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes tokia teise gali pasinaudoti tik asmenys teisėtai esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (sustabdyti įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos vykdymą) yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodo, kad panaikinus pareiškėjo vizą jo buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai apskųsto sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, vykdymas sustabdomas. Kaip matyti iš šios administracinės bylos medžiagos, nėra nei vieno faktinio ir teisinio pagrindo, dėl kurio gali būti sustabdytas sprendimas dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog nustačius faktą, kad yra bent viena Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 straipsnio 3 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 126 str. l d. 1 p.), kurios metu, be kita ko, ir yra įvertinami šeimyniniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei esami ekonominiai, socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog priimto sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais, kai atitinkamas administracinis teismas priima nutartį. Nors anksčiau minėtoji įstatymo straipsnio norma nepateikia jos taikymo pagrindų, atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant klausimą, ar užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti gali būti sustabdytas, sistemiškai turėtų būti vertinamos tiek to paties įstatymo panašios normos, tiek kiti teisės aktai, nes sprendimo sustabdymas iš esmės reiškia užsieniečio neteisėto buvimo šalyje laikiną įteisinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra skirtingos teisinės kategorijos ir kad jie abu negali būti priimami vien pasitvirtinus neteisėto buvimo valstybėje faktui, tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti įvertinti užsieniečio asmeniniai interesai, šeimos vienybės principas, jo pavojingumas ir kiti kriterijai. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentuoja ir kitus atvejus, kuomet prievolės grįžti į kilmės šalį vykdymas padarytų tiesioginę neigiamą įtaką grįžtančiajam, kaip antai - jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus, jis gali būti persekiojamas, kankinamas ir kt. (130 str.); užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, ar jam reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą ir kt. (128 str.), nagrinėjamas prašymas suteikti laikinąjį teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą (71 str., 79 str., 92 str.), ir šiais pagrindais užsieniečiui suteikiama teisė laikinai (neišsiunčiant) būti šalyje. Šioje byloje nėra duomenų, kad yra grėsmė pareiškėjo asmeniui arba svarstomi anksčiau nurodyti klausimai, susiję su pareiškėjo statusu. Turėdamas galiojantį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo savo kilmės šalies konsulinėje įstaigoje jis turi galimybę pateikti prašymą išduoti vienkartinę nacionalinę vizą, ir, legaliai atvykęs, kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Išvykimas į kilmės šalį neapsunkins šios administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi, kaip matyti, jo interesus atstovauja kvalifikuoti teisininkai, galintys tinkamai atstovauti pareiškėją teisme. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir sprendimui įsiteisėjus, jis įgytų teisę į patirtos žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sprendimas šioje byloje turi būti priimtas teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip skundo reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikomas administracinio akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pareiškėjas prašo sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 155-10 dėl įpareigojimo per 3 dienas išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos vykdymą iki pirmosios instancijos teismas išnagrinės pareiškėjo skundą ir šioje administracinėje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius 2010 m. kovo 5 d. yra priėmęs sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2010 m. birželio 5 d. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis proceso dalyviams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius