Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo N. Š. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š., gimęs 1980 m. rugsėjo 21 d., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtosios bausmės laikas sumažinti 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Iš N. Š. priteista 52,11 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 11 euro centų) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta ir nuteista V. U. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė tikslu realizuoti denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, o būtent: pažeisdamas Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 2 ir 3 punktų nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, turėdamas tikslą realizuoti denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. ryto, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. 15 val. šiame bute atliktos kratos laikė: penkiuose 2,5 dm³ talpos plastikiniuose buteliuose bendroje sumoje 12,29 dm³ tūrio denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 30,5–31,5 proc., t. y. butelyje Nr. 1 laikė 2,46 dm³ 31 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, butelyje Nr. 2 laikė 2,46 dm³ 30,9 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, butelyje Nr. 3 laikė 2,47 dm³ 31 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, butelyje Nr. 4 laikė 2,43 dm³ 31,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, butelyje Nr. 5 laikė 2,47 dm³ 30,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio skiedinį.

Atskiru skundu, kuris taip pat perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui, nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 52,11 Eur suma už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodo, kad jis yra materialiai remiamas, jokių asmeninių lėšų neturi ir negauna. Be to, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 daliai.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė skundą atmesti, o nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

N. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad esminių minėtų reikalavimų teismas, pripažindamas N. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo atžvilgiu kvalifikuojančio požymio – tikslo realizuoti – pakankamai neatskleidė, konstatuodamas tik, kad N. Š. savo bute neteisėtai laikė denatūruoto etiloalkoholio skiedinius (T. 2, b. l. 139), tačiau, visgi, reikia pripažinti, kad visus byloje surinktus įrodymus pakankamai išsamiai ištyrė ir teisingai juos įvertino bei priėmė teisingą sprendimą dėl N. Š. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kita vertus, aukštesnysis teismas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistojo nuspręsta išieškoti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą pirmosios instancijos teisme.

Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius), arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad N. Š. neturėjo tikslo realizuoti, t. y. neva nėra BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto kvalifikuojančio pažymio, kas sudaro pagrindą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šio straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę ir tvirtino, jog alkoholį naudoja savo reikmėms, o taip pat parduoda pažįstamiems asmenims; 2013 m. rugpjūčio 28 d. kratos metu iš jo paimtą alkoholį jis įsigijo, turėdamas tikslą realizuoti (T. 1, b. l. 75, 147, 149, 151, T. 2, b. l. 126). Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir jo sugyventinė V. U., kuri irgi yra nuteista šioje baudžiamojoje byloje (T. 2, b. l. 125). Be to, tai, kad N. Š. pripažino savo kaltę ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant gynėjui, rodo, jog jis tai padarė niekieno neverčiamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad N. Š. prieš tai net 13 kartų teistas, todėl jam neabejotinai buvo žinomos baudžiamojo proceso procedūros ir pasekmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo versija, jog jis alkoholį laikė savo reikmėms, neturėdamas tikslo realizuoti, atsirado tik apeliaciniame skunde, kas leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, jog ši versija laikytina nuteistojo gynybine pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina N. Š. kaltę padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir N. Š. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 3 dalį.

Nuteistasis N. Š. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų pritesimo. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. Š. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo suimtas, todėl, kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Būtent šiuo teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teisme dalyvavo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas. Paskyrusi gynėją, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą išieškoti šios institucijos patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo N. Š., kurias teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priteisė iš nuteistojo. Teismas motyvavo tuo, kad N. Š. buvo pasislėpęs nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška ir dėl neatvykimo į teismą paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kas sąlygojo būtinąjį gynėjo dalyvavimą, t. y. jis savo tyčiniais veiksmais – neatvykimu į teismą ir pasislėpimu – nulėmė būtinąjį gynėjo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose. Tačiau su tokiais apylinkės teismo argumentais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo N. Š. valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3332 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos N. Š., išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro 17,37 Eur, kurios vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015 ir kt.). Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje buvo paduotas paties nuteistojo apeliacinis skundas, tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija, esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš N. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

N. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo N. Š. priteista 52,11 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 11 euro centų) suma valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.