Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-1666/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2-1666/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1666/2010Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d., kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl viešųjų pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Pireka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“, prašydamas panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. birželio 22 d. rašte Nr. 1.6.2-638 „Dėl viešojo pirkimo „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 85151)“ nurodytą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą.

Ieškovas nurodė, kad jis kartu su partneriu UAB „Manfula“ dalyvauja atsakovo vykdomame viešųjų pirkimų konkurse „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Atsakovas 2010 m. birželio 22 d. raštu, kurį ieškovas gavo 2010 m. birželio 23 d., informavo ieškovą, kad ieškovo pasiūlymas yra atmestas. Ieškovas 2010 m. liepos 1 d., t. y. po 4 darbo dienų, pateikė atsakovui pretenziją. Atsakovas 2010 m. liepos 8 d. raštu, kurį ieškovas gavo 2010 m. liepos 12 d., informavo ieškovą, kad pretenzija pateikta pavėluotai, todėl atsakovas jos iš esmės nenagrinės. Ieškovo nuomone, jis nėra praleidęs pretenzijos pareiškimo termino ir nėra praradęs teisės pateikti ieškinį dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Pireka“ ieškinį. Nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. kovo 2 d.) 93 straipsnį tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta VPĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą VPĮ 95 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovas, gavęs atsakovo 2010 m. birželio 22 d. raštą, buvo informuotas ir suprato, kad jo pasiūlymas buvo atmestas. Pagal VPĮ 93 straipsnį ieškovas turėjo teisę per 5 dienas, t. y. iki 2010 m. birželio 28 d., pateikti atsakovui pretenziją, tačiau nustatytu terminu pretenzijos nepateikė. Ieškovas pretenziją atsakovui pateikė pavėluotai, t. y. tik 2010 m. liepos 7 d. Atsakovas 2010 m. liepos 8 d. atsakyme ieškovui konstatavo praleistą 5 dienų terminą pretenzijai pareikšti ir nurodė, kad pretenzijos nenagrinėjo. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Pireka“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį ir pritaikyti ieškinio užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones, taip pat kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su siūlymu iškelti Panevėžio apygardos teismo teisėjui Laimantui Misiūnui drausmės bylą už teisėjo vardą žeminantį poelgį – aiškiai aplaidžių teisėjo pareigų atlikimą arba jų neatlikimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ieškovas gavo 2010 m. birželio 23 d., kai 2010 m. birželio 24-27 d. buvo nedarbo dienos, todėl ieškovas pateikė atsakovui pretenziją po 4 darbo dienų, t. y. 2010 m. liepos 1 d. Konkurso sąlygų I skyriaus 23.7 punkte yra nurodyta, kad susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautų pasiūlymų kainomis komisijos posėdis įvyks ne ankščiau nei pasibaigus 5 darbo dienų terminui nuo tiekėjų informavimo apie kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus dienos, per kurį tiekėjai gali pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pasiūlymų techninių duomenų, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatų. Pati perkančioji organizacija (atsakovas) nustatė konkurso dalyviams specialų terminą (5 darbo dienas) pretenzijai dėl pasiūlymų techninių duomenų, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatų pateikti. Minėta, kad ieškovas pretenziją atsakovui pateikė po 4 darbo dienų nuo atsakovo sprendimo gavimo dienos. Todėl ieškovas tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

2. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad perkančiųjų organizacijų veiksmų apskundimo teisme tvarka turi būti pagrįsta veiksmingumo (efektyvumo) principu; teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos yra viena ir pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių, kiekviena įstatymo nuostata, ribojanti tokią asmens teisę, negali būti aiškinama plečiamai, be to, bylose dėl viešojo konkurso rezultatų turi būti atsižvelgiama į viešąjį interesą; teisės aktuose nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniai terminais, kurie susiję tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-451/2008 ir kt.). Teismas neįvertino, kad atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie formalaus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pateikti pretenziją praleidimo – įskaitoma 2010 m. birželio 22 d. raštą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo įkėlė į CVP IS sistemą tik 2010 m. birželio 23 d., t. y. ieškovui surašyti motyvuotą pretenziją suteikdamas tik vieną darbo dieną, kas objektyviai ir subjektyviai yra neįmanoma.

3. Kasacinis teismas išaiškino, kad VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 dienų terminas savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Iki ieškovo pretenzijos atsakovui pateikimo dienos (2010 m. liepos 1 d.) viešojo pirkimo sutartis sudaryta nebuvo ir dėl pretenzijos pateikimo ieškovas sustabdė pirkimo procedūras, neįvyko susipažinimo su kainomis posėdis. Aplinkybė, kad atsakovas sustabdė pirkimo procedūras, kol pretenzijos bus išnaginėtos ir priimtas sprendimas, savaime reiškia, kad atsakovas pretenziją priėmė ir atnaujino pretenzijos pateikimo terminą. Ši aplinkybė įpareigojo atsakovą išnagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą dėl ieškovo pateiktos pretenzijos, o ieškovas įgijo teisėtus lūkesčius, kad jo pretenzija bus tinkamai išnagrinėta.

4. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad skundžiamą nutartį priėmęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas aplaidžiai atlieka savo, kaip teisėjo, pareigas: nesusipažino su ieškinio priedais, nevertino ieškovo ir atsakovo elgesio, neatsižvelgė į viešąjį interesą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos

Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. kovo 2 d.) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta VPĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą VPĮ 95 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 93 str. 2 d.). Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94 str. 2 d.).

Kasacinis teismas dėl VPĮ nustatytų ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos terminų reikšmės yra išaiškinęs, kad VPĮ nustatytas 5 dienų terminas savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia taip pat teisė spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į aptariamo 5 dienų termino trumpumą, padarė išvadą, kad apskundimo procedūros nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija negali nagrinėti tiekėjų pretenzijų, paduotų praleidus 5 dienų terminą, kartu – kad šį terminą praleidę tiekėjai besąlygiškai netenka teisės į pažeistų interesų gynybą teismine tvarka, per daug apsunkintų tiekėjų galimybes pasinaudoti įstatymu suteiktomis teisėmis ir dėl to neatitiktų peržiūros procedūrų veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais; nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-539/2008).

Minėta, kad teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos yra viena iš pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių, todėl kiekviena įstatymo nuostata, ribojanti tokią asmens teisę kreiptis į teismą, negali būti aiškinama plečiamai, be to, bylose dėl viešojo konkurso rezultatų turi būti atsižvelgiama į viešąjį interesą, kad tokio pobūdžio pirkimai vyktų skaidriai, laikantis įstatymo reikalavimų, ir kiek įmanoma būtų pašalintos abejonės dėl tokių pirkimų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pateikęs pretenziją atsakovui, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nėra praleistas pretenzijų pateikimo terminas. Perkančioji organizacija (atsakovas), manydama, kad tiekėjas (ieškovas) praleido pretenzijos pateikimo terminą, priėmė sprendimą pretenzijos nenagrinėti, t. y. formaliai atmetė pateiktą pretenziją. Pažymėtina, kad ieškovas nesutinka su atsakovo nuomone, kad yra praleistas terminas pateikti pretenziją. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos. Priešingu atveju ieškovas prarastų galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą, o tai neatitiktų minėto peržiūros procedūrų veiksmingumo principo.

Dėl kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su siūlymu iškelti Panevėžio apygardos teismo teisėjui Laimantui Misiūnui drausmės bylą už teisėjo vardą žeminantį poelgį – aiškiai aplaidžių teisėjo pareigų atlikimą arba jų neatlikimą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto atskirąjį skundą, neturi kompetencijos pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo aplaidžiu pareigų atlikimu arba jų neatlikimu.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė VPĮ ir CPK nuostatas bei klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Pireka“ ieškinio atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjosDanutė MilašienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė