- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-4055-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00379-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- V. L., H. P.
- Advokatai
- Jolanta Dranseikienė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-4055-335/2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00379-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2020 m. gruodžio 21 d.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VTAS ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl neterminuoto motinos valdžios ir laikino tėvo valdžios apribojimo, jų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys V. L. ir H. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti R. P. motinos valdžią ir laikinai apriboti R. P. tėvo valdžią jų vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės po 150 Eur kiekvienam vaikui išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; padidinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017-05-29 sprendimu patvirtintą atsakovo teikiamą išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 100 Eur iki 150 Eur mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis; R. P. ir R. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinąja rūpintoja H. P. jos gyvenamojoje vietoje, o R. P. – su V. L. jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų R. P., R. P. ir R. P. tėvai. Šeima nuo 2017-02-27 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. (duomenys neskelbtini) atsakovų santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta. Nuo 2018-09-12 šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos šeimai planas, skirtos socialinės paslaugos, tačiau teikta pagalba nepadėjo. R. P. viena augindama tris vaikus nuolat susidurdavo su jų auklėjimo problemomis, vartojo alkoholį, šeima susidurdavo ir su finansiniais sunkumais, kadangi vaikų tėvas materialiai neprisidėjo prie jų išlaikymo, be to ir menkai domėjosi jų problemomis, ryšį palaikė retai ir tik telefonu. 2019-05-21 atsakovė buvo rasta neblaivi kartu su asocialų gyvenimo būdą gyvenančiais asmenimis, o namuose palikti du nepilnamečiai vaikai be priežiūros. Policijos pareigūnai jai nustatė 3,96 prom. girtumą. Tuomet nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos, jų globa laikinai perduota vaikų (duomenys neskelbtini) H. P.. Ieškovas gavęs informaciją apie vaikų teisių pažeidimus 2019-05-23 atliko grėsmės lygio nepilnamečiams vaikams vertinimą ir nustatė, kad vaikų motina turi priklausomybę alkoholiui, periodiškai fiksuojami jos girtavimo atvejai, vaikais visiškai nesirūpinama, jie paliekami be suaugusiųjų priežiūros. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ji nesuvokia ir negeba įvertinti kylančių grėsmių vaikų saugumui, sveikatai, gyvybei, o gaunamas minimalias pajamas moteris naudoja savo interesams tenkinti, turi aiškų polinkį girtauti. Visa tai vaikams keldavo stresą, įtampą ir nerimą. Atsakovas priteisto išlaikymo vaikams neteikė, nuo vaikų auklėjimo nusišalino. Todėl teismo 2019-05-30 nutartimi nepilnamečiai vaikai iš atsakovų buvo paimti ir R. su R. laikinai apgyvendinti pas jų (duomenys neskelbtini), o R. pas (duomenys neskelbtini) V. L., tėvo (duomenys neskelbtini). Po vaikų paėmimo atsakovams toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos, su jais dirbo mobiliosios komandos specialistai, buvo bandoma grąžinti vaikus į šeimą, tačiau situacija šeimoje nesikeitė. Atsakovė buvo nuolat raginama keisti netinkamą gyvenimo būdą, siūloma pagalba siekiant gydyti jos priklausomybę alkoholiui, tačiau ji siūlomos pagalbos nepriėmė. Šeimoje teigiami pokyčiai buvo stebimi tik tuomet, kai atsakovė negirtavo, tačiau jie būdavo trumpalaikiai. Esą tik po ieškinio pateikimo ji „užsikodavo“, stengiasi gydytis, tvarkosi, pradėjo dirbti, rūpintis dėl būsto, ėmė reikšti domėjimąsi vaikais, pervedė pinigų išlaikymui. Tuo tarpu tėvas su vaikais artimiau bendrauja, nors prie materialaus jų išlaikymo neprisideda. Vaikus auginti ir jais rūpintis pats jis atsisako, teigdamas, kad neturi tam sąlygų, nes turi kitą šeimą. Taip pat pažymėjo, kad nei vienas vaikas nepasakė, jog myli mamą, tėtį. Dėl viso to VTAS atstovės teigimu tikslinga taikyti kraštutinę vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonę – neterminuotą jų motinos valdžios ir laikiną tėvo valdžios apribojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama netenkinti su ja susijusio ieškinio reikalavimo. Raštu ir žodžiu teismo posėdyje paaiškino, kad ji jau daugiau nei pusę metų nebevartoja alkoholio, nuo 2020-09-03 pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) ir darbdavys ją teigiamai charakterizuoja. Todėl pradėjo teikti išlaikymą savo vaikams, pervesdama 180 Eur perlaidą. Kaip svarbų dalyką paminėjo įvykį, kuomet gydėsi kaulų lūžius ir buvo nedarbinga, neturėjo jokių pajamų, tačiau sugebėjo išsaugoti šeimos gyvenamąjį būstą – siekdama, kad butas nebūtų išvaržytas už skolą, pardavė jai asmeninės nuosavybės priklausantį 6,15 ha žemės sklypą už kelis kartus mažesnę nei rinko kainą (2 850 Eur). Dėl tokios situacijos ir dėl to, kad dar gyvenant santuokoje ji vienintelė išlaikė šeimą ir iki vaikų paėmimo net dvejus metus atsakovas neteikė jokio išlaikymo, ji esą buvo pasmerkta nuolatiniam skurdui. Teigė palaikanti ryšį su vaikais, domisi vaikų sveikata, mokymosi reikalais, (duomenys neskelbtini) gyvenančius aplanko, jaunesnė dukra džiaugėsi galėjusi su globėjos leidimu pas ją, mamą, pabūti dvi dienas iš eilės. Su vyresniąja dukra R., kuri greitai taps pilnamete, galinti palaikyti ryšį tik telefonu, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tikino dedanti visas pastangas susigrąžinti vaikus ir tai jos teigimu patvirtina teigiami pokyčiai jos šeimoje, nepriekaištingas elgesys pastaruoju metu, buities susitvarkymas, noras sudaryti geras gyvenimo sąlygas savo vaikams ir pačiai juos auginti bei auklėti. Šiuo metu jos gyvenimo būdas ir sąlygos namuose pasikeitė, todėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, faktiškai nutrauktų motinos ir jos vaikų ryšius. Jos manymu prašomas priteisti išlaikymas kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį neatitinka jos finansinių galimybių dėl per mažų gaunamų pajamų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2020-11-26 teismo posėdžio metu atsakovas R. P. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad iš viso turi keturis vaikus, tačiau trijų pats neaugina, nes neturi pakankamai gyvenamojo ploto. Su vaikais bendrauja, juos pas save kartais pasiima po vieną, kur reikia, juos visada nuveža, dabartinė jo gyvenimo draugė su jo vaikais irgi bendrauja. Teigė, kad iš pradžių atsakovei išlaikymą už vaikus mokėjo, tačiau vėliau nustojo, tik apipirkinėdavo juos. Šiuo metu išlaikymo neteikia, nes yra bedarbis, gaunantis 200 Eur dydžio bedarbio pašalpą.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Iš jų V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra gobojamos R. P. (duomenys neskelbtini), pati turinti savo vieną vaiką. Prieš tai vaikų situacija buvo labai bloga ir ji kaip (duomenys neskelbtini) padėjo būtent R., bendravo ir su jos auklėtoja, dalyvavo susirinkimuose, iš savo pinigų leisdavo ją į ekskursijas. Iš pradžių R. nelankydavo pamokų, turėdavo neigiamus pažymius, bet jos mokymasis ženkliai pagerėjo. Teigė, kad tarp motinos ir R. nėra jokio ryšio, jos abi nebendrauja ir ją liūdina, kad motina „pragėrė“ vaikus. O su tėvu mergaitė kartais susiskambina telefonu. R. jaučiasi labai dėkinga jos šeimai, ne kartą tai yra sakiusi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo H. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad globoja du (duomenys neskelbtini), savo (duomenys neskelbtini) vaikus jau pusantrų metų, su jais kartu gyvena socialiniame vieno kambario bute. Vaikų tėvas R. aplanko, padeda, duoda šiek tiek pinigų. O dėl atsakovės alkoholio vartojimo, jos užgėrimų yra didelė problema, bet anūkė R. nori nueiti pas mamą. Esą abu vaikai apie esamą situaciją sako vienaip, o pamatę mamą – kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Liudytoja L. Ž., (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos centro atvejo vadybininkė, teismui paaiškino, kad R. P. buvo tik trumpalaikiai pagerėjimai, ji nuo priklausomybės alkoholiui gydėsi medikamentiniu būdu, bet anoniminių susirinkimų nelankė, pas psichologą nėjo. Samprotavo, jog sąlygos pas ją nėra tinkamos vaikams augti.
Liudytoja I. V., (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji teikia atsakovei (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos mėnesio. Alkoholio vartojimo problema liudytojos manymu yra sprendžiama, nes moteris jau apie penkis mėnesius jo nevartoja, todėl siūlė atsakovei ir toliau save stiprinti. Tarp jos ir vaikų nėra glaudaus ryšio ir dar būtų per anksti juos grąžinti motinai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis nuo pat gimimo, tačiau abu atsakovai kaip tėvai to savo trims nepilonamečiams vaikams nesuteikia.
CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų R. P. ir R. P. nepilnamečiai vaikai. 2017-02-27 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-154 atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimu nutraukta atsakovų santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o tėvas įsipareigojo teikti išlaikymą.
Nuo 2018-09-12, kai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, situacija atsakovės šeimoje vis blogėjo. Iš Molėtų socialinės paramos centro pateiktos informacijos ir kitų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovė ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to neįstengė tinkamai pasirūpinti vaikais, net galimai ne visada nakvodavo namuose ir vaikus palikdavo be priežiūros. Pavyzdžiui, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis 2019-05-22 R. P. buvo rasta mieganti kito asmens namuose, o pažadinta negalėjo atsakyti, kur yra jos vaikai, nesiorientavo aplinkoje ir jai tuomet nustatytas sunkus 3,96 prom. girtumas. Tai nėra vienintelis ją kaip moterį ir vaikų motiną itin neigiamai apibūdinantis faktas, nes ir kituose dokumentuose pagrįstai teigiama, kad R. P. nepripažįsta turimos alkoholio priklausomybės, į teikiamą pagalbą reaguoja abejingai, meluoja, nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo. 2019-05-23 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) irgi nurodyta, kad ji turi priklausomybę alkoholiui, nes periodiškai fiksuojami girtavimo atvejai. Jai girtaujant, vaikais visiškai nesirūpinama, jie paliekami be suaugusiųjų priežiūros. Jos elgesys, susijęs su girtavimu, pašalinių neblaivių asmenų lankymusi, akivaizdžiai pažeidžia vaikų teises, nes iki jų paėmimo iš šeimos nebuvo užtikrinama jų tinkama priežiūra ir auklėjimas, vaikai nebuvo kontroliuojami ir laiku išleidžiami į mokyklą, dėl ko du vyresnieji turėjo mokymosi sunkumų, su kuriais jie iš dalies susidorojo tik apgyvendinti su artimais giminaičiais. Dėl motinos apsileidimo, nesirūpinimo vaikais jiems teko patiems rūpintis savimi, namų tvarkymu, vienas kito priežiūra ir todėl nesijautė saugūs, neabejotinai patyrė psichologinę įtampą, stresą, nerimą. Piktnaudžiaudama alkoholiu atsakovė ilgai nesuvokė ir negebėjo įvertinti vaikams kylančių grėsmių sveikatai, psichologinei būsenai, saugumui. Jos šeima net buvo iškeldinama iš nuomojamo būsto, bet tarpininkaujant socialinei darbuotojai, leista pagyventi iki 2019-06-01, kol ji susiras kitą būstą, bet tą situaciją moteris priėmė abejingai. Taigi R. P. piktybiškai nevykdo savo, kaip motinos pareigų ir neužtikrino vaikams saugios aplinkos kaip ir atsakovas. Dėl to nustačius antrą grėsmės lygį vaikams, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-05-30 nutartimi vaikai buvo paimti iš atsakovų ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-04 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. ir R. P. laikinąja rūpintoja paskirta H. P., o R. P. laikinąja rūpintoja – V. L..
Atsakovams ir toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos, su jais dirbo mobiliosios komandos specialistai, buvo bandoma grąžinti vaikus į šeimą, tačiau situacija nesikeitė iki pat ieškinio padavimo, t. y. 2020 m. liepos mėnesio: R. P. nevykdė jokių pagalbos plane prisiimtų įsipareigojimų, turėjo finansinių sunkumų, su vaikais epizodiškai bendravo tik telefonu, taip prarasdama su jais emocinį ryšį, ką duodama paaiškinimus pažymėjo ir R. P.. Ji buvo nuolat raginama keisti netinkamą gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau moteris siūlomos pagalbos nepriėmė. Jos trumpalaikiai teigiami pokyčiai buvo stebimi tik kai ji negirtaudavo, o vos ėmus girtauti, vėl išryškėdavo esamos problemos, skurdi ir netvarkinga buitis.
Atsakovė ir dar anksčiau du kartus (2015 m. ir 2016 m.) bausta administracine tvarka už tai, kad nepanaudojo motinos valdžios sūnaus R. atžvilgiu.
Atsakovas teistas (2010 m.), bet teistumas yra išnykęs. Jis kaip nustatyta, su vaikais bendrauja, bet prie jų materialinio išlaikymo neprisideda, juos auginti ir jais visapuisiškai rūpintis atsisako, taigi nuo tėvo pareigų faktiškai yra nusišalinęs.
Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad abu atsakovai savo netinkamu, neatsakingu elgesiu, ypač motinos ydingu gyvenimo būdu neužtikrina ir šiuo metu negali užtikrinti vaikams gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vaikų vystymosi, vadinasi nevykdo savo konstitucinės pareigos tinkamai auginti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovas prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, motyvuojant tuo, kad nėra teigiamų jos elgesio pokyčių, objektyvių ir patikimų duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu visgi tokie teiginiai pilnai nepasivirtino. Priešingai nustatyta, kad atsakovė daugiau nei pusę metų, būtent nuo to laiko, kai teismui buvo paduotas ieškinys, nevartoja alkoholio (arba tai nebuvo užfiksuota), lankė priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, gydėsi ir dėl to situacija šiek tiek pagerėjo, ką patvirtino Molėtų socialinės paramos centro pateikta informacija. Iš 2020-11-24 pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji nuo 2020-09-03 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gauna minimalų atlyginimą, darbdavys ją charakterizuoja kaip atsakingą, savalaikiai ir kokybiškai darbus atliekančią, kruopščią, pareigingą, turinčią teigiamą požiūrį į darbą bei kolegas darbuotoją. Vos atsiradus geresnėms finansinėms galimybėms, ji 2020-11-23 dviem savo vaikams pervedė 180 Eur išlaikymui, o ir vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad pavyzdžiui, dukrai R. yra davusi kišenpinigių – tris kartus po 5 Eur. Su vaikais bendrauja telefonu, R. ir R. šeštadieniais lanko pas jų (duomenys neskelbtini), R. kartais ateina ir pas ją į namus. Susitikusi su vaikais kalbasi apie jų mokslus, draugus, kitomis temomis. Tai rodo atsakovės pastangas keisti gyvenimo būdą ir nebevartoti alkoholio, dirbti, išlaikyti vaikus, su jais bendrauti. Ji netgi labiau stengiasi, kad vaikai grįžtų pas ją.
(duomenys neskelbtini) metų amžiaus R. P. teismo posėdžio metu irgi paaiškino, kad anksčiau mama girtaudavo, dabar kiek jam žinoma, ji susitvarkė, nes pradėjo dažniau lankyti, rašyti, skambinti ir jam esą sunku pasakyti su kuo jis norėtų gyventi. Samprotavo, kad (duomenys neskelbtini) esanti žymiai griežtesnė, tai gal pas mamą būtų geriau, su kuria ryšys yra pagerėjęs.
Atsakovas dar dažniau matosi su R. ir R., nes jie gyvena pas jo (duomenys neskelbtini), kartais savaitgaliais pasiima vaikus į savo naują šeimą. Su vyriausiąja dukra R. ((duomenys neskelbtini) sulaiks pilnametystės) susiskambina telefonu. Išlaikymo kaip minėta, vaikams neteikia, nes yra bedarbis, nors R. yra sakiusi, jog tėtis jai duoda kišenpinigių – po 20-25 Eur kas kelintą susitikimą. Šiuo metu jis neturi galimybės auginti vaikus, nes neturi tam sąlygų, tačiau ieškosi kito būsto.
Taigi teismo vertinimu, atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nors ir minimalus bei trapus, bet egzistuoja tam tikras emocinis ryšys, tėvai visgi bando jį stiprinti, domisi vaikų gyvenimu ir nesant duomenų apie tebesitęsintį atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu, neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė tokiu būdu užtikrinant ir ginant nepilnamečių vaikų interesus. Objektyviai vertinant atsakovų elgesį yra tikimybė, kad jie sieks vaikų susigrąžinimo, todėl šiuo metu nėra pagrindo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Darytina išvada, kad esamoje situacijoje nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti taikytinas laikinas abiejų tėvų valdžios apribojimas, taip paliekant jiems galimybę vaikus susigrąžinti. (CK 3.3 straipsnis, 3.180 straipsnio 3 dalis).
Terminuotai apribojus tėvų valdžią, išlieka jų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192, 3.195 straipsniai).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, tačiau skiriant išlaikymą, turi būti atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovė vos prieš keturis mėnesius įsidarbino, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra minimalios, nors su atsakovu turi po ½ dalį nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui priklausanti dalis areštuota antstolių. Akivaizdu, kad jos gaunamos 429,02 Eur pajamos per mėnesį būtų mažesnės nei ieškovo prašomos priteisi išmokos trims vaikams. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, jos šiuo metu ribotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, iš jos priteistinas 90 Eur išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-22) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Teismas įvertina tai, kad nuo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip treji metai ir vaikams augant natūraliai didėja jų poreikiai, taip pat kinta (gerėja) ir šalies ekonominė padėtis. Todėl atsakovui, kuris yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas ir galintis susirasti darbą, bet neteikiančiam vaikams išlaikymo, teisinga priteistą dydį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-22) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės jų globos (rūpybos) nustatymo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
2020-04-24 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nepilnamečių vaikų rūpintojai tinkamai vykdo pareigas, vaikams sudaro geras gyvenimo ir buities sąlygas. Vaikai yra mylimi, prižiūrimi, tinkamai rūpinamasi jų sveikata, priežiūra, mityba ir kt. Nors R. P. yra išreiškęs norą gyventi su motina, nes esą (duomenys neskelbtini) per griežtai jį auklėja, tačiau toks pageidavimas neatitiktų ir netgi prieštarautų jo interesams. Netgi jaunesnė jo sesuo R. yra išsireiškusi, kad mama ko gero negebėtų susitvarkyti su R., nes jis tik (duomenys neskelbtini) klauso.
Todėl vadovaujantis geriausiais vaikų interesais augti su artimais giminaičiais saugioje aplinkoje, R. P. ir R. P. gyvenamoji vieta paliktina su H. P., o R. P. – su V. L..
Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovo atžvilgiu ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš jo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur už reikalavimą apriboti tėvo valdžią ir 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 5,39 Eur pašto išlaidų valstybei – iš viso 121,39 Eur. Atsakovės atžvilgiu ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl iš jos į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur už reikalavimą apriboti motinos valdžią ir 24 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 5,39 Eur pašto išlaidų valstybei – iš viso 104,39 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktais, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., R. P. ir R. P., mokant po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (2020-07-22) iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., R. P. ir R. P., mokant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (2020-07-22) iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Iki teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo nepilnamečių R. P. ir R. P. gyvenamąją vietą palikti su H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
R. P. gyvenamąją vietą palikti su laikinąja rūpintoja V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. P. 121,39 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 39 ct) ir iš atsakovės R. P. 104,39 Eur (vieną šimtą keturis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias sumas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.