Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-350-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-30
Bylos Nr.
1A-275-350-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
R. K.-K.
Nukentėjusysis
B. M.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-350/2009

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8., 1.2.4.6.10., 2.1.15.7., 2.4.6.3.4. (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Lidijai Blinkevičienei,nuteistajai R. K.-K.,

nukentėjusiajai B. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K.-K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K.-K. nuteista pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 286 str. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2004-09-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 m. 4 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis paskirtosios bausmės ir paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš R. K.-K. Panevėžio pataisos namams 34 780,32 Lt.

Priteista iš R. K.-K. nukentėjusiajai B. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš R. K.-K. nukentėjusiajai B. M. 500 Lt už advokato teisinę pagalbą teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K.-K. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 31 d. apie 0.50 val. Panevėžio pataisos namų gyvenamosios zonos teritorijoje, gyvenamojoje patalpoje Nr.58, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Panevėžio pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniajai B. M. vykdant tarnybines pareigas, bandant paimti nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus - mobiliojo ryšio telefoną, panaudodama fizinį smurtą prieš B. M., t.y. įkąsdama į dešinę plaštaką ir padarydama dešinės plaštakos nugarėlės kastinį sužalojimą, kuris išsivystė į vidurinio ir alkūninio nervų trauminę neuropatiją, taip nesunkiai sutrikdydama pastarosios sveikatą, pasipriešino Panevėžio pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniajai B. M..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. K.-K. ginčija savo kaltę, jai paskirtą bausmę ir prašo bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad nuosprendis pagrįstas ne faktais, o pareigūnų kolegos palaikymu. B. M. pati viršijo savo įgaliojimus, kadangi ramybės paros metu, tamsoje, neužsidegusi šviesos, viena pati, be posto budinčiosios įėjo į gyvenamąją patalpą, pakėlė vieną nuteistųjų, tikslu atlikti kratą, o jai papriekaištavus dėl tokių B. M. veiksmų, atkreipė dėmesį į save. Ji supranta, kad pažeidė BVK vidaus tvarkos taisykles, nesilaikė režimo reikalavimų, pasipriešino pareigūnei, tačiau nesužalojo taip sunkiai, kaip yra teigiama pačios nukentėjusiosios. Nors byloje yra specialisto išvada dėl kastinio sužalojimo, tačiau ji su tokia išvada nesutikdama, kadangi B. M. į ranką nekando, prašė atlikti dantų sukandimo ekspertizę, paimti DNR tyrimus, tačiau jai buvo atsakyta, kad tokie tyrimai brangiai kainuoja. Be to, pataisos namų med. priežiūros tarnyboje yra visa informacija apie nuteistąsias, infekuotąsias ŽIV arba sergančias Hepatitu ABC. Kadangi ji serga Hepatitu B ir B. M. ją žino nuo 1996 m., todėl jei tikrai būtų įkandusi B. M., ši iš karto būtų užkrėsta, nes hepatitu tiesioginio kraujo, žaizdų ir seilių susilietimo atveju užsikrečiama iš karto. Todėl, nuteistosios nuomone, B. M. išgyvenimai dėl neva laukto tyrimų atsakymo yra perdėti, todėl ir prašomas priteisti civilinis ieškinys turėtų būti mažintinas, o ypač kelia abejonių, ar tikrai B. M. buvo išmokėta pataisos namų buhalterės nurodyta suma. Be to, 2008 m. pradžioje B. M. yra turėjusi rankos traumą, dėl kurios ilgą laiką gydėsi, todėl išsivysčiusi alkūninė neuropatija ir kiti su rankos sužalojimu susiję susirgimai turėtų būti užfiksuoti pirmosios traumos atveju. Tačiau šia aplinkybe niekas nepasidomėjo ir netyrė. Skiriant bausmę teismas turėjo atsižvelgti, kad bausmę ji atlieka jau ilgą laiką ir remtis 59 str. 1d., o bendrinant galėjo taikyti 63 str. 2, 9 d., kadangi tai tęstinė veika, o ne dvi padarytos atskiros veikos. Todėl teismo prašo skirtą bausmę švelninti, kadangi atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2003 m. iki 2019 m. be jokių lengvatų visiškai sužlugdytų ją kaip asmenybę.

Teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistoji nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad teismas ją pripažino kalta, nesant jos kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų dėl nukentėjusiosios B. M. sužalojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą padaryta teisinga išvada dėl R. K.-K. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ši išvada pagrįsta iš dalies pačios nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų visetu, specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Nagrinėjamoje byloje faktiniais duomenimis nustatyta, kad apeliantė tais pačiais veiksmais pasikėsino į du skirtingus objektus – normalią valdymo tvarkos subjektų veiklą ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikatą, t. y. ne tik pasipriešino tarnybines pareigas einančiai B. M., bet ir ją sužalojo, padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogui sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K.-K. 2008 m. gegužės 31 d. apie 0.50 val. Panevėžio pataisos namų gyvenamosios zonos teritorijoje, gyvenamojoje patalpoje Nr.58, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Panevėžio pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniajai B. M. vykdant tarnybines pareigas, bandant paimti nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus - mobiliojo ryšio telefoną, panaudodama fizinį smurtą prieš B. M., t.y. įkąsdama į dešinę plaštaką ir padarydama dešinės plaštakos nugarėlės kastinį sužalojimą, kuris išsivystė į vidurinio ir alkūninio nervų trauminę neuropatiją, taip nesunkiai sutrikdydama pastarosios sveikatą, pasipriešino Panevėžio pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniajai B. M., todėl jos veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiosios pareigų vykdymo bei pagal BK 286 str. kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Nuteistoji neginčija veikos, už kurią nuteista pagal BK 286 str., kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad nesužalojo nukentėjusiosios taip sunkiai, kaip yra teigiama ir į ranką B. M. neįkando.

Nukentėjusiosios B. M. parodymai, kad nusikaltimą jos atžvilgiu padarė būtent apeliantė, yra nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tikrindama nuteistąsias nakties metu pastebėjo kažką šviečiant prie nuteistosios lovos ir po antklode rado telefoną, kurį norėjo paimti, bet R. K.-K., nesugebėjusi ištraukti iš jos rankos telefono, įkando į dešinės rankos plaštaką. Aplinkybės, jog konfliktas įvyko būtent tarp B. M. ir nuteistosios R. K.-K. neginčija ir pati apeliantė. Kad B. M. buvo padarytas rankos kastinis sužalojimas patvirtino liudytojai A. B., S. R., L. Š., kurie parodė, jog iš kart po incidento B. M. rodė jiems įkandimu sužalotą ranką. 2008-06-02 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad medicinos įstaigos dokumentuose užfiksuota, jog B. M. į Panevėžio apskrities ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 2008-05-31 9.30 val. ir ją apžiūrėjusiam gydytojui nurodė, kad darbo metu, t.y. tos pačios dienos 0.05 val. nuteistoji įkando į ranką. Nukentėjusiąją apžiūrėjęs gydytojas dešinės plaštakos nugarėlėje rado įkandimo- įdrėskimo žymes. Teismo medicinos specialistas B. M. nustatė poodinės kraujosruvas dešinėje plaštakoje, atsiradusias dėl įkandimo į dešinės plaštakos nugarėlę, dėl ko išsivystė vidurinio ir alkūninio nervų trauminės neuropatijos ir dėl šio sužalojimo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Tai, kad nukentėjusiajai vidurinio ir alkūninio nervų trauminė neuropatija išsivystė būtent dėl rankos plaštakos kastinio sužalojimo, t.y. kad tarp veikos - įkandimo ir pasekmių - nervų trauminės neuropatijos yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas R. A., kuris tuo pačiu patvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog ji kurį laiką buvo nedarbinga būtent dėl apeliantės padaryto sužalojimo.

Nors R. K.-K. serga Hepatitu B ir teigia, kad nukentėjusioji B. M. po jos įkandimo turėjo iš kart užsikrėsti šia liga, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, 2008-06-16 buvo paimtas B. M. kraujas dėl ŽIV, sifilio bei Hepatito tyrimo, 2008-10-06 toks tyrimas atliktas pakartotinai, kadangi yra būtinas šešių mėnesių inkubacinis periodas, ir tyrimo rezultatas buvo nustatytas neigiamas. Be to, nors byloje yra duomenų dėl apeliantės sveikatos būklės, kurie tiesiogiai patvirtina, jog nuteistoji yra persirgusi Hepatitu B (t.1, b.l. 73), tačiau kaip posėdžio metu nurodė teismo medicinos specialistas, tai nereiškia, kad nuteistoji yra užkrato nešiotoja, be to, net ir viruso nešiotojui įkandus kitam žmogui, nebūtinai šis turi virusu užsikrėsti.

Todėl apeliantės teiginiai, jog B. M. į ranką neįkando, kad nukentėjusiosios rankos sužalojimo pasekmės yra ankstesnės jos ligos padarinys, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Tokiu būdu, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymu visetu R. K.-K. kaltė padarius nusikaltimus, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu, visiškai įrodyta. Tai, kad byloje nebuvo atliktas trasologinis tyrimas ir jo pagalba nebuvo įrodinėjama, kad B. M. į ranką įkando būtent apeliantė, nėra baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi įstatymas nenumato, kokiais konkrečiais įrodymais turi būti grindžiama asmens kaltė padarius nusialkstamą veiką.

Nuteistoji R. K.-K. skundu taip pat ginčija pataisos namams priteistą civilinį ieškinį ir išsako abejonę, ar B. M. buvo išmokėta pataisos namų buhalterės nurodyta suma. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, Panevėžio pataisos namai byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 34 780,32 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, motyvuodami tuo, kad dėl R. K.- K. nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo B. M. buvo išmokėta nurodyto dydžio piniginė kompensacija. Pažymėtina, kad ir R. K.- K. savo prašymą sumažinti priteistą sumą apeliaciniame skunde motyvuoja tuo, kad nors ji ir neturi įrodymų, kad kompensacija ar bent jos dalis B. M. nebuvo išmokėta, tačiau mananti, kad taip galėjo būti. Šis prašymas visiškai nepagrįstas- nėra jokio pagrindo abejoti B. M. parodymais, kad ji kompensaciją gavo, taip pat ir byloje esančia Panevėžio pataisos namų direktoriaus bei buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pasirašyta pažyma, kad B. M. nurodyto dydžio kompensacija buvo išmokėta.

Minėta kompensacija B. M. išmokėta remiantis 2000 m. balandžio 18 d. Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 49 str. 3 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad pareigūnui, lengvai sužeistam einant tarnybines pareigas išmokama 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

Kadangi kompensacija mokėta dėl to, kad nukentėjusiosios sveikatą apeliantė sutrikdė savo kaltais veiksmais, sutinkamai su 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 530 ,,Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 punktu, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas visiškai pagrįstai regreso tvarka patenkino Panevėžio Pataisos namų civilinį ieškinį. Jo dydis yra įrodytas ir mažinti priteistos sumos nėra jokio pagrindo.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu iš R. K.-K., iš dalies tenkinant B. M. civilinį ieškinį, nukentėjusiajai buvo priteista 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tai, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą, tame tarpe ir neturtinę, privalo atlyginti už šią žalą atsakingas asmuo, nustatyta Civilinio Kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad šis įstatymas netaikomas, kai žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimą reglamentuoja kiti specialūs teisės aktai.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Statutu Pataisos namų išmokėta pinigų suma iš esmės yra R. K.- K. nusikalstamais veiksmais B. M. padarytos neturtinės žalos kompensacija. Atsižvelgiant į B. M. padaryto sužalojimo sunkumą, teismų praktiką, kolegija mano, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala B. M. visiškai atlyginta darbdavio išmokėta kompensacija, todėl nuosprendžio dalis, kuria tiesiogiai iš apeliantės nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikintina, nes š sprendimas prieštarauja ir įstatymui, ir teisingumo bei protingumo principui.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės rūšis ir dydis yra motyvuoti, motyvai visiškai pagrįsti, bausmė paskirta nepažeidžiant BK VIII skyriaus nuostatų, paskirtosios bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Skiriant bausmę pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K.-K. veikas padarė atlikdama laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, charakterizuojama neigiamai, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai nuteistajai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi atitinkamų BK straipsnių bausmės vidurkiams. Įvertinus teismo motyvus, atsižvelgiant, kad padarytas nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kolegija pripažįsta, kad nuteistajai paskirta subendrinta bausmė yra teisinga, t.y. ji nėra aiškiai per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu R. K.-Kavaliauskienei paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 metų 4 mėnesių ir 23 dienų bausmės dalimi taikytas nuteistajai palankesnis dalinio bausmių sudėjimo būdas.

Idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai vienu metu ir viena veika padaromos kelios nusikalstamos veikos. BK 63 str. 9 d. tvarka yra bendrinamos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas iki nuosprendžio pirmoje byloje. Šiuo atveju R. K.- K. veiką, kuria pasipriešino B. M. ir sutrikdė jai sveikatą padarė bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą atlikimo metu. Dėl to nėra jokio pagrindo, kaip prašoma apeliaciniame skunde, jos veikos, už kurią atlieka bausmę ir veikos, už kuria nuteista skundžiamu nuosprendžiu, laikyti viena tęstine veika ar veikomis, padarytomis esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Tokiu būdu, nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesne bausme BK 64 str. pagrindu subendrintos visiškai pagrįstai.

Visiškai nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas pripažinti R. K.- K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad ji ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia negali būti pripažįstama, nes priešingu atveju būtų pripažįstama, kad asmuo, atliekantis anksčiau paskirtą bausmę yra privilegijuotas prieš anksčiau nenusikaltusį asmenį be to, tokiu būdu būtų pažeisti bendrieji baudžiamosios teisės principai, pagal kuriuos asmenys pripažinti recidyvistais ar pavojingais recidyvistais baudžiami griežčiau.

Taigi, skunde nurodytais motyvais mažinti ar švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. K.-K. priteista 5000,00 Lt B. M. neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Eligijus GladutisEvaldas Vanagas