- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-278-544/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. P. B.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-278-544/ 2007
Nijolė Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 106.8.4; 109; 118.5; 122.3
NUTARTIS
2007 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2975-252/ 2007 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. P. B. dėl turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. ieškiniu prašė padalinti jo su atsakove A. P. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, tūris 184 kv. m., užstatytas plotas 45 kv. m. ir kiekvienam jų priteisti po ½ dalį šio ūkinio pastato.
Nurodė, santuokos su atsakove metu 1992-01-15 nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais (ūkiniu pastatu, ūkio pastatu ir šiltnamiu) (duomenys neskelbtini), kuris tapo jų bendrąja jungtine nuosavybe, todėl laikomas priklausančiu jiems abiems lygiomis dalimis (tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 1 d., 3 d., 23 str. 1 d.). Nutraukus santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto nepasidalino. Kilus ginčui 2006-08-29 kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nurodydamas, kad dalintina visa bendroji nuosavybė, taip pat ir ginčo ūkinis pastatas, tačiau ieškinio dalyku nurodė reikalavimą padalinti tik gyvenamąjį namą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-21 patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, tačiau šia nutartimi teismas minėto ūkinio pastato nuosavybės padalijimo klausimo tarp šalių neišsprendė, o tik nustatė naudojimosi juo tvarką. Ūkinis pastatas yra padalinto gyvenamojo namo priklausinys, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d., 2 d.), todėl nuosavybės teisės dalys į šį ūkio pastatą taip pat turi būti nustatytos teismine tvarka, nes atsakovė geruoju šio ūkio pastato pasidalinti nesutinka (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-04-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. A. ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, nes nustatė, kad 2007-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, išsprendė gyvenamojo namo priklausinio padalinimo klausimą, todėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko nebegalima. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nėra įregistravęs nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pagal aukščiau nurodytą nutartį, todėl, nebūdamas pastato savininku, neturi reikalavimo teisės, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų santuokoje su atsakove, kad santuoka būtų nutraukta (b. l. 5).
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-20 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir jo ieškinį priimti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-21 nutartimi, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-82-198/2007, neišsprendė prašomo padalinti gyvenamo namo priklausinio – ūkinio pastato – padalinimo klausimo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, ir išsprendė tik naudojimosi pastatu tvarkos klausimą. Nors minėtoje byloje prašė padalinti visą bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausiusį turtą, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė reikalavimo padalinti ūkinį pastatą. Neišsprendus ūkinio pastato padalinimo klausimo, reiškia ieškinį tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-82-198/2007, tačiau dėl skirtingo dalyko. Buvo ir yra įregistravęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pagal teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismo nutarties neįregistravimas nepanaikina savininko teisių, o tik galėtų riboti atitinkamą faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 str. 2 d.). Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-82-198/2007 įsiteisėjusius teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo gyvenamas namas ir kiti pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šios aplinkybės nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Mano, kad ieškinys atitinka CPK 135 str. reikalavimus, jis reiškiamas dėl kito dalyko, nei minėtoje byloje, todėl turi būti priimtas nagrinėjimui (b. l. 7–9).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. P. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-21 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria išsprendė visus, jų tarpe – ir gyvenamo namo priklausinių, padalijimo klausimus (CPK 231 str. 2 d.). Nutraukus bylą dėl taikos sutarties sudarymo vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.). Šioje byloje ji priešieškiniu buvo prašiusi padalinti santuokoje įgytą turtą, o kartu abiems šalims priteisti atitinkamas ginčo ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio statinio 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Aptarus ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus, kompromiso būdu sudarė taikos sutartį, kurioje atsispindėjo abiejų šalių valia pasidalijant santuokoje įgytą turtą bei nustatant naudojimosi ja tvarką kaip ji nurodyta taikos sutartyje. Nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo išspręstas visas ginčas (CPK 231 str. 2 d.). Todėl apeliantas neapgrįstai nurodo, kad teismas ūkinio pastato padalijimo klausimo nesprendė (b. l. 32–33).
Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338 str., 185 str., 263 str. 1d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-82-198-2007, sprendžiant ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyto turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos tuo turtu nustatymo, buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo priteista 5310/10000, ieškovui – 4690/10000 gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1ž, dalių, nustatyta naudojimosi šiuo namu tvarka (1 ir 2 p.), taip pat nustatyta naudojimosi minėto gyvenamo namo priklausiniais (ūkiniais pastatais) tvarka, ir nurodyta, kad abiejų šalių bendram naudojimui tenka po ½ dalį 1961 m. statyto ūkio pastato, inv. Nr. 610, pažymėtas plane 2I1p bei 1970 m. statyto ūkio pastato, inv. Nr. 610, pažymėta plane Nr., 3I1m (3 p.) bei išspręsti kiti šalių iškelti reikalavimai; 11 punkte nurodyta, kad, patvirtinus taikos sutartį, ieškovas ir atsakovė atsisako visų kitų savo reikalavimų (b. l. 19–20). Ieškovas V. A. 2007-04-16 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė padalinti jo su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, kiekvienam jų priteisiant po ½ dalį šio ūkinio pastato, nes, apelianto manymu, minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-82-198-07, kurioje 2007-02-21 nutartimi buvo patvirtinta minėta šalių sudaryta taikos sutartis, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamo namo priklausinio – ūkinio pastato, inv. Nr. 610, pažymėtas plane 2I1p – nuosavybės padalijimo klausimas, o tik naudojimosi juo tvarkos nustatymo klausimas, nes toks reikalavimas nebuvo nurodytas ieškinio reikalavime (ieškinio dalyke) (b. l. 2–5). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-04-20 nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu (b. l. 5). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Nors apeliantas teigia, kad teismas 2007-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-82-198-2007 neišsprendė prašomo padalinti gyvenamo namo priklausinio – ūkio pastato – padalinimo klausimo, nes toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas, o išsprendė tik naudojimosi tvarkos minėtu ūkiniu pastatu naudojimosi klausimą, tačiau iš minėtos bylos duomenų matyti, kad byloje joje pareikštas ne tik ieškovo ieškinys, bet ir atsakovės priešieškinis, kuriame ji, be kita ko, prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe ½ dalį ūkinių pastatų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimų plane Nr. 2I1p, 3I1m, o kitą ½ dalį šių ūkinių pastatų padalinti tarp šalių po ½ dalį (25/100 dalis) (b. l. 43–46). Taikos sutartyje šalys, darydamos viena kitai nuolaidų, dalyje dėl minėto ūkio pastato priklausymo šalims dalinės nuosavybės teise nesusitarė ir konkrečių dalių nenustatė, bet nustatė naudojimosi minėtais pastatais tvarką. Iš ieškovo ir atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad abi šalys pripažino, jog ūkiniai pastatai jiems priklausė jungtinės nuosavybės teise. CK 4.73 str. 1 d. numato, kad bendroji jungtinė nuosavybės teisė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių. Taikos sutarties ir 2007-02-21 nutarties 11 punktuose (b. l. 127, 131) nurodyta, kad, patvirtinus taikos sutartį, ieškovas ir atsakovė kitų reikalavimų atsisako (b. l.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė atsisakė savo reikalavimo padalinti ūkinio pastato nuosavybę konkrečiomis dalinės nuosavybės dalimis, o abi šalys sutiko minėtą ūkinį pastatą toliau valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tik nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką. Ieškovas pats pripažįsta, kad savarankiško reikalavimo padalinti ginčo ūkinį pastatą ieškinyje nereiškė, iš ko taip pat galima spręsti, kad jį tenkino pastato valdymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakove. Todėl teismas, patvirtindamas šalių taikos sutartį šalių sudarytomis sąlygomis ir 2007-02-21 teismo nutartimi nutraukdamas bylą CPK 293 str. 5 p. pagrindu, nutartyje nurodydamas, kad šalys kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisako, išsprendė ir pasisakė dėl visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu – kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Taip išsprendus klausimą, kiti atskirojo skundo argumentai (dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pagal teismo nutartį įregistravimo fakto reikšmės priimant ieškinį ar prieš trečiuosius asmenis, dokumentų prie ieškinio pateikimo pakankamumo klausimas) esminės reikšmės nebeturi ir teisėjų kolegija dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.