Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1240-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
2A-1240-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00149-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
AB DNB banko
Pareiškėjas
E. B., A. B.
Išvadą teikia
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1240-777/2014 (S)

Teisėja Eglė Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00149-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.1; 75.7; 99.5; 121.20; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. G., kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Citadele“ bankas, AB DNB bankas, institucija, teikianti išvada byloje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai 2014-02-27 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, juo prašė nutraukti pareiškėjų santuoką ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 p. 2 ir 3 dalyse pareiškėjai nurodė, kad pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. (neskelbiamas) iš AB DNB banko yra gavę 123 088,51 EUR (425 000 Lt) kreditą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, adresu (neskelbiamas), pirkti bei namui įrengti. Likusi mokėti suma bankui 2013-06-18 sudaro 106 361,93 EUR (367 246,47 Lt). Kadangi žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (neskelbiamas), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. B., įsipareigojimus bankui pagal minėtą kredito sutartį vykdys A. B.. Pažymėjo, kad A. B. su banku yra sudaręs sutartį, kuria įsipareigojimai pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. (neskelbiamas) yra asmeninė A. B. prievolė. Su pareiškimu pareiškėjai pateikė 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) specialiąją dalį (b. l. 29–31), kurioje nurodyta, kad kredito gavėjai yra abu pareiškėjai. Pareiškėjai pateikė ir AB DNB banko 2013-06-18 pažymą apie kredito likučius (b. l. 32), joje nurodyta, kad pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) E. B. bei A. B. solidariai yra skolingi AB DNB bankui 106 361,93 EUR (367 246,47 Lt) paskolos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas 2014-03-07 pateikė teismui atsiliepimą, jame nurodė, kad bankas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai ir po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal 2001-10-31 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) vykdytų solidariai, nekeičiant minėtos sutarties sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-03-26 sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino. Nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 p. nurodė, kad pareiškėjai A. B. ir E. B. pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. (neskelbiamas) iš AB DNB banko yra gavę 123 088,51 EUR (425 000 Lt) kreditą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, adresu (neskelbiamas), pirkti bei namui įrengti. Likusi mokėti suma bankui 2013-06-18 sudaro 106 361,93 EUR (367 246,47 Lt). Kadangi žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (neskelbiamas), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. B., įsipareigojimus bankui pagal minėtą kredito sutartį vykdys A. B.. Pažymėjo, kad A. B. su banku yra sudaręs sutartį, kuria įsipareigojimai pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. (neskelbiamas) yra asmeninė A. B. prievolė.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo, juo prašė panaikinti sprendimo dalį dėl E. B. ir A. B. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 p., pagal kurią A. B. įsipareigoja vienvaldiškai vykdyti kreditinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas), dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų E. B. ir A. B. iš kitos pusės buvo sudaryta 2008-10-31 kreditavimo sutartis Nr. (neskelbiamas), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariesiems bendraskoliams, buvo suteiktas 11 000 Lt vartojimo kreditas iki 2013-09-30. Prievolė pagal minėtą greitojo vartojimo kredito sutartį buvo įvykdyta 2013-08-31. Bankas 2014-03-03 raštu dėl banko interesų pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje teismą informavo, kad laikosi pozicijos, jog abu sutuoktiniai likusius įsipareigojimus pagal 2001-10-31 kreditavimo sutartį Nr.(neskelbiamas) vykdytų solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų. Bankas, išreikšdamas savo poziciją minėtame rašte, per klaidą nurodė ne tuos sutuoktinių turimos prievolės bankui duomenis (kreditavimo sutarties datą ir numerį). Tačiau, nors kreditorius bankas per klaidą nurodė netinkamus kreditavimo sutarties duomenis, bankas išreiškė poziciją dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės ir nedavė sutikimo pakeisti būtent 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) sąlygų ir atleisti E. B. nuo įsipareigojimų vykdymo. Nurodė, kad jokių susitarimų dėl 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) sąlygų pakeitimo su E. B. ir A. B. bankas nėra sudaręs ir aiškiai sutikimo atleisti nuo solidariosios prievolės vykdymo nėra išreiškęs. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas sutuoktinių susitarimas, pagal kurį nustatyta, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas A. B. vienas vykdys prievolę bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas), pažeidžia banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesus. Už kredito grąžinimą bankui E. B. ir A. B. atsako kaip solidarieji skolininkai. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negavę banko, kaip kreditoriaus, aiškaus raštiško sutikimo, neturėjo teisės susitarti dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl šių aplinkybių abu bendraskoliai, tiek E. B., tiek A. B., privalo solidariai atsakyti bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) iki visiško prievolių bankui įvykdymo. Toks sutuoktinių susitarimas be banko sutikimo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punkto netvirtinti. Nurodė ir tai, kad teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytas CK 3.126 str. 2 d. sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Nurodė, kad kasacinio teismo suformuotoje praktikoje santuokos nutraukimo bylose yra aiškiai įtvirtinta taisyklė, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir patvirtindamas 4.2 p. nuostatą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad įsipareigojimus bankui pagal minėtą kredito sutartį vykdys A. B., tačiau nėra teigiama, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kredito grąžinimo prievolė iš solidariosios prievolės modifikuojama į asmeninę A. B. prievolę. Tokiam modifikavimui iš tikro būtinas kreditoriaus sutikimas. Nagrinėjamu atveju tarp sutuoktinių tik buvo susitarta, kas vykdys prievolę pagal kredito sutartį, o ne kas bus skolininkas, atsakingas už prievolės įvykdymą. Nurodė ir tai, kad kreditorius, gavęs sutuoktinių pranešimą apie planuojamą santuokos nutraukimą, kuriame buvo nurodyta kreditoriaus teisė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu ir pareikšti savo nuomonę apie santuokos nutraukimo sąlygas, to nepadarė. Todėl pareiškėjams ir pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl prievolės pobūdžio – ji yra solidari. Buvo nustatyta tik prievolės vykdymo tvarka. Tuo atveju, jei bankas būtų laiku atkreipęs visų dėmesį į šį „neaiškumą“, pareiškėjai būtų patikslinę savo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nebūtų kilusi ir būtinybė teikti apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą. Asmeniui, netinkamai pasinaudojus savo procesinėmis teisėmis, kyla neigiamos pasekmės. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad bankas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams. Nepasinaudojęs savo teise pareikšti prieštaravimų dėl sutarties sąlygų, bankas netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Todėl teismas turi atsisakyti ginti tariamai pažeistas banko teises. Nurodė, kad neaiškus apelianto prašymas – panaikinti teismo sprendimo dalį dėl prievolės vykdymo ir bylą dėl šios dalies nagrinėti iš naujo. Tokia situacija pagal įstatymą negalima. Nurodė, kad kreditoriaus interesai nėra pažeidžiami jokiu būdu – nedingsta nei turto įkeitimas, kaip priemonė užtikrinti kredito grąžinimą, nei keičiamas prievolės pobūdis.

Pareiškėja E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjai šioje byloje sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitardami taikai pasidalyti turimą turtą taip: pareiškėjui A. B. po santuokos nutraukimo atitenka žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (neskelbiamas), bei atitinkamai A. B. asmeniškai prisiima prievolę pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas). Toks turto ir prievolių pasidalijimas tarpo pareiškėjų atitiko pareiškėjų interesus bei užtikrino pareiškėjų kaip sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Apeliantas su pareiškėjų sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo tinkamai susipažinęs ir turėjo visas galimybes pasisakyti dėl jos sąlygų ir pareikšti prieštaravimus. Tačiau apeliantas jokių prieštaravimų dėl prievolės pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) pakeitimo iš solidariosios į asmeninę pareiškėjo A. B. prievolę nepareiškė. Todėl tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią, jog neprieštarauja, kad prievolė pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) po pareiškėjų santuokos nutraukimo būtų asmeninė A. B. prievolė. Nurodė ir tai, kad apeliantas (bankas) buvo aplaidus ir nesiėmė pakankamų veiksmų siekdamas apginti savo interesus, tai negali būti pagrindas panaikinti 2014-03-26 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuri yra teisinga ir pagrįsta. Visos neigiamos pasekmės dėl aplaidumo ir nepakankamo savo interesų gynimo kylą tik pačiam apeliantui. Nurodė ir tai, kad apeliacinio skundo tenkinimas – dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas – šiurkščiai pažeistų būtent pareiškėjos E. B. teises ir teisėtus interesus. Susidarytų tokia situacija, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės nebeatitiks pareiškėjos E. B. išreikštos valios, kadangi E. B. sutiko pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią po santuokos nutraukimo pareiškėjui A. B. atitenka asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytas turtas, tik su sąlyga, jog prievolė pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) taps jo asmenine prievole. Priešingu atveju pareiškėja E. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebūtų pasirašiusi. Apelianto reikalavimas perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 p. tvirtinimo iš esmės yra negalimas ir neatitinkantis sąžiningumo bei teisingumo principų, kadangi apelianto reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su kitomis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Nurodė ir tai, kad kritiškai vertintini ir pareiškėjo A. B. atsiliepime nurodyti argumentai, jog po 2014-03-26 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo pareiškėjų prievolė pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) išliko solidari, jie visiškai prieštarauja tiek sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Ginčo tarp šalių dėl to, jog pareiškėjų prievolė pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) AB DNB bankui yra solidari ir nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako.

Pareiškėjas A. B. nurodė, kad pareiškėjų susitarimu, pagal kurį nustatyta, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas A. B. vienas vykdys prievolę bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas), solidarioji prievolė nemodifikuojama į asmeninę. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų tik tarpusavyje buvo susitarta, kas vykdys prievolę bankui. Šie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia pareiškėjos E. B. atsiliepime nurodytos aplinkybės ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 p. tekstas.

Apeliantas nurodė, kad jokių susitarimų dėl 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) sąlygų pakeitimo su E. B. ir A. B. bankas nėra sudaręs ir aiškiai sutikimo atleisti nuo solidariosios prievolės vykdymo nėra išreiškęs. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas sutuoktinių susitarimas, pagal kurį nustatyta, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas A. B. vienas vykdys prievolę bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas), pažeidžia banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesus. Už kredito grąžinimą bankui E. B. ir A. B. atsako kaip solidarieji skolininkai. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negavę banko, kaip kreditoriaus, aiškaus raštiško sutikimo, neturėjo teisės susitarti dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl šių aplinkybių abu bendraskoliai, tiek E. B., tiek A. B., privalo solidariai atsakyti bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) iki visiško prievolių bankui įvykdymo. Toks sutuoktinių susitarimas be banko sutikimo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sutikęs nuo solidariosios prievolės atleisti pareiškėją E. B.. LR CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, – raštišku šalių susitarimu, ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6 .192 str. 4 d.). Apeliantas pagrįstai nurodė, kad santuokos nutraukimas įstatymų nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių, solidariųjų skolininkų pagal sutartį, pareigai atsakyti kreditoriui už tinkamą prievolės įvykdymą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų susitarimas, pagal kurį nustatyta, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas A. B. vienas vykdys prievolę bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas), pažeidžia banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas A. B. pripažįsta, kad tokiu atveju, kai solidarioji prievolė modifikuojama į asmeninę, yra būtinas kreditoriaus sutikimas.

Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 str. 2 d. sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad A. B. su banku yra sudaręs sutartį, kuria įsipareigojimai pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. (neskelbiamas) yra asmeninė A. B. prievolė. Tačiau minėtos sutarties teismui nepateikė. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai teismui pateikė: 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) specialiąją dalį, kurioje kredito gavėjais nurodyti abu pareiškėjai; AB DNB banko 2013-06-18 pažymą apie kredito likučius, joje nurodyta, kad E. B. bei A. B. AB DNB bankui pagal 2008-01-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) yra solidariai skolingi 106 361,93 EUR. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti, ar yra pareiškėjų kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas (prievolės pobūdį) ir pašalinti visus byloje esančius prieštaravimus, tačiau to nepadarė ir netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Pareiškėjai atsiliepimuose nurodė ir tai, kad asmeniui, netinkamai pasinaudojus savo procesinėmis teisėmis, kyla neigiamos pasekmės. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad bankas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams. Nepasinaudojęs savo teise pareikšti prieštaravimų dėl sutarties sąlygų, bankas netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Todėl teismas turi atsisakyti ginti tariamai pažeistas banko teises. Su šiais pareiškėjų argumentais sutikti negalima. Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, – raštišku šalių susitarimu, ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6 .192 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sutikęs nuo solidariosios prievolės atleisti pareiškėją E. B.. Bankas 2014-03-03 raštu dėl banko interesų pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje teismą informavo, kad laikosi pozicijos, jog abu sutuoktiniai likusius įsipareigojimus pagal 2001-10-31 kreditavimo sutartį Nr. (neskelbiamas) vykdytų solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų. Bankas, išreikšdamas savo poziciją minėtame rašte, per klaidą nurodė ne tuos sutuoktinių turimos prievolės bankui duomenis (kreditavimo sutarties datą ir numerį). Tačiau, nors kreditorius bankas per klaidą nurodė netinkamus kreditavimo sutarties duomenis, jis išreiškė poziciją dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės ir nedavė sutikimo pakeisti būtent 2008-01-31 kreditavimo sutarties Nr. (neskelbiamas) sąlygų ir atleisti E. B. nuo įsipareigojimų vykdymo. Šią banko poziciją patvirtina ir pareiškėjų teismui pateikta kredito sutarties specialioji dalis bei banko 2013-06-18 pažyma apie kredito likučius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas turi atsisakyti ginti banko teises.

Pareiškėjai atsiliepimuose nurodė, kad nėra galimybės panaikinti tik apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Šie pareiškėjų argumentai yra pagrįsti. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos yra tarpusavyje susijusios (LR CK 3. 53 str.) Todėl yra pagrindas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne tik skundžiamą sprendimo dalį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 330 str.).

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos E. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos (LR CPK 93 str. 5 d.). Dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas