Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-12-19 · Byla Nr. A2.8.-4493-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
A2.8.-4493-659/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03972-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
T. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-4493-659/2014Proceso Nr. 4-06-3-03972-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 47.4.; 52.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai nedirbantis, nevedęs, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-10-20 09:30 val., Kairių g. Klaipėda, mikroautobusu PEAUGEOT BOXER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 84 vnt. naudotos lengvųjų automobilių padangas su metaliniais diskais neturint prekių gabenimo, įsigijimo ar realizavimo dokumentų. Tokiu būdu T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso 163¹¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Neteisėta gabenamo krovinio vertė 4000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad kai jį sulaikė pareigūnai, prekių įsigijimo dokumentų. Bet vėliau juos gavo iš firmos, kurioje įsigijo padangas, tai šiuos dokumentus ir pateikia teismui.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, T. R. paaiškinimu, foto lentelėmis, patikrinimo aktu, sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163¹¹ str. 3 d. sudėtį, todėl kvalifikuoti tinkamai ir jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. ATPK 163¹¹ str. 3 d. nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 MGL dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 str. numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo 3500 Lt iki 10 000 Lt su prekių (krovinio) konfiskavimu.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas nustatė, jog už ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą papildoma nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – yra privaloma. Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 d. ir 3 d. Nustatant turtines sankcijas, be kita ko, turto konfiskavimą už padarytus teisės pažeidimus, asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. (Nuosavybės apsauga). Pagal šio straipsnio 2 d. valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį patenka turto konfiskavimas. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-19-2014).

Kaip minėta, prekių (krovinio) konfiskavimas yra nustatytas ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje ir juo siekiama teisėto tikslo. Tačiau pagrindinė šios bylos problema yra susijusi su šios nuobaudos taikymo proporcingumo vertinimu. Sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo reikalauja teismo išsamaus aplinkybių ištyrimo ir aiškių motyvų pateikimo dėl tokio sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog T. R. už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą. Jo veiksmuose sistemingumas nenustatytas. Duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka ar teistas, nėra. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidimo padarymo metu T. R. nepateikė gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, vėliau, teismo posėdžio metu jis teismui pateikė šių prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kas patvirtina, jog prekės tikrai buvo nupirktos, įsigytos teisėtai, o ne įgytos kokiu tai neteisėtu, nusikalstamu būdu. Vienintelis T. R. priešingas teisei elgesys – prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas muitinės pareigūnams dėl užsimiršimo. Darytina išvada, kad padarytas pažeidimas yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų (pamiršo su savimi pasiimti prekių pirkimo kvitus). Turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė jokių nuostolių nepatyrė. T. R. nuo pat pradžių pripažino, kad gabenamos prekės priklauso jam, paaiškino, kokiu tikslu jas įsigijo ir gabeno, pripažino palikęs pirkimo kvitus. Teismas daro išvadą, kad tokių aplinkybių - anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, dirba, jo darbinė veikla būtent susijusi su padangų gabenimu, šios aplinkybės laikomos jo asmenybę teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą.

Įvertinęs T. R. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo, kurį iš esmės lemtų tik jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų savalaikis nepateikimas (vėliau šie dokumentai buvo pateikti), paskyrimas T. R., būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. R. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje, t. y. neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo. Papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo skyrimas nėra būtinas siekiant, ATPK 20 str. numatų administracinių nuobaudų tikslų, jie gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30(1) str., 31 str. 1 d. 1 p., 163¹¹ str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str.,

nutaria:

T. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ str. 3 d. skirti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) (1013 eur) baudą be krovinio – 8 naudotų lengvųjų automobilių padangų su metaliniais ratlankiais ir 76 naudotų lengvųjų automobilių padangų su aliuminiais ratlankiais, konfiskavimo.

Padangas, saugomas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti T. R..

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė