- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- A-261-2066-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indauja“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Indauja“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Indauja“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-236 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Indauja“ priklausančiame bare Architektų g. 152“.
Pareiškėjas skunde (t. I, b. l. 1-2) paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, nenustačius priežastinio ryšio tarp galimai padarytų viešosios tvarkos pažeidimų šalia pareiškėjo įmonės ir pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Įstatyme yra nustatyti tam tikri pagrindai, suteikiantys teisę savivaldybių taryboms taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimus. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į gyventojų skundus ir įvairių institucijų pateiktą informaciją, tačiau konkretus sprendimo priėmimo pagrindas neatskleistas. Pareiškėjui priklausantis baras yra judrioje Architektų gatvėje, šalia autobusų stotelės, visi netoli jam priklausančio baro įsikūrę subjektai taip pat prekiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovas nepateikė duomenų, kad viešoji tvarka buvo pažeista būtent dėl pareiškėjui priklausančio baro veiklos, byloje nėra jokių duomenų, kad gauta informacija yra susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla. Be to, pareiškėjas nė karto dėl viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo baustas. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kodėl pareiškėjui taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas, t. y. leidžiama prekiauti būtent nuo 8 val. iki 22 val. Toje pačioje Architektų gatvėje veikia ne vienas baras, prekiaujantis alkoholiniais gėrimais, tačiau daugeliui jų prekybos alkoholiniais gėrimais laikas apribotas nebuvo. Todėl pareiškėjas atsiduria sudėtingesnėje padėtyje nei kiti tą pačią veiklą vykdantys subjektai. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas suponuoja tai, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 35–39) paaiškino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kokias aplinkybes turi vertinti savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Minėta nuostata suteikia savivaldybių taryboms teisę taikyti atitinkamą apribojimą prekybai alkoholiu, tačiau Taryba neprivalo remtis visais Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais. Visais atvejais būtina atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams, kadangi, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti, remiantis teisės normos dispozicijoje nustatytomis sąlygomis, viešojo intereso pažeidimą. Įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raštas Nr. 10-18-S-9650 dėl UAB „Indauja“ priklausančio baro Architektų g. 152, kuriame nurodyta, kad per šių metų penkis mėnesius buvo padaryta 13 pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimu kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnyje, 5 pažeidimai, nustatyti ATPK 174 straipsnyje, 5 pažeidimai – pagal ATPK 50 straipsnį, 2 pažeidimai – pagal ATPK 161 straipsnį, 1 pažeidimas – pagal ATPK 187 straipsnį, 1 pažeidimas – pagal ATPK 44 straipsnį. Nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti šių aplinkybių teisėtumu ir patikimumu. Pareiškėjo motyvai, kad baras yra judrioje Architektų gatvėje ir kad aplinkui yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais, yra neadekvatus vertinimas, nes tik pareiškėjo baras prekiauja alkoholiniais gėrimais visą parą ir paminėti ATPK pažeidimai yra užfiksuoti baro viduje arba prie jo, o ne kitose vietose. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1623 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklių 17 punktą konkretus laikas, kuriuo uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatomas atsižvelgiant į pažeidimų padarymo laiką, gautus pasiūlymus (nuomones) ir skunduose išdėstytus argumentus. Jei pagal pažeidimų padarymo laiką ir (ar) gautus pasiūlymus (nuomones) negalima tiksliai nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, toks laiko apribojimas nustatomas atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatyme nurodytą vakaro ir nakties metą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas pranešime, nurodęs minėtus ATPK pažeidimus, pasiūlė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje mažmeninės prekybos įmonėse prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, siekdamos užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams, viešosios rimties trikdymui ir aplinkos teršimui, padidinti Vilniaus miesto gyventojų saugumą, pagerinti aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybę bei sumažinti su įmonės veikla susijusių pažeidimų skaičių. Skundžiamas sprendimas Nr. 1-236 yra proporcinga priemonė, leidžianti užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, administraciniams teisės pažeidimams, viešosios rimties trikdymui ir aplinkos teršimui. Toks apribojimas atitinka šios sankcijos taikymo tikslą, t. y. užtikrinti visuomenės saugumą, siekti pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Indauja“ skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-236 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Indauja“ priklausančiame bare Architektų g. 152“ dalį, kurią UAB „Indauja“ apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Indauja“ priklausančiame bare, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje, t. y. uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., UAB „Indauja“ barui Architektų g. 152, Vilniuje, pratęsė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 24 val. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Indauja“ 2009 m. sausio 26 d. išduota licencija suteikė teisę bare Architektų g. 152, Vilniuje, prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą, vartoti vietoje ir išsinešti.
Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme nustatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Šiuo aspektu prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams; remiantis anksčiau aptartais argumentais, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą.
Teismas nurodė, kad įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemonių pasirinkimą, su kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingiems faktams bylose nustatyti taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai – viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).
Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raštas Nr. 10-18-S-9650 dėl UAB „Indauja“ priklausančio baro Architektų g. 152, kuriame nurodyta, kad per šių metų penkis mėnesius buvo padaryta 13 pažeidimų, nustatytų ATPK 178 straipsnyje, 5 pažeidimai, nustatyti ATPK 174 straipsnyje, 5 pažeidimai pagal ATPK 50 straipsnį, 2 pažeidimai pagal ATPK 161 straipsnį, 1 pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnį, 1 pažeidimas pagal ATPK 44 straipsnį. Kadangi nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti šių aplinkybių teisėtumu ir patikimumu, teismas konstatavo, kad šie užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Indauja“ priklausančio baro veikla.
Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą riboti pareiškėjo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jį pagrindė objektyviais duomenimis, patvirtinančiais viešojo intereso pažeidimą, tokiu sprendimu įgyvendino teisės aktais jai priskirtą kompetenciją, tuo pačiu teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Taryba nesivadovavo objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką taikant AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009 yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose prekybos vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.
Teismas pažymėjo, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Tačiau, sprendžiant ar savivaldybės sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimus, aplinkybė, kad iš esmės toje pačioje gyvenamojoje vietovėje panašiomis sąlygomis ta pačia ūkine-komercine veikla užsiimančiam subjektui sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu, laikytina, kad pareiškėjo ginčijamas savivaldybės sprendimas neatitinka proporcingumo principų reikalavimų, iš dalies juo buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti toje pačioje rinkoje su kitais dalyviais. Nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina aplinkybė, kad atsakovas byloje niekaip nepagrindė savo sprendimo konkurencijos ribojimo aspektu įrodinėjimo požiūriu, tai reiškia, kad pareiškėjo teiginiai liko nepaneigti. Kai nėra pakankamai pagrįstas atsakovo sprendimas riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką labiau, negu toje vietovėje jis nustatomas kitiems subjektams, ribojimas vertintinas kaip neproporcingas ir dėl to savivaldybės sprendimas keistinas. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (pvz. 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).
Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-236 dalis, kuria UAB „Indauja“ priklausančiame bare Architektų g. 152, Vilniuje, apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., yra keistina, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas pareiškėjai pratęstinas iki 24 val., ir taip pat suteikiama panaši galimybė užsiimti ūkine veikla kartu su kitais toje pačioje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais. Teismas padarė išvadą, kad prekybos alkoholiniais gėrimais pradžios laiką tikslinga palikti tokį, kokį nustatė atsakovas, – nuo 8 val. Pareiškėjo baras yra visai šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, todėl ankstesnis prekybos alkoholiniais gėrimais pradžios laikas, kai tuo metu dauguma gyventojų vyksta į darbą, vaikai į ugdymo įstaigas, neatitiktų visuomenės interesų. Proporcingumo aspektu tai nėra nepagrįstas pareiškėjo verslo interesų suvaržymas, nes prekybos alkoholiu verslo ribojimą lemia konkreti gyvenamoji vietovė.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 25-29) grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybės dėl sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimo, dėl ko atsakovui nekilo pareigos įrodinėti, kad kitiems, šalia pareiškėjo esantiems ūkio subjektams, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai buvo pritaikyti.
2. Remiantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi ir 86 straipsnio 2 dalimi teismas nustatęs bylai reikšmingą aplinkybę, t. y. dėl lygių konkurencijos sąlygų ūkio subjektui UAB „Indauja“ užtikrinimo, ir siekdamas įvykdyti teisingumą, turėjo teisę pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, tuomet juos ištirti ir įvertinti.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką taikant AKĮ 18 straipsnio 9 dalį bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009 yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.
UAB „Indauja“ priklausančiam barui nustatytas prekyba alkoholiniais gėrimais apribojimas nuo 22 val. iki 8.00 val. nustatytas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1623 patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklių 17 punkto, atsižvelgus į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pranešimą ir į Triukšmo valdymo įstatyme nurodytą nakties metą.
5. Teismui prailginus laiką iki 24 val. yra paneigiami Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslai. Teismo sprendimas prailginti prekybos alkoholiu laiką tiesiogiai sąlygos didinimą bendrojo alkoholio suvartojimo, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.
Apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais, įmonės tampa suinteresuotos įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones, to pasekoje apsaugomas viešasis interesas. Teismas pakeitęs tarybos sprendimą ir prailginęs prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pažeidė viešąjį interesą, nes įmonė savaime tampa mažiau suinteresuota įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencines priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-236 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Indauja“ priklausančiame bare Architektų g. 152“. Šiuo sprendimu UAB „Indauja“ priklausančiame bare, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje, uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pratęsė pareiškėjo bare prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 24 val.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, nesirėmė suformuota teismų praktika.
Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Nagrinėjimo ginčo kontekste taip pats svarbu įvertinti ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimamas tik įvertinus įstatyme nustatytas sąlygas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (atstatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytos sąlygos, suteikiant savivaldas institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Administracinė byla Nr. A492-2814/2011, A63-3245/2011 ir kt.).
Todėl taikant minėtąją priemonę savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas, versdamasis prekyba alkoholiu nusižengė įstatymo reikalavimas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą aktą, rėmėsi 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raštu Nr. 10-18-S-9650 „Dėl UAB „Indauja“ priklausančio baro Architektų g. 152“, kuriame nurodyta, kad per 2011 metų penkis mėnesius buvo padaryta 13 pažeidimų, nustatytų ATPK 178 straipsnyje, 5 pažeidimai nustatyti pagal ATPK 174 straipsnį, 5 pažeidimai – pagal ATPK 50 straipsnį, 2 pažeidimai – pagal ATPK 161 straipsnį, 1 pažeidimas – pagal ATPK 187 straipsnį, 1 pažeidimas – pagal ATPK 44 straipsnį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Indauja“ priklausančio baro veikla. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti tokių faktinių duomenų objektyvumu, jais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos.
Nagrinėjamu atveju taip pat kilo ginčas dėl to, ar skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime pareiškėjui nustatytas apribojimas nepažeidžia proporcingumo reikalavimo ir nesudaro kliūčių lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti (Administracinė byla A502-162/2012). Tačiau sprendžiant, ar savivaldybės sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimus, svarbu įvertinti 2011 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio protokolą Nr. A17-1125(3.1.16-AD4). Minėtame protokole nurodyta, kad UAB „Baran“, kuriam priklauso kavinė-kebabinė „Haso“, esanti Architektų g. 152, vadovą buvo nuspręsta įspėti ir buvo įpareigota pateikti teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių planą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką bei įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, nurodo, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimą, o pritaikyti apribojimai negali būti kvalifikuojami kaip ribojantys pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, laisvę lygiomis sąlygomis konkuruoti su kitais rinkos dalyviais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame bare. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – netenkinti pareiškėjo skundo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Indauja“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.