- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-898-72/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutarties, kuria įtariamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-03-08 iki 2011-09-20 (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino sutuoktinę J. B., o būtent: kiekvieną kartą paaiškėjus J. B. elgesiui, kuris jo netenkino, nepagrįstai bausdamas tyčia, garsiai rėkdamas vartojo viešai netinkamus vartoti, aiškiai nepadoraus turinio, žodžius, frazes ir pasisakymus, grasino elgtis pavojingai jos sveikatai: kiekvieną kartą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-03-08, 2010-04-21, 2010-05-07, 2010-05-20, 2010-07-11, 2010-09-20, kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei 2011-08-23, 2011-09-17 provokuodamas konfliktus ir smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu bei išsakydamas nukentėjusiajai bauginančius žodžius, grasino padaryti veiką, pavojingą jos gyvybei ir sveikatai, versdamas J. B. pergyventi dėl savo ir mažesnio sūnaus sveikatos, tokiu būdu sukūrė nukentėjusiąją bauginančią, keliančią nerimą situaciją, dėl kurios J. B. jautė nuolatinę baimę ir įtampą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.
Be to, jis įtariamas ir tuo, kad 2011-09-17, apie 19 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sudavė vieną smūgį J. B. į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse, tuo nežymiai sutrikdydamas J. B. sveikatą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Įtariamasis R. B., vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka, sulaikytas 2011-09-21 14 val. 10 min. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutartimi įtariamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. B. prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones kaip namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Nurodo, kad yra dirbantis ir vienintelis šeimoje gaunantis nuolatines pajamas bei išlaikantis šeimą. Teigia, kad iš dalies sutinka su jam pareikštais įtarimais, todėl neketina trukdyti tyrimui. Jam labai rūpi šeimos gerovė ir ateitis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam R. B. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.
Suėmimo skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę, nustatant ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, Panevėžio socialinių paslaugų centro pateiktose pažymose, specialisto išvadoje bei kituose rašytiniuose bylos dokumentuose.
BPK 122 str. nustato, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai yra šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos sąlygos, tai yra suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 str. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui.
R. B. įtariamas dviejų tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų, kurių viena priskiriama prie nesunkių, kita – prie apysunkių nusikaltimų, padarymu. Už apysunkės nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam R. B. kardomoji priemonė - suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas R. B., galimai padaryti pavartojant psichinę ir fizinę prievartą prieš sutuoktinę. Bylos duomenimis, įtariamasis savo veiksmais ilgą laiką baugino nukentėjusiąją, o pastaroji dėl įtariamojo veiksmų prieš ją, jautė nuolatinę baimę ir įtampą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiąją. Taigi apylinkės teismas pagrįstai pripažino esant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Įtariamojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi darbą, yra svarbi parenkant kardomosios priemonės rūšį, tačiau šiuo atveju padarytos išvados apie būtinumą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinai prioritetinė ir sąlygojanti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Įtariamasis skunde nurodo, kad jis yra vienintelis šeimoje gaunantis pajamas ir išlaikantis šeimą. Tačiau iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. B. gauna atlyginimą, iš kurio, antstoliams išieškojus skolas, lieka 182 Lt. J. B. šiuo metu yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų ir gauna soc. pašalpą – 715,78 Lt. Be to, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. B. charakterizuojamas neigiamai, linkęs smurtauti prieš šeimos narius ir jau yra teistas už nusikalstamą veiką prieš mažametę šeimos narę, ne kartą baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, su vaikais nebendrauja, šeima dėl vaikų nepriežiūros yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šios aplinkybės paneigia gerus įtariamojo norus rūpintis šeimos gerove ir ateitimi.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima.
Tačiau teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog R. B., būdamas laisvėje, gali padaryti naujų, įskaitant ir sunkių, nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei. BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tada, kai asmuo pagrįstai įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Tai yra asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus (šių nusikaltimų sąvoka apibrėžta BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija: sunkaus nusikaltimo – šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, o labai sunkaus nusikaltimo – dešimties metų laisvės atėmimo) arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., numatytus apysunkius nusikaltimus, kuris iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nusikaltimai, kurių padarymu yra įtariamas R. B., nenurodyti BPK 122 str. 4 d., todėl teismas šiuo pagrindu įtariamajam R. B. skirti suėmimo negalėjo, dėl šios priežasties minėtas pagrindas šalintinas iš skundžiamos nutarties. Tačiau paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą, nebūtinai turi būti nustatyti visi trys suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d., pakanka nustatyti bent vieną iš jų. LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo paskyrimo pagrindo pašalinimas negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas - manymas, kad įtariamasis R. B. būdamas laisvėje trukdys procesui yra nustatytas teisingai.
Skundu įtariamasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo nagrinėjantis teismas kardomosios priemonės pakeitimo klausimo nesprendžia, nes ikiteisminio tyrimo metu tai yra prokuroro, o bylą perdavus teismui, teismo, kurio žinioje yra byla, prerogatyva.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutarė:
Suimtojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutartį.
Pašalinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutarties kardomosios priemonės – suėmimo R. B. paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Nutartis neskundžiama.