Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2020 m. balandžio 29 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistasis R. J. nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Įvertinus R. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 6 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdomųjų dokumentų nėra gauta, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, įvertinus nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, R. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į R. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju R. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių tyčinių, tame tarpe ir už labai sunkaus, nusikaltimų padarymą, praeityje teistas 1 kartą (R. J. buvo nuteistas dar būdamas jauno amžiaus už nusikalstamą veiką, susijusią su finansinės naudos siekimu). Pažymėtina, kad du iš minėtų dabartinių nusikaltimų buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe. Dabartiniai nusikaltimai yra R. J. būdingo nusikaltimo modelio dalis, kadangi padarytas ne vienas nusikaltimas, buvo vykdomas tam tikrą laikotarpį, kartojant tas pačias schemas. Ankstesnį ir dabartinį nusikaltimą sieja tas pats motyvas – siekis pasipelnyti. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Apeliacinės instancijas teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

11. Sutiktina, kad BVK 82 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir R. J. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su gynėjo skunde pateiktais argumentais, kad teigti, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis yra per maža, nėra jokio pagrindo. Tačiau, apeliacinės instancijos pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Socialinio tyrimo išvadoje R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. nustatomi 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai ir nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje šie veiksniai įvardijami kaip buvę būdingi nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau pažymėtina, kad vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti atsižvelgiama į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. nustatomi 3 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo R. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

13. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. R. J. ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje. Nors jam nuobauda skirta nebuvo, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar neilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su gynėjo skundo argumentais, jog nuteistasis minėtą pažeidimą padarė ne dėl nuo jo valios priklausiančių veiksnių ir pažymi, kad nuteistieji turi laikytis pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kurių kiekviena yra vienodai svarbi, bei tinkamai planuoti savo laiką, kad tokių situacijų nekiltų.

14. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. iki įkalinimo dirbo, gaunamų pajamų jam užtekdavo ne tik pagrindiniams poreikiams tenkinti, bet ir neplanuotoms išlaidoms, laisvalaikiui, tačiau taip pat pažymima, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl finansinio motyvo. R. J. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir Marijampolės pataisos namuose, kuriuose noro dirbti nebuvo išreiškęs, taip pat ir nesimokė, be to, nuteistajam buvo paskirta atlikti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuos darbus 2021 m. birželio 17 d. atlikti atsisakė. Visgi, 2021 m. liepos 20 d. nuteistasis pakeitė nuomonę ir minėtus darbus atliko. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nuteistasis R. J. neatsisakė darbo, raštiškai kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. gegužės 27 d., tačiau jo požiūris į darbą laisvės atėmimų vietų įstaigoje pakito tik suėjus galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminui (2021 m. birželio 21 d.). Individualia kūrybine veikla jam leista užsiimti nuo 2022 m. liepos 20 d. ir tik nuo 2022 m. spalio 6 d. R. J. dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose (0,5 etato), o nuo 2023 m. kovo 7 dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad vis tik nuteistojo R. J. darbinė motyvacija atliekant laisvės atėmimo bausmę skirtingose pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Esant šių duomenų visumai pagrįstai kyla abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai R. J. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

15. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į R. J., bet ir jo tėvo bei sesers N. A. sveikatos būklę. Nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis planuoja gyventi su sugyventine savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. J. šeiminėmis aplinkybėmis (prastos sesers ir tėvo sveikatos), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

16. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuvertino Komisijos darbą ir tik Komisija yra kompetentinga spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, klausimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti galutinai išsprendžia teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo teismo neįpareigoja besąlygiškai tokį sprendimą patvirtinti. Šiuo atveju teismas, įvertinęs Komisijos priimtą nutarimą BVK 82 straipsnio taikymo aspektu, padarė priešingą, negu Komisija, išvadą, t. y., kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų dar neatitinka ir priėmė vieną iš BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių sprendimų – Komisijos nutarimo netvirtinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, skunde nėra pateikta šiuos nuteistojo R. J. gynėjo teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu, nuteistojo gynėjas skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.