Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. G., institucijos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovados atstovei J. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bendrijos „A. Juozapavičiaus 2325“ pirmininko D. G. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovadai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

N u statė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas panaikintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-03-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados viršininkas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą , nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadoje (toliau Kauno m. Panemunės PK \TS Šančių ir Panemunės PN)) gautas bendrijos „A.Juozapavičiaus 2325" pirmininko D. G. gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie tai kad 2012-01-13 ir 2013-02-10 L. D. gyv. (duomenys neskelbtini), R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) sistemingai trukdo pravesti bendrijos visuotinius susirinkimus, neteisingai traktuodami įstatymus ir taip klaidindami bendrijos gyventojus, neleisdami bendrijos nariams išreikšti nuomonės. Dėl tokių bendrijos narių veiksmų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bendrija gali būti likviduota. Pareiškėjas teigia, kad pil. L. D., R. K., ir V. K. savo veiksmais vykdo savavaldžiavimą. Pareiškėjas pateikė 40 (keturiasdešimties) lapų priedus. Prieduose pateiktos kopijos dokumentų, kuriuose namo gyventojai įgalioja pareiškėją D. G. atstovauti bendrijos narių susirinkime bei išreiškia savo nuomonę bendrijos vidaus administravimo klausimais, kiti įgaliojimai atstovauti bendrijos veikloje, bendrijos susirinkimų protokolai, narių registracijos žiniaraščiai ir asmenų 2013-02-13 kolektyvinis patvirtinimas apie tai, kad L. D., R. K., ir V. K. trukdė pradėti susirinkimus, neapleido patalpų, trukdė pradėti susirinkimus, trukdė reikšti valią pasisakant. Pagal gautą pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadoje buvo atliekamas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar buvo įvykdytas teisės pažeidimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Toliau-LR ATPK) 188 str. (savavaldžiavimas), ar ne. Atliekant aplinkybių patikslinimą buvo susipažinta su pareiškimo ir jo priedų turiniu, gautu L. D. (atstovaujančios pareiškime įvardytiems oponentams) paaiškinimu, atlikta LR ATPK 188 str. normos taikymo analizė. Analizuojant LR ATPK 188 str. ( savavaldžiavimas) normą, asmeniui administracinio teisės pažeidimo byla gali būti iškeliama už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Susipažinus su pareiškimu ir jo priedais, gautu paaiškinimu matyti, kad tarp bendrijos narių kyla konfliktai ir ginčai esant nesutarimams dėl 2012-04-12 Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 normų taikymo organizuojant, įgyvendinant bendrijos „A.Juozapavičiaus 2325" veiklą. Patikslinimo metu negauta duomenų, kad tiek pareiškėjas, tiek pareiškime įvardyti oponentai, spręsdami nesutarimus ar kilusius ginčus, naudotųsi teise juos spręsti 2012-04-12 Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ketvirtame skirsnyje ar Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje įtvirtintų normų nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas neišnaudojo visų būdų spręsti kilusius ginčus ir nesutarimus su bendrijos nariais paminėtų įstatymų imperatyviai nustatyta tvarka, nesinaudojo teise kreiptis į įstatyme nustatytus subjektus ar juos sukurti bendrijos viduje, policija ar kitos teisėsaugos institucijos neturi teisinio pagrindo patraukti L. D.,R. K. ir V. K. administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo, kadangi nėra pažeidimo sudėties.

Liudytoja L. S. parodė, kad trys bendrijos nariai, t.y. L. D., R. ir V. K. sabotuoja bendrijos susirinkimus, nesutinka su susirinkimo darbotvarke, jiems negalioja jokios taisyklės, todėl susirinkimai neįvyksta. Jie atsineša kameras, diktofonus, filmuoja.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji ir bendrijos nariai R. ir V. K. užprotestavo, kad susirinkimas įvyktų, nes bendrijos pirmininko turimi įgaliojimai yra niekiniai. Tačiau jie nešaukė, tik išsakė savo nuomonę. 2013-02-10 jie prašė, kad susirinkimas įvyktų, nes kvorumas buvo.

Liudytojas V. K. parodė, kad susirinkimų metu jis netriukšmavo, tik išsakė savo nuomonę. Be to, nepritaria bendrijos pirmininko veiklai. Analogiškai parodė ir liudytoja R. K..

Teismas nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytų argumentų pagrįstumu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, nesant pažeidimo sudėties

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai

Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Pagal minėtą straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka, o savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.

Kaip matyti iš institucijos pateiktos medžiagos pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą, tyrimo metu nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas. Institucija priėmė nutarimą remdamasi rašytiniais dokumentais. Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. D., R. ir V. K. iš dalies patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad vienas susirinkimas neįvyko, nes jie nesutiko su bendrijos pirmininko turimais įgaliojimais. Tačiau liudytoja L. S., kiti bendrijos nariai (medžiagos 4-5 bylos lapai) patvirtino, kad dėl nurodytų bendrijos narių elgesio bei veiksmų, jie negalėjo išreikšti savo valios dėl sprendžiamų bendrijos klausimų. Be to, liudytoja L. S. nurodė, kad minėti bendrijos nariai filmavo, įrašinėjo susirinkimo eigą, juose dalyvavusius asmenis, neatsiklausus jų nuomonės. Teismas konstatuoja, kad institucija bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai.

Teismas nesutinka su institucijos argumentu, kad pareiškėjas pirmiausiai turėjo kreiptis dėl teisės gynimo civilinio proceso tvarka ir kol šia tvarka nepasinaudojo, baudžiamoji, administracinė teisena negalima. Asmuo turi konstitucinę teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Todėl pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės turėjo būti visapusiškai ištirtos, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos įvertintos ir tik tuomet spręsti ar yra pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Įvertinant tai, kad reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas panaikintinas, byla grąžintina institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1dalies 4 punktu teismas

N utaria:

Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovados 2013-03-04 nutarimą Nr.23NT-2380910-13 ir bylą grąžinti institucijai.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.