Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-332/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
AN2-104-332/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pažeidėjas
G. G.
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-332/2019Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00073-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.8; (S) 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

2. G. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 6 d. apie 11.40 val. kelyje Jonava –Kėdainiai–Šeduva (duomenys neskelbtini) km vairuodamas sau priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamo automobilio, kurį jie stabdė važiuodami iš galo specialiaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu policijos automobiliu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, įjungtu specialiuoju garsiniu signalu, taip pat liepdami sustabdyti transporto priemonę per garsiakalbį. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą, nesant G. G. veiksmuose ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad G. G. protokolo surašymui kviečiamas nebuvo, paaiškinimo dėl inkriminuoto pažeidimo nepateikė. Pažymi, kad apeliantas į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus atvyko iki posėdžio pradžios, pabendravo su teisėja, nurodė, kad gailisi, jog vairavo neblaivus, kad nepakluso pareigūnų nurodymui sustoti nenurodė, norėjo, kad jam būtų skirta minimali bauda. Kadangi bylos nagrinėjimo dienai G. G. turėjo išvykti dirbti į užsienį, pasirašė sutikimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

3.2. Nurodo, kad G. G. sužinojęs, kad už administracinį nusižengimą be baudos 870 Eur skirta ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 metams 6 mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu, suvokė, kad jam atsakomybė taikyta už veiką, kurios padarymo aplinkybės byloje nebuvo išsamiai ištirtos. Taip pat nurodo, kad transporto priemonė jau buvo konfiskuota baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tos pačios poveikio priemonės taikymas administracine tvarka nepagrįstas. Pažymi, kad už minėto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas nebuvo motyvuotas, taip pat neatskleista, kodėl netaikytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

3.3. Nurodo, kad policijos patrulių veiklos instrukcijoje yra nuostata, jog policijos pareigūnai prieš stabdydami transporto priemonę turi numatyti visas aplinkybes, t. y. kad nekiltų pavojaus jo ir kitų žmonių saugumui, o sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams, taip pat patruliai turėtų vengti stabdyti transporto priemones tokiose vietose, kur sustoti ir stovėti draudžiama arba sustabdytas automobilis gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Teigia, kad G. G. nepamena, kad būtų padidinęs greitį, pavojingai manevravęs, ar akivaizdžiai bei tyčia bandęs nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir tyčiniais veiksmais mėginęs išvengti sustabdymo. Skunde pažymi, kad įvertinus G. G. būklę stabdymo metu (nustatytas 2,63 promilės girtumas), akivaizdu, kad jis galėjo ne iš karto pamatyti iš paskos važiuojančius policijos pareigūnus, o pamatęs ir išgirdęs jų duodamus nurodymus – sustojo saugioje vietoje, už salelės, nes kitaip būtų užtvėręs kelią ir trukdęs eismui.

3.4. Anot apelianto, G. G. nurodomas aplinkybes atskleidžia ir baudžiamosios bylos duomenys. Pažymi, kad nuo nurodymo G. G. sustoti iki automobilio sustabdymo laiko intervalas yra labai trumpas, o įvertinus visas paminėtas aplinkybes (vairuotojo neblaivumą, stabdymo vietą ir saugaus sustojimo galimybes) – G. G. veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, siekiant išvengti stabdymo ar akivaizdžiai demonstruojant nepaklusimą teisėtiems pareigūnų nurodymams. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sustabdęs transporto priemonę, pareigūnas privalo pasakyti sustabdymo priežastį, o nagrinėjamu atveju sustabdžius G. G. jo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį. Pažymi, kad G. G. apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sužinojo tik gavęs surašytą protokolą. Teigia, jog nevisapusišką situacijos išnagrinėjimą liudija faktas, kad kito pareigūno, J. L. parodymų nei administracinėje nei baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nėra pridėtos filmuotos medžiagos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) laikinai einantis viršininko pareigas S. M. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas G. G. administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, tinkamai jas įvertino ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, G. G. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pažymi, kad G. G., tik sužinojęs apie paskirtą pakankamai giežtą nuobaudą, ėmė neigti padaręs administracinį nusižengimą, o apie aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, nebuvo užsiminęs nei pareigūnams, nei bylą nagrinėjančiai teisėjai, todėl apelianto skunde išdėstytus argumentus vertina kritiškai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip jau minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu G. G. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad jis nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę.

8. Apeliaciniame skunde keliamas G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumo klausimas. G. G. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai. Daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei apeliantas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų G. G. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

11. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šio pažeidimo padarymo faktą įrodo byloje pateikti įrodymai.

12. Apelianto atstovo advokato teigimu, byloje neįrodyta pažeidėjo tyčia padarius šį administracinį nusižengimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. nurodė, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį išgirdo policijos pareigūnų garsinį signalą ir per veidrodėlį pamatė, kad paskui važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais šviesios ir garso signalais, skunde tvirtina, jog jis neketino nepaklusti pareigūnų reikalavimui, o sustoti pasirinko saugią vietą, kad neužtvertų kelio ir netrukdytų eismui. Tokie duomenys patvirtina, kad G. G. suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nesustojo. G. G. versija, jog jis sustojo ne iš karto nes norėjo rasti saugią vietą, kad neužtvertų kelio ir netrukdytų eismui ar kad jis dėl girtumo ne iš karto pamatė iš paskos važiuojančius policijos pareigūnus, yra vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. G. G. automobilis buvo sustabdytas tik už maždaug 2,5 km nuo stabdymo pradžios (b. l. 3–4), minėta kelio atkarpa kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva yra pakankamai plati, kad sustojus kelkraštyje (kaip reikalauja KET) net ir esant ištisinei kelio vidurio ženklinimo linijai, nesudaro kliūčių ar grėsmių saugiam eismui. Taip pat pažymėtina, kad būtent G. G. neblaivumas galėjo turėti įtakos administracinio nusižengimo padarymui, nes jis nenorėjo būti sustabdytas ir nubaustas. Minėti duomenys patvirtina, kad G. G. veikė tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas yra įrodytas paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu (b. l. 10), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), policijos pareigūno G. A. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3–4), ataskaitos žiūrykle (b. l. 6) (ANK 569 straipsnis 1 dalis). Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. G. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (b. l. 1). Policijos pareigūnas G. A. tarnybiniame pranešime išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad stabdė G. G. automobilį su skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei įjungtais specialiaisiais garso signalais, per garsiakalbį buvo išreikšta, kad automobilio vairuotojas sustotų, tačiau šis nevykdė reikalavimų ir važiavo toliau, tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai su specialiaisiais garso signalais buvo įjungti nuolat. Nurodė, kad kai G. G. buvo įspėtas per garsiakalbį apie penktą kartą, šis sustojo (duomenys neskelbtini) mstl. už greičio mažinimo kalnelio. Nurodė, kad G. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 3–4). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad G. G. iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusį policijos pareigūną, kad jis būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti G. G. nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu. Tokių duomenų apygardos teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgęs į tai, netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis aukštesnysis teismas neturi pagrindo. G. G. apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sužinojo gavęs surašytą protokolą, kuriame aiškiai buvo nurodyta nusižengimo vieta, esmė bei data, laikas ir vieta, kur bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla bei nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos (b. l. 1–2). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dieną, tai nurodo ir apeliantas, G. G. pasirašė sutikimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant, prisipažino kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje (b. l. 10). Aplinkybė, kad G. G. tik sužinojęs, jog skundžiamu nutarimu jam yra skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, pradėjo neigti kaltę, vertintina tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

14. Nagrinėjamu atveju G. G. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 870 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimu. Vairuotojui už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už šį nusižengimą numatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, atsižvelgęs į jo padarymo aplinkybes, į G. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 7–9), pagrįstai nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą artimą minimumui su automobilio konfiskavimu, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 trejų metų 6 mėnesių laikotarpiui, kuris taip pat yra artimas minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, o paskirta nuobauda atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliantas skunde nurodo, kad transporto priemonė jau buvo konfiskuota baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tos pačios poveikio priemonės taikymas administracine tvarka nepagrįstas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės konfiskavimo klausimas kaip ir nuobaudos dydžio parinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Be to, priimant skundžiamą nutarimą sprendimas baudžiamojoje byloje dar nebuvo įsiteisėjęs.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, paskirtos teisingos administracinės nuobaudos, įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis