Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-653-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-653-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02239-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Verkiantis gluosnis“
Ieškovas
E. S.
Civilinė byla Nr. 2A-653-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-02239-2014-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.9; 42.11.2; 52; 99.5; 114.11; 121.14; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkiantis gluosnis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5647-752/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkiantis gluosnis“ dėl darbų trūkumų pašalinimo arba nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3–5, 37–40), kuriuose prašė įpareigoti atsakovę neatlygintinai per protingą terminą pašalinti 2013 m. vasario 18 d. užsakymu-sutartimi Nr. 3 sutartų darbų trūkumus, t. y. pakeisti kapavietę dengiančias šonines sudurtas iš dviejų dalių plokštes į vientisas šonines akmens plokštes, o nesant galimybės pašalinti minėtų trūkumų - priteisti iš atsakovės 1 158,48 Eur (4 000 Lt) nuostolius, 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. vasario 18 d. šalys sudarė užsakymą-sutartį Nr. 3, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutvarkyti ieškovės mamos A. P. ir močiutės B. J. kapavietę, esančią Panevėžio r., Krekenavos miestelio kapinėse, t. y. pagaminti, pristatyti ir sumontuoti paminklą, o kapavietę uždengti vientisomis akmens plokštėmis. Bendra užsakymo suma – 1 969,42 Eur (6 800 Lt). 2013 m. gegužės 5 d. ieškovė, nuvykusi į kapines, pamatė, kad kapavietę dengiančios šoninės akmens plokštės yra ne vientisos, kaip kad buvo tartasi, o sudarytos iš dviejų dalių, todėl iš karto 2013 m. gegužės 6 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė neatlygintinai darbų trūkumų nepašalino. Atsakovės elgesys ieškovei sukėlė dvasines kančias, nerimą, liūdesį, ieškovė patyrė ypač didelę moralinę skriaudą. Ieškovė jaučiasi sugniuždyta, liko įskaudinta, kadangi ji tikėjo ir pasitikėjo atsakove dėl jai itin jautraus klausimo – mamos ir močiutės kapavietės sutvarkymo. Atsakovės nesąžiningas ir neprofesionalus elgesys turėjo įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 95–103) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 158,48 Eur (4 000 Lt) nuostolius, 156,39 Eur (540 Lt) bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė, valstybei iš atsakovės priteisė 8,69 Eur (30 Lt) žyminį mokestį ir 57,92 Eur (200 Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. vasario 18 d. užsakymu-sutartimi Nr. 3 susitarė dėl ieškovės mamos ir močiutės kapavietės, esančios Panevėžio r., Krekenavos miestelyje, sutvarkymo - paminklo su pamatu gamybos, jo pristatymo ir sumontavimo bei kapavietės uždengimo granito akmens plokštėmis, taip pat dėl kryželio ir užrašo paminkle apie kapavietėje palaidotus asmenis, nurodant vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas. Bendra užsakymo suma – 1 969,42 Eur (6 800 Lt). Teismas, spręsdamas dėl ieškovės užsakymo turinio, rėmėsi užsakyme-sutartyje ranka nubraižytu paminklo ir kapavietės uždengimo eskizu, iš kurio matyti, kad turėjo būti pagamintas ir sumontuotas paminklas ant ovalaus pamatėlio, kapavietė iš kraštų uždengta dviem ištisinėm plokštėm, o viduryje – iš dviejų dalių. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, ieškovės nuoseklią poziciją dėl atlikto darbo rezultatų, jos elgesį imantis veiksmų, kad atlikto darbo trūkumai būtų ištaisyti, sprendė, kad ieškovė turėjo aiškų tikslą ir norą uždengti artimųjų kapavietę vientisomis, o ne sudurtomis granito plokštėmis, kad būtent dėl tokių darbų ir medžiagų ji tarėsi su atsakove 2013 m. vasario 18 d. sutartimi, pagal tokį užsakymą buvo nustatyta darbų ir medžiagų kaina. Teismas, vertindamas atsakovės paaiškinimus, kad ji darbus atliko pagal pakeistą užsakymą, su kuriuo ieškovė sutiko, nurodė, kad byloje esančiame lape, kurį atsakovė vertina kaip užsakymo pakeitimą, yra nubraižytas ganėtinai detalus kapavietės eskizas, su paminklo pamatėlio bei plokščių išmatavimais, tačiau šiame lape nėra įrašo, jog tai 2013 m. vasario 18 d. užsakymo-sutarties pakeitimas ar šios sutarties priedas, jame taip pat nėra atsakovės atstovo ir ieškovės parašų, datos. 2013 m. vasario 18 d. užsakyme-sutartyje Nr. 3 taip pat nėra pažymėta apie sutarties pakeitimus. Teismas, vertindamas šį įrodymą, nurodė, kad vien tas faktas, jog lapo apačioje, po eskizu ieškovės ranka yra įrašyta data „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės vardas bei pavardė, negali būti laikoma neginčijamu įrodymu, kad ieškovė sutiko su tokiu kapavietės sutvarkymo projektu ir kad šalys susitarė dėl užsakyme numatyto kapavietės uždengimo pakeitimo. Teismas nurodė, kad šalių susitarimo turinį, jo esmę atskleidžia atsakovės atstovo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad su ieškove jis kalbėjo ir tarėsi tik dėl lygaus paminklo pamatėlio, paaiškindamas jai, kad lygus būtų gražiau ir nereikėtų pjaustyti plokščių, tačiau atsakovės atstovas nieko nesakė ieškovei ir su ja nesusitarė, jog vietoje jos pageidautų vientisų plokščių kapavietę uždengs sudurtomis. Teismas pripažino, kad ieškovė ne tik rašytine, bet ir žodine forma nesitarė su atsakove pakeisti užsakyme numatytą kapavietės uždengimą, todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškovė duomenis apie močiutės gimimo ir mirties datas bei savo pavardę įrašė lape, kuriame jau buvo atsakovės atstovo nubraižytas eskizas, ar atsakovės atstovas jį nubraižė po to, kai ieškovė įrašė minėtus duomenis, tai nevertintina užsakymo dėl kapavietės uždengimo pakeitimu, nes tarp šalių tokio susitarimo nebuvo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės padaryto įrašo ir atsakovės atstovo nubraižyto eskizo esmė buvo visai kita, t. y. ieškovės tikslas buvo parašyti teisingus duomenis, o atsakovės atstovo – nubraižyti eskizą, kad ieškovė matytų, kaip atrodys lygus paminklo pamatėlis. Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi minėtas popieriaus lapas buvo pats atsakovę, neatmestina, kad kilus ginčui atsakovė galėjo eskizą pakoreguoti sau palankia linkme. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad 2013 m. vasario 18 d. užsakymas-sutartis dėl kapavietės uždengimo vientisomis granito plokštėmis buvo pakeista ir sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus kapavietę uždengti vientisomis plokštėmis. Teismas vertino, kad keičiant užsakymą ir atliekant kapavietės uždengimo darbus pigesnėmis ir rinkoje prasčiau vertinamomis sudurtomis granito plokštėmis, turėjo būti koreguojama ir užsakymo kaina, o keisti užsakymą nekeičiant užsakymo kainos ieškovei būtų buvę ekonomiškai netikslinga. Atsakovei per Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytą terminą bei vėliau neatlygintinai neištaisius trūkumų, teismas tenkino alternatyvų reikalavimą atlyginti nuostolius. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad atsakovė iš esmės neginčijo fakto, kad priimant vykdyti užsakymą buvo susitarta dėl 4 kv.m granito plokštės, skaičiuojant po 260,66 Eur (900 Lt) už kv.m, pripažino, kad kilus ginčui jau po pinigų priėmimo ji užpildė kasos pajamų orderio kvitą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė ne tik tuos darbus, kuriuos buvo nurodžiusi ieškovei priimant užsakymą, bet ir kitus papildomus darbus, kurių žadėjo atskirai neskaičiuoti, dėl ko teismas nesivadovavo minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta granito plokštės kaina, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų vertino, kad ieškovės nurodyta suma už granito plokštes bei jų uždėjimą yra teisinga. Atsakovei plokščių nepakeitus tinkamomis, teismas tenkino ir ieškovės prašymą dėl išlaidų šioms plokštėms nuimti priteisimo. Teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde (b.l. 107–109) atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5647-752/2014 dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 1 158,48 Eur (4 000 Lt) nuostoliai, ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik šalių sudaryta sutartimi-užsakymu, tačiau kaip sutarties užsakymo vykdymo procese atsiradusio papildomo dokumento, kaip sutarties priedo, sukeliančio pareigas ir teises tiek gamintojui, tiek ir užsakovui, nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo – kapavietės sutvarkymo projekto, kurį ieškovė suplėšė.Teismas nepagrįstai kapavietės projektą vertino tik kaip šalių susitarimą dėl paminklo pamato pakeitimo iš ovalaus į stačiakampį, kadangi pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji lape pasirašė ten, kur yra nubraižyto projekto galas, t. y. ieškovės paaiškinimai paneigia išvadą, kad šalys derino tik paminklo pamato klausimą. Jei nebūtų buvęs nubraižytas visas kapavietės sutvarkymo projektas, nėra aišku, kaip ieškovė būtų galėjusi pradėti rašyti lapo gale.Teismas sprendime neįvertino ieškovės elgesio suplėšant atsakovės pateiktą kapo sutvarkymo projektą. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad šis projektas yra svarbus šalių santykiams, sukelia tam tikras pasekmes, dėl ko ieškovė jį ir siekė sunaikinti.Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu – PVM sąskaita faktūra, kurioje kapavietės plokščių kaina yra 478,70 Eur (1 652,85 Lt) ir nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės nurodyta 260,66 Eur (900 Lt) už 1 kv.m plokštės kaina. Teismui nesirėmus šiuo atsakovės pateiktu įrodymu, liko neįvertintas argumentas, kad šalims pasirašius priedą prie sutarties, t. y. kapavietės projektą, kuriame kapavietės uždengimas numatytas ne ištisinėmis plokštėmis, ir šalims pripažinus tokių plokščių ženkliai mažesnę kainą, paskaičiuota plokščių kaina atitiko nevientisos plokštės kainą su nuolaidomis. Tačiau net ir pripažinus, kad granito plokštės kaina yra 260,66 Eur (900 Lt) už 1 kv.m, teismo paskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta, kadangi uždengtos kapavietės plotas yra tik 3,6 kv.m, dėl ko nuostolių suma būtų tik 938,37 Eur (3 240 Lt).Ieškovė prašymą priteisti 1 158,48 Eur (4 000 Lt) nuostolius grindė plokščių kaina, kai tuo tarpu teismas į nurodytą sumą įskaičiavo ne tik granitinių plokščių kainą, bet ir nuostolius dėl plokščių nuėmimo ir uždėjimo. Atsakovė teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad ji gali nusiimti plokštes, jei už jas bus padengta jų kaina, tačiau teismo sprendime dėl šio atsakovės pareiškimo nepasisakyta.Pagal paskirtį kapavietę dengiančias plokštes naudoti galima, pretenzijų dėl darbų kokybės negauta, todėl, įvertinus tai, kad buvo sudarytas priedas prie sutarties ir šalys susitarė dėl kapavietės uždengimo būdo pakeitimo, nors ieškovė vėliau ir neigė šį susitarimą, šalys neatleidžiamos nuo susitarimo vykdymo ir tai negali sukelti neigiamų pasekmių rangovui.Teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš dalies patenkinus ieškinį ieškovės reikalavimas dėl išlaidų priteisimo turėjo būti tenkinamas tik dalinai ir priteista ieškovei 282,38 Eur (975 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes byloje pateiktas prašymas dėl 564,76 Eur (1 950 Lt) teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Tuo tarpu atsakovei turėjo būti priteista 156,39 Eur (540 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei turėjo būti priteista 125,98 Eur (435 Lt) teisinės pagalbos išlaidos, 57,92 Eur (200 Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir 8,69 Eur (30 Lt) žyminis mokestis.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 115–120) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai įvertinęs šalių ketinimus, nuoseklią ieškovės poziciją dėl kapavietės uždengimo vientisomis plokštėmis, pagrįstai sprendė, kad apeliantės nurodomas užsakymo pakeitimas negali būti pripažįstamas šalių susitarimu dėl kapavietės sutvarkymo projekto pakeitimo, o kartu ir sutarties pakeitimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ne tik kad raštu, bet ir žodžiu nebuvo išreiškusi sutikimo su projekto pakeitimu dėl plokščių vientisumo. Ieškovė visada aiškiai nurodė, kad šoninių plokščių vientisumas yra esminis jų estetiniam vaizdui keliamas reikalavimas, o pamačiusi darbų rezultatą ieškovė nedelsiant išreiškė savo pretenzijas ir ginčijo atliktų darbų rezultatą, jai pačiai ekonomiškai nenaudingą projekto pakeitimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė netinkamai įvykdė savo prievolę ir pagrįstai ieškinį tenkino. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai neatsižvelgė į apeliantės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodytą granito plokštės kainą, kadangi joje nurodyti darbai ir išlaidos, dėl kurių apmokėjimo šalys nesitarė. Apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios dėl 260,66 Eur (900 Lt) už 1 kv.m plokštės kainos. Nors apeliantė teigia, kad plokščių matmenys yra mažesni, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, kai tuo tarpu remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi už 4 kv.m granito plokštės. Teismas pagrįstai vadovavosi nuoseklia, bylos medžiaga pagrįsta ieškovės pozicija ir pagrįstai tenkino jos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas (625,58 Eur (2 160 Lt)), todėl ieškovės ieškinį patenkinus 50 procentų teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei priteistina iš apeliantės 312,79 Eur (1 080 Lt), o apeliantei iš ieškovės 156,39 Eur (540 Lt) bylinėjimosi išlaidos, dėl ko atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 156,39 Eur (540 Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl darbų trūkumų pašalinimo arba nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 18 d. ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Verkiantis gluosnis“ sudarė užsakymą-sutartį Nr. 3 vasario (b.l. 10), pagal kurią pastaroji iki 2013 m. kovo 18 d. įsipareigojo kokybiškai ir pagal galiojančius standartus pagaminti užsakytą gaminį. Minėtame užsakyme-sutartyje konkretūs darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti apeliantė, nenurodyti, tačiau šalys paaiškino, jog jos susitarė dėl ieškovės motinos ir močiutės kapavietės, esančios Panevėžio r., Krekenavos miestelyje, sutvarkymo - paminklo su pamatu gamybos, jo pristatymo ir sumontavimo, kapavietės uždengimo granito akmens plokštėmis, taip pat dėl kryželio ir užrašo paminkle apie kapavietėje palaidotus asmenis nurodant vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas. Bendra užsakymo suma – 1 969,42 Eur (6 800 Lt). Remiantis užsakyme-sutartyje esančiu kapavietės eskizu nustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl konkretaus akmens plokščių išdėstymo kapavietėje, taip pat dėl to, kad kapavietės šonuose būsiančios plokštės bus vientisos, tačiau byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 11, 67) patvirtina, kad apeliantei atlikus kapavietės tvarkymo darbus kapavietės šonuose esančios granito plokštės yra ne vientisos, bet sujungtos iš dviejų dalių. Ieškovė, manydama, kad apeliantės atlikti kapavietės sutvarkymo darbai yra su trūkumais, atlikti ne pagal šalių susitarimą, 2013 m. gegužės 10 d. išsiuntė apeliantei pareiškimą (b.l. 12) dėl darbų trūkumų, kuriame prašė uždėti tokias antkapio plokštes, kokios buvo numatytos projekte, t. y. iš švediško akmens ir vientisas arba grąžinti sumokėtus pinigus ir nusiimti uždėtas plokštes. Apeliantei nereaguojant į ieškovės pretenziją, ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (b.l. 13), kuri, išnagrinėjusi tarp šalių kilusį ginčą, 2013 m. spalio 30 d. nutarimu (b.l. 19–21) nutarė patenkinti ieškovės reikalavimą neatlygintinai pašalinti gaminio defektus ir pasiūlyti apeliantei įvykdyti ieškovės kaip vartotojos reikalavimą iki 2013 m. lapkričio 23 d. Apeliantė iki nustatyto termino darbų trūkumų nepašalino, todėl ieškovė dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi į teismą. Apeliantė, neigdama atliktų darbų trūkumų faktą, nurodė, kad kapavietės tvarkymo darbai atlikti pagal šalių susitarimą dėl kapavietės projekto pakeitimo, kurį patvirtina jos pateiktas lapas su kapavietės eskizu ir konkrečiais išmatavimais, taip pat lape esantis ieškovės ranka padarytas įrašas „„(duomenys neskelbtini)“ bei ieškovės vardas ir pavardė (b.l. 26). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepripažino aplinkybės, kad šalys sudarė susitarimą dėl pirminio užsakymo-sutarties sąlygų pakeitimo akmens plokščių kapavietės šonuose dalyje ir sprendė, kad apeliantė darbus atliko su trūkumais, ne pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas. Apeliantė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą savo apeliacinį skundą grįsdama argumentais dėl netinkamo byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas pirmiau nurodytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimų nepadarė, byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, objektyviai ir visapusiškai, ir padarė pagrįstą išvadą dėl šalių susitarimo pakeisti kapavietės projektą dalyje dėl šoninių kapavietę dengiančių akmens plokščių nebuvimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2013 m. vasario 18 d. sudarė užsakymą-sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo atlikti ieškovės motinos ir močiutės kapavietės, esančios Panevėžio r., Krekenavos miestelyje, sutvarkymo darbus, t. y. pagaminti paminklą su kryželiu bei įrašais apie mirusiuosius ir pamatu, jį pristatyti į kapavietę ir sumontuoti, uždengti kapavietę granito akmens plokštėmis. Taigi šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo atlikti pirmiau nurodytus kapavietės sutvarkymo darbus. Šalių sudarytame susitarime esantis kapavietės eskizas patvirtina, kad šalys susitarė ir dėl konkrečių kapavietės sutvarkymo sąlygų, t. y. šalys susitarė dėl paminklo, pamato, ant kurio jis bus statomas, kitų sąlygų, taip pat ir dėl akmens plokščių, kuriomis turėjo būti uždengta kapavietė, susitardamos, kad kapavietės šonuose šios plokštės bus vientisos. CK įtvirtinti bendrieji sutarčių vykdymo principai. Sutarties šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str.). Pagal rangos sutartį rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė, kaip rangovė, atliko šalių sudarytoje sutartyje numatytus kapavietės tvarkymo darbus, o užsakovė (ieškovė) už atliktus darbus sumokėjo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir jų atitikimo šalių sudarytos sutarties sąlygoms.

Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Aiškindamas nurodytas taisykles Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą yra reglamentuota CK 6.665 straipsnyje, kuriame įtvirtintos užsakovo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, galimybės pasirinkti vieną iš įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią rangovui sutarties pažeidimų ar trūkumų nepašalinus per protingą terminą, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė, teigdama, kad apeliantė kapavietės tvarkymo darbus atliko ne pagal šalių susitarimą, kadangi kapavietę vietoje vientisų plokščių uždengė iš dviejų dalių sujungtomis plokštėmis, kreipėsi į apeliantę su pretenzija dėl trūkumų pašalinimo, tačiau šiai per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neatlygintino darbų trūkumų pašalinimo arba nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl aplinkybės, kad kapavietė yra sutvarkyta ne pagal šalių 2013 m. vasario 18 d. sudarytame užsakyme-sutartyje numatytą kapavietės projektą, nekilo, tačiau apeliantė, neigdama savo atsakomybę dėl atliktų kapavietės tvarkymo darbų trūkumų, nurodė, kad kapavietės tvarkymo darbai buvo atlikti pagal šalių sudarytą kapavietės tvarkymo projekto pakeitimą, kuriame šalys susitarė dėl to, kad kapavietės šonai bus uždengti ne vientisomis, bet iš dviejų dalių sujungtomis akmens plokštėmis. Ieškovė neigė tarp šalių buvus sudarytą susitarimą, todėl apeliantė, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, turi įrodyti buvus sudarytą tokį šalių susitarimą dėl kapavietės projekto pakeitimo dalyje dėl šoninių kapavietę dengiančių plokščių.

Apeliantė, siekdama pagrįsti savo argumentą dėl tarp šalių sudaryto kapavietės tvarkymo projekto pakeitimo, pateikė teismui rašytinį įrodymą – ne vientisos struktūros lapą, kuriame pavaizduotas kapavietės eskizas, įrašas „„(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės vardas bei pavardė (b.l. 26). Apeliantės teigimu, būtent šiame lape esantis ieškovės vardas ir pavardė bei kapavietės sutvarkymo eskizas, pagal kurį ir buvo atlikti kapavietės sutvarkymo darbai, patvirtina, kad šalys susitarė dėl 2013 m. vasario 18 d. užsakymo-sutarties Nr. 3 sąlygų pakeitimo. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nuoseklią ieškovės poziciją dėl netinkamos kapavietės sutvarkymo darbų kokybės, taip pat jos veiksmus siekiant apginti savo pažeistas teises, sprendė, kad apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu šalių susitarimą pakeisti kapavietės šoninines plokštes iš vientisų į nevientisas. Su šia bylą nagrinėjusio teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu apeliantės pateikto pirmiau nurodyto įrodymo vertinimu, visų pirma pasisako dėl apeliantės argumento, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio įrodymo iš viso nevertino. Nurodytą argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu. Nors, apeliantės teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nevertino šio byloje esančio rašytinio įrodymo, tačiau apeliantės nurodyti kiti argumentai, kuriais ji ginčija teismo atliktą šio rašytinio įrodymo vertinimą bei išvadas dėl jo, paneigia šio argumento pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo turinio, bylą nagrinėjęs teismas apeliantės teismui pateiktą rašytinį įrodymą ištyrė ir įvertino atsižvelgdamas į visetą byloje esančių įrodymų, padarė išvadą dėl šio įrodymo įrodomosios galios sprendžiant klausimą dėl tarp šalių sudaryto kapavietės projekto pakeitimo.

Pagal šalių sudaryto užsakymo-sutarties nuostatas apeliantė užsakyme sutartą kainą, atlikimo terminus, gaminio matmenis ar žaliavos atspalvius gali keisti tik pranešus užsakovui ir suderinus su juo. Derinimai atliekami telefonu ar raštu (užsakymo-sutarties 1.2. punktas). Apeliantė, teigdama, kad šalių užsakyme-sutartyje numatytos kapavietės šoninės plokštės buvo pakeistos iš vientisų į nevientisas šalių susitarimu, pateikė teismui neva šį susitarimą patvirtinantį rašytinį įrodymą. Priešingai, nei kad teigiama apeliaciniame skunde, teismas šio apeliantės pateikto rašytinio įrodymo nevertino kaip šalių susitarimo dėl paminklo pamato pakeitimo iš ovalaus į stačiakampį, o tik nurodė, kad jo surašymo tikslas buvo pavaizduoti, kaip atrodys lygus paminklo pamatas bei ieškovei nurodyti tikslius jos močiutės gimimo ir mirties metus. Teismas šio apeliantės pateikto įrodymo nepripažino kaip susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sprendė, kad toks susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Toks apeliantės pateikto įrodymo vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad jame nėra jokių įrašų apie tai, jog jis yra šalių sudarytas sutarties pakeitimas, kad jame nėra ir kitų svarbių tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. nei šio dokumento surašymo datos, nei vietos, nei jį sudariusius asmenis identifikuojančių duomenų, nei jų parašų, yra pagrįstas. Todėl bylą nagrinėjęs teismas, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tarp šalių egzistavus susitarimą dėl kapavietės sutvarkymo projekto pakeitimo, pagrįstai sprendė, kad šis apeliantės pateiktas įrodymas nepatvirtina tarp šalių buvus sudarytą tokį susitarimą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad šiame dokumente yra pavaizduotas ne tik paminklo pamatas, bet visa kapavietė, nesudaro pagrindo šį įrodymą vertinti kitaip, nei kad jį įvertino bylą nagrinėjęs teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad nenustačius tarp šalių buvusio susitarimo pakeisti kapavietės sutvarkymo projektą, aplinkybė, kurioje vietoje apeliantė lape parašė savo močiutės gimimo ir mirimo datas, taip pat savo vardą ir pavardę, neturi esminės reikšmės. Vien tai, kad apeliantės pateiktame kapavietės eskize yra nubraižyta visa kapavietė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys tokiu būdu susitarė ir dėl šoninių plokščių, kuriomis turėjo būti uždengta kapavietė, pakeitimo. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiam įrodymui esant pas apeliantę, neatmestina tikimybė, jog ji jame esantį eskizą galėjo pataisyti ir sau palankia linkme. Kitokios, nei kad padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvados nesuponuoja ir apeliantės argumentas dėl ieškovės elgesio suplėšant jos pateiktą įrodymą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino savo tokio poelgio priežastis, nurodė, kad jos tokį elgesį išprovokavo apeliantės pateiktas neteisingas kapavietės eskizas, dėl ko jai parodytą lapą ji susijaudinusi suplėšė, tačiau toks elgesys nepatvirtina, kad tokiu būdu apeliantė siekė sunaikinti šalių teisiniams santykiams svarbų įrodymą. Priešingai, jei apeliantė būtų norėjusi sunaikinti šį įrodymą, siekdama nuslėpti tikruosius šalių susitarimus, manytina, kad ji šio įrodymo nebūtų palikusi pas apeliantę, o būtų ėmusis visų priemonių, kad šį lapą, nors ir suplėšytą, sunaikinti ar pasiimti sau, kad jis jokiu būdu neliktų pas apeliantę. Bylą nagrinėjusio teismo išvados nepagrįstumo nepatvirtina ir apeliantės argumentai dėl jos išrašytoje PVM sąskaitoje nurodytos akmens granito plokščių kainos, kuri, pasak apeliantės, patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl plokščių pakeitimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės atstovo paaiškinimus, kad pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, ieškovei pradėjus reikalauti nuostolių atlyginimo, buvo nurodyti ir darbai, dėl kurių apmokėjimo šalys, sudarydamos sutartį, nesitarė, pagrįstai sprendė, kad negalima vadovautis PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta akmens plokščių kaina. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai kyla abejonių dėl šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų ir produkcijos kainų, tarp jų ir akmens plokštės kainos. Į PVM sąskaitą faktūrą įtraukus papildomus darbus, dėl kurių šalys, sudarydamos sutartį nesitarė, tačiau joje nurodytai galutinei sumai iš esmės nesiskiriant nuo pagal šalių susitarimu sutartos darbų kainos, pagrįstai kyla abejonių dėl kitų darbų ar medžiagų kanos, kadangi jos, siekiant nenukrypti nuo šalių sutartos darbų kainos, galėjo būti sąmoningai sumažintos. Todėl, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys tarėsi dėl kitokios, nei kad sutarties sudarymo metu akmens plokštės kainos, teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, pagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta 1 kv.m akmens plokštės kaina. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių elgesį vykdant sutartį ir vėliau, ieškovės siekį gauti tam tikros kokybės ir sutarties sąlygas atitinkančius darbus, padarė pagrįstą išvadą, kad šalys sutarties vykdymo metu nebuvo sudariusios susitarimo pakeisti sutarties sąlygas dėl šoninių akmens plokščių. Teismas, nustatęs aplinkybes, kad apeliantė kapavietės sutvarkymo darbus atliko ne pagal šalių sudaryto užsakymo-sutarties sąlygas, t. y. pažeidžiant sutarties sąlygas, pagrįstai konstatavo, kad apeliantė šalių sudarytą sutartį įvykdė netinkamai, o padarytam pažeidimui esant esminiam, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Teisiškai nepagrįstais apeliacinės instancijos teismas laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai apskaičiuotos nuostolių sumos. Visų pirma, paminėtina, kad apeliantė bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuostoliai skaičiuojami už 4 kv.m akmens plokštės, kadangi toks plokštės kiekis buvo nurodytas šalims sudarant sutartį. Antra, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad tvarkant kapavietę buvo panaudota mažiau akmens plokštės, nei kad nurodyta šalių sudarytame užsakyme-sutartyje, ar kad ieškovė sumokėjo už mažesnį plokštės kiekį. Rečia, apeliantės atstovas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad tik tuo atveju, jei būtų išlikęs ovalus pamatas, plokštės kiekis būtų sumažėjęs ir nesigautų 4 kv.m, tačiau, kaip nustatyta byloje, paminklo pamatas padarytas stačiakampis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nuostolius skaičiavo vertindamas šalių sutartyje nurodytą akmens plokštės kiekį – 4 kv.m, kurio 1 kv.m vertė yra 260,66 Eur (900 Lt). Teismas taip pat pagrįstai į nuostolių sumą įskaičiavo ir išlaidas, susijusias su plokštės demontavimu ir sumontavimu (atitinkamai po 200 Lt). Priešingai, nei kad teigia apeliantė, ieškovė jos prašomus priteisti nuostolius grindė ne tik akmens plokštės kaina, bet ir išlaidomis, kurias sudaro montavimo darbai, kadangi apeliantė atsisakė ištaisyti ieškovės nurodytus trūkumus. Paminėtina, kad ieškovė dėl išlaidų, kurias sudaro jos prašomi priteisti nuostoliai, išsamiai pasisakė ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu juos konkrečiai detalizuodama. Apeliantės argumentai, kad į nuostolių sumą nepagrįstai įskaičiuotos išlaidos už akmens plokščių nuėmimą, laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantė plokštes sutiko nusiimti tik tuo atveju, jei ieškovė už jas atlygins, nors su tuo ieškovė nesutiko. Taigi apeliantei nesutinkant kitokiomis sąlygomis nusiimti akmens plokščių, teismas pagrįstai išlaidas demontavimo darbams atlikti laikė ieškovės nuostoliais.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie šių išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi paskirstyti visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, ne tik išlaidas teisinėms paslaugoms atlyginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, pateikdama prašymą priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, į jas įtraukė ne tik išlaidas, susijusias su teisine pagalba, bet ir sumokėtą žyminį mokestį, dėl ko teismas šių išlaidų paskirstymo klausimą priimdamas sprendimą pagrįstai išsprendė. Bylos duomenys (b.l. 6, 32, 48, 76) patvirtina, kad ieškovė iš viso byloje turėjo 2 160 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai tarp šalių paskirstė.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistina iš ieškovės jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei šių išlaidų dydžio, nei jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymas priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis