Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-166-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
2S-166-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
Kreditorius
akcinės bendrovės Šiaulių banko
Suinteresuotas asmuo
J. M., M. M., L. R., G. K., P. V.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-166-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Dalia Kačinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 690-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai ir įspėtas skolininkas dėl įkeistų daiktų galimo pardavimo iš varžytinių pagal kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių banko pareiškimą skolininkui (daikto savininkui) 690-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, suinteresuotiems asmenims J. M. , M. M. , L. R. , G. K. , P. V. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreditorius AB Šiaulių bankas (toliau tekste – Bankas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš 690-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau tekste - GNSB), prašydamas išieškoti 582 795,39 Lt skolos - 548 190,38 Lt negrąžinto kredito, 6 140,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 28 464,15 Lt delspinigių. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2005-08-30 kreditavimo sutartis Nr. IL-2005-013-03 – nėra įvykdyta, iki 2009-03-31 negrąžinta Bankui visa suteikto kredito suma ir nemokamos priskaičiuotos palūkanos, dėl ko skaičiuojami delspinigiai, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. liepos 22 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 690-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai (į/k 125112766); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. M. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G. K. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G. K. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) Teismas, nustatęs, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, sprendė, kad įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeistų daiktų savininkus), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo skolininkas 690-oji GNSB atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad teismo nutartimi areštuoti butai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už kuriuos jų savininkai M. M. ir L. R. yra sumokėję visą šių butų kainą, apie šiuos sumokėjimo faktus skolininkas 2007-07-05 raštu Nr. 209 informavo kreditorių AB Šiaulių banką, prašydamas išregistruoti minėtų butų hipoteką, tačiau kreditorius neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir hipotekos šiems butams nebaigė, tuo pažeidė Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 p. nuostatą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas (kreditorius) AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo nutartimi nutarta parduoti įkeistus daiktus, kadangi skundžiama nutartimi nutarta juos areštuoti, o skolininką ir įkeistų daiktų savininkus įspėti apie galimas pasekmes kreditoriui negrąžinus skolos per vieną mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso 4.197 str. 2 d. 1 p. ir teigia, kad Bankas turi atsisakyti dalies turto, įkeisto hipoteka. Kadangi skolininkas nėra atsiskaitęs su kreditoriumi, tas faktas, kad įkeistų daiktų savininkai M. M. ir L. R. pilnai atsiskaitė su 690-ąja GNSB (skolininku) pagal jų pasirašytas Būsto statybos sutartis, tačiau šie faktai teisiškai neįpareigoja Banko atsisakyti dalies įkeisto turto hipotekos. Be to, tarp kreditoriaus ir skolininko nebuvo sudaryta jokių susitarimų, kad skolininkui įvykužius dalį įsipareigojimų, Bankas atsisakys minėtų asmenų butų hipotekos.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys (įkeistų nekilnojamųjų daiktų savininkai) M. M. ir L. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-08-30 tarp AB Šiaulių banko (kredito davėjo) ir 690-osios GNSB (kredito gavėjo) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. IL-2005-013-03 (toliau tekste – Sutartis), kuria kredito gavėjui suteiktas 8 000 000 Lt kreditas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šeškinės g. 45a (t. 3, b.l. 4-11) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais 2006-07-21, 2007-09-04, 2008-01-08, 2008-06-28, 2008-11-28 (t. 3, b.l. 12-22). Prievolės užtikrinimui kredito gavėjas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, esantį Šeškinės g. 45a, Vilniuje, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120050020985. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo pakeisti duomenys hipotekos registre atsižvelgiant į tai, kad įkeistas daiktas buvo padalintas į 88 nekilnojamojo turto objektus. Pagal Sutarties 2.2.4. p. Kredito gavėjas įsipareigojo kreditą Bankui grąžinti iki 2009-03-31. Kreditorius 2009-07-14 pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodydamas, kad Kredito gavėjas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdo, nes iki 2009-03-31 pilnai negrąžinta Bankui visa suteikta kredito suma ir nemokamos priskaičiuotos palūkanos, nuo jų skaičiuojami delspinigiai (t. 3, b.l. 1-2). Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), daro išvadą, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš 690-osios GNSB hipoteka įkeisto turto.

Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis priimta neįvertinus to, kad M. M. ir L. R. yra įvykdę Buto statybos sutartį, sudarytą su 690-ąja GNSB ir pilnai atsiskaitę už butą Nr. 49 ir atitinkamai butą Nr.54, esančius Vilniuje, o Bankas, nors ir buvo informuotas apie tai, tačiau šių butų atžvilgiu hipotekos neatsisakė, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 p. nuostatą, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu.

Pažymėtina, kad hipoteka yra aksesorinė (papildoma) prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas yra pagrįstas hipotekos paskirtimi ir tikslais, o būtent – siekiu apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą ir atlikti hipotetines procedūras. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Taigi ta aplinkybė, kad įkeistų daiktų savininkai M. M. ir L. R. yra atsiskaitę su 690-ąja GNSB pagal Buto statybos sutartį ir bendrija yra kreipusis į kreditorių dėl hipotekos panaikinimo nurodytiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems Šeškinės g. 45c-49, Vilniuje, ir Šeškinės g. 45c-54, Vilniuje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo. Kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, jog priverstinis skolos išieškojimas yra sustabdytas ar skolininkas yra padengęs susidariusį įsiskolinimą kreditoriui, laikytina, jog teismo nutartis buvo priimta laikantis procesinės teisės normų reikalavimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreipimusi į hipotekos skyrių su pareiškimu įkeistą turtą areštuoti yra siekiama įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda.

Suinteresuotas asmuo J. M. 2010-02-11 pateikė teismui prašymą prijungti įrodymus, kurių su atskiruoju skundu nepateikė apeliantas, ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija atsisako priimti tokį prašymą ir grąžina jį padavusiam asmeniui atsižvelgdama į tai, kad procesinis įstatymas draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, kuris remiantis Civilinio proceso kodekso 335 straipsniu yra 7 dienos nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jeigu nutartis priimta rašytinio proceso tvarka. Tačiau kolegija tuo pačiu pažymi, kad esant tokiems duomenims, kad suinteresuotas asmuo yra kreipęsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles dėl turto arešto panaikinimo, jis šioje byloje turi teisę prašyti teismo stabdyti hipotekos procedūras iškeltoje byloje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 21,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš jo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti ir priimti J. M. prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Priteisti iš 690-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos 21,15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisDalia Kačinskienė