- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-24
- Bylos Nr.
- Iv-2479-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00650-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskien
- Pareiškėjas
- AB „Žemaitijos pienas“
- Atsakovas
- Lietuvos Bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. K. ir atsakovo atstovei Oksanai Fruzerovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Žemaitijos pienas“ skundą atsakovui Lietuvos Bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Banko (toliau – ir atsakovas, Bankas) 2012-01-26 nutarimą Nr. 03-15 byloje „Dėl AB „Žemaitijos pienas“ teisės pažeidimo bylos“, kuriuo AB „Žemaitijos pienas“ skirta 1 000 Lt bauda (toliau – ir Nutarimas).
Skunde nurodė, kad, pareiškėjos nuomone, Bankas tinkamai neįvertino lengvinančių aplinkybių bei nepagrįstai netaikė FPRĮ 95 str., dėl to Nutarimas turi būti panaikintas bei priimtas naujas sprendimas. Be kita ko, pareiškėjai bauda skirta pažeidžiant draudimą bausti du kartus už tą pačią veiką principą, nes 2011-12-09 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutarimu Nr. 14K-1 AB emitento vadovas A. P. buvo nubaustas 1 000 Lt bauda pagal ATPK 173 (5) str., t. y. už tą pačią veiką – už FPRĮ 62 str. 4 d. pažeidimą. Taigi vertinant abiejų procesinių dokumentų turinį, akivaizdžiai matyti, kad abiem atvejais teisinė atsakomybė taikyta už tą pačią veiką – nepranešimą apie sudarytą sandorį emitento vertybiniais popieriais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis – vienu atveju administracinė atsakomybė, o kitu – ekonominė sankcija. Pažymėjo, kad iš AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų sąrašo matyti, kad daugiau kaip pusę AB „Žemaitijos pienas“ akcijų valdo fizinis asmuo, kuriam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, taigi akivaizdu, kad turtinės pasekmės tenka fiziniam asmeniui du kartus. Pareiškėja tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek posėdyje (žodinio bylos nagrinėjimo metu) nurodė, kad įvertinus objektyviai bei visapusiškai visas aplinkybes, būtų pagrindas netaikyti piniginės sankcijos. Gi įvertinus visetą faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad įstatymo bei pačios atsakomybės tikslai būtų pasiekti ir neskiriant piniginės baudos. Bankas nustatė eilę lengvinančių aplinkybių: a) nenustatyta padarytos žalos dydžio; b) pažeidimas padarytas pirmą kartą; c) pareiškėja ar kiti susiję asmenys negavo jokių neteisėtų pajamų ar kitokios naudos; d) byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat Bankas nustatė ir konstatavo, kad pareiškėja bendradarbiavo su komisija tyrimo metu, nebuvo padaryta jokių pažeidimų, susijusių vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais santykiais, pažeidimas pašalintas, pažeidimas yra mažareikšmis, nedelsiant panaikino pažeidimus, t. y. priežiūros institucijai nurodžius, kad nėra paviešintas sandoris, nedelsiant pranešimas buvo padarytas. Be to, pareiškėja dėl padaryto pažeidimo atliko vidinį patikrinimą bei nustatė kaltus asmenis bei pritaikė jų atžvilgiu teisinę atsakomybę. Pabrėžė ir tai, kad pareiškėjos veiksmuose nėra aplinkybių, kurios ribotų teisę netaikyti poveikio priemonės.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sutinka su tuo, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėja nėra baudžiama antrą kartą už tą patį pažeidimą, t. y. kad ginčijamu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Sutiko, kad pagal ATPK pareiškėjos vadovas buvo nubaustas ne už pavėluotą pranešimą apie sudarytą sandorį, o už sandorių sudarymą draudžiamuoju laikotarpiu. Prašė taikyti FPRĮ 95 str. ir neskirti poveikio priemonių (žr. teismo posėdžio protokolą; b. l. 67-71).
Atsakovas Lietuvos Bankas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Žemaitijos pienas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 34-38) nurodė, kad AB „Žemaitijos pienas“, remiantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 str. 50 p., laikoma emitentu, todėl pagal Lietuvos Banko įstatymo 42 str. 1 d., taip pat laikoma finansų rinkos dalyviu. Todėl priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentavo, kad A. P. bauda buvo skirtą už sandorių sudarymą draudžiamuoju laikotarpiu, t. y. už FPRĮ 62 str. 5 d. nuostatų pažeidimą, o Lietuvos Bankas paskyrė baudą AB „Žemaitijos pienas“ už pavėluotą pranešimą apie sudarytą sandorį, t. y. už FPRĮ 62 str. 4 d. nuostatų pažeidimą. Ir pažeidimai, ir juos padarę subjektai yra skirtingi, tai gerai žinoma ir pačiai pareiškėjai, todėl skundo teiginys dėl draudimo už vieną teisės pažeidimą bausti du kartus yra klaidingas ir atmestinas. Nurodė ir tai, kad skundo argumentas dėl veiklos mažareikšmiškumo taip pat nepagrįstas. Priešingai negu savo skunde dėsto pareiškėja, nėra tenkinamos visos FPRĮ 95 str. nurodytos aplinkybės. Pažymėjo, kad AB „Žemaitijos pienas“ ištaisė pažeidimą, t. y. galiausiai po 3 mėnesių viešai paskelbė informaciją apie A. P. sudarytą sandorį ne savo iniciatyva, bet po Komisijos atlikto tyrimo ir paraginimo tai padaryti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pažeidimas, už kurį įstatymo leidėjas nustato labai griežtą ekonominę sankciją – iki 200 tūkst. Lt baudą a priori negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Nustatydamas konkrečią poveikio priemonę, įstatymo leidėjas parodo, kad minėtus pažeidimus vertina itin rimtai, kad jie pažeidžia reikšmingus visuomeninius gėrius (konkrečiu atveju – finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir sąžiningą prekybą) ir kad reikalavimų nesilaikymas turi lemti proporcingų ir atgrasančių sankcijų skyrimą. Faktas, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl 3 310 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir nebuvo siekiama piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka, taip pat negali būti vertinamas kaip pašalinantis atsakomybę. Laiku paskelbta teisinga informacija apie emitento vadovų sudaromus sandorius yra vertingas informacijos šaltinis investuotojams. Emitento vadovų skelbiamų sandorių skaidrumas taip pat yra prevencinė priemonė kovojant su piktnaudžiavimu rinka. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis pranešimų apie emitento vadovų sudarytus sandorius tikslas yra šių sandorių viešumas, kad kiekvienas investuotojas turėtų galimybę susipažinti su šia informacija. Informacijos apie emitento vadovų sudaromus sandorius netinkamas skelbimas galėtų pažeisti investuotojų lygiateisiškumo principą, rinkos skaidrumą ir pakenkti visuomenės pasitikėjimui finansinių priemonių rinka. Akcentavo, kad emitento pareiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo, viešai paskelbti gautą pranešimą apie sudarytą sandorį įsakmiai nustatyta pačiam emitentui, todėl emitento pritaikytos drausminės poveikio priemonės savo darbuotojams nepašalina paties emitento atsakomybės, nes būtent bendrovė turėjo užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą. Priešingai, nei savo skunde teigia pareiškėja, individualizuodamas poveikio priemonės skyrimą, atsakovas atsižvelgė į visas nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybė už AB „Žemaitijos pienas“ padarytą pažeidimą numatyta FPRĮ 95 str. 1 d. 7 p. (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija; dabartinė – FPRĮ 93 str. 1 d. 7 p.). Už minėtą pažeidimą priežiūros institucija juridiniam asmeniui gali skirti iki 200 tūkst. Lt baudą, o Lietuvos Bankas, atsižvelgęs į visas skundžiamame Nutarime išdėstytas atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skyrė tik 1 000 Lt baudą, t. y. nuo baudos medianos gerokai sumažino baudą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Bankas pritaikė netinkamą poveikio priemonę.
Atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Banko (toliau – ir atsakovas, Bankas) 2012-01-26 nutarimo Nr. 03-15 byloje „Dėl AB „Žemaitijos pienas“ teisės pažeidimo bylos“, kuriuo AB „Žemaitijos pienas“ skirta 1 000 Lt bauda (b. l. 22-24, 39-41).
Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – atsakomybės už draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis pažeidimą taikymo pagrindai ir tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys raštiniai įrodymai tvirtina, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 1 000 Lt bauda, nes ji pažeidė FPRĮ 62 str. 4 d. (b. l. 22-24, 39-41). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad A. P., būdamas AB „Žemaitijos pienas“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, t. y. emitento vadovu, 2011-05-16 sudarė užbiržinį sandorį ir įsigijo 3 310 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų už 7 613 Lt. Apie šį sandorį pranešė viešai tik po Vertybinių popierių komisijos paraginimo 2011-08-12, t. y. ne po 5 prekybos dienų (maksimalus terminas), bet po beveik 3 mėnesių (b. l. 6, 26). Teismas pažymi, kad iš esmes pareiškėja nei skunde, nei jos atstovas teismo posėdyje neginčijo Banko nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie sudarytą užbiržinį ginčo sandorį pranešė pavėluotai, tačiau, mano, kadangi pranešimas apie sudarytą sandorį emitentui buvo pateiktas laiku (2011-05-19), o emitentas neįvykdė savo pareigos sandorį apskelbti laiku, pareiškėja dėl padaryto pažeidimo atliko vidinį patikrinimą bei nustatė kaltus asmenis bei pritaikė jų atžvilgiu teisinę atsakomybę, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra aplinkybių, kurios ribotų teisę netaikyti poveikio priemonės. Laiko, kad įstatymo bei pačios atsakomybės tikslai būtų pasiekti ir neskiriant piniginės baudos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja FPRĮ (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) ir kiti, su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.
FPRĮ 62 str. nustatytas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis. Šio straipsnio 4 d. reglamentuojama, kad emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato Komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų arba įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei Komisijos nustatyta tvarka. Komisijos 2007-03-08 nutarimu Nr. 1K-9 patvirtintų Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 5.1 p. buvo nustatyta, kad emitento vadovas yra bendrovės vadovas; valdybos narys; stebėtojų tarybos narys <...>. Pagal šių Taisyklių 7 p., emitento vadovas <...> pranešimą apie savo sąskaita sudarytus sandorius dėl emitento vertybinių popierių privalo pateikti emitentui. Taisyklių 8 p. buvo nustatyta, kad pranešimas emitentui turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo sandorio sudarymo. Remiantis Taisyklių 11 p., emitentas, gavęs Taisyklių 7 punkte nurodytą pranešimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo, turi viešai paskelbti pranešime pateiktą informaciją ir įdėti ją į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi objektyviai ir visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismas daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėja jai įstatymo nustatytos pareigos nedelsiant pranešti apie sudarytus sandorius neįvykdė. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja apie užbiržinį sandorį pranešė viešai tik 2011-08-12, t. y. beveik po 3 mėnesių, ir tai padarė ne savo iniciatyva, o tik po Vertybinių popierių komisijos paraginimo. Be kita ko, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad emitento pareiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo, viešai paskelbti gautą pranešimą apie sudarytą sandorį expressis verbis nustatyta pačiam emitentui, todėl emitento pritaikytos drausminės poveikio priemonės savo darbuotojams nepašalina paties emitento, ad hoc AB „Žemaitijos pienas“ atsakomybės, nes būtent bendrovė turėjo užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą. Kaip matyti iš aktualaus teisinio reglamentavimo, taikytino šiam ginčui išspręsti, atsakomybė už AB „Žemaitijos pienas“ padarytą pažeidimą numatyta FPRĮ 95 str. 1 d. 7 p. (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija, o dabartinė – FPRĮ 93 str. 1 d. 7 p.). Už minėtą pažeidimą priežiūros institucija juridiniam asmeniui gali skirti iki 200 tūkst. Lt baudą. Nutarimu pareiškėjai paskirta tik 1 000 Lt bauda, ją skiriant atsakovas atsižvelgė į tai, kad: 1) nenustatė padarytos žalos dydžio; 2) pažeidimas vienkartinis; 3) nenustatė neteisėtų pajamų ar kitokios naudos gavimo fakto; 4) byloje nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 5) pareiškėja bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu; 6) pareiškėja iki šiol nebuvo apžeidusi sandorių skelbimo nuostatų; 7) pašalino pažeidimą ir 8) pažeidimas yra mažareikšmis. Inter alia, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma suponuoja teismui, kad Lietuvos bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo neskirti pareiškėjos atžvilgiu poveikio priemonių, nes įstatymų leidėjas imperatyviai FPRĮ 96 (1) str. (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija, šiuo metu FPRĮ 95 str.) buvo ir yra įtvirtinęs, kad Vertybinių popierių komisija (šiuo metu Lietuvos bankas), svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse (šiuo metu 94 str. 5 ir 6 d.) nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu 94 str. 7 d.) nurodytų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai: 1) juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo; 2) juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms; 3) pažeidimas yra mažareikšmis. Ginčo atveju nebuvo visų pagrindų.
Todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Nutarimu pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė, 1 000 Lt bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjai, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą bei paskyrė baudą, kuri yra ne per griežta ir adekvati pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui bei neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas Lietuvos bankas nepažeidė FPRĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, neviršijo jam įtaisymo leidėjo suteiktos kompetencijos, Nutarimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Bankas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl skundžiamo Nutarimo naikinti pareiškėjos skunde ir jos atstovo teismo posėdyje nurodytais motyvais bei kitais motyvais nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos AB „Žemaitijos pienas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.